Siamo aikštėje ir Čit Lomo dangoraižiuose gausu „Gucci“ parduotuvių ar turtuolių, vairuojančių „Maserati“.
Tačiau kinų kvartale yra bene ilgiausiai mieste veikiantis prekybos centras.
Nesvarbu, ko prireiktų, – audinių, plastikinių įmaučių ar elektronikos dalių, kurios seniai nebegaminamos, – jūs vis tiek galiausiai atsidursite šiame rajone. Tačiau dalis šio kvartalo paslapčių vis dar išlieka neatskleistos.
Viena jų – universalinė parduotuvė „Nightingale Olympic“, kuri yra šio rajono mažmeninės prekybos pagrindinė vieta.
Ši parduotuvė gyvuoja jau beveik devynis dešimtmečius ir yra gyvas paminklas tiek istorijai, tiek moteriai, kuri šią parduotuvę išsaugojo veikiančią visus šiuos metus.
Dirba daugiau nei 80 metų
Dabar Aroon Niyomvanich – jau 96-eri. Darbą universalinėje parduotuvėje „Nightingale Olympic“ ji pradėjo, kai buvo vos 10 metų mergaitė.
„Aš gimiau parduotuvėje“, – sėdėdama už prekystalio pajuokavo A.Niyomvanich.
Dabar šio prekybos centro vidus panašesnis į gyvą muziejų, o ne į universalinę parduotuvę.
Lentynose gausu šeštojo dešimtmečio suknelių, kitoje vietoje galima rasti beveik keturių dešimtmečių senumo teniso rakečių. Už stiklo išrikiuotos eilės senų, retų ir beveik išgaravusių „Schiaparelli“ ir „Christian Dior“ kvepalų, o drabužiai užkabinti ant manekenų, kurių plastikiniuose kakluose jau atsivėrusios skylės.
„Neįtikėtina, kaip ši universalinė parduotuvė dar veikia. Tačiau net ir su tokiomis pasenusiomis prekėmis ji išlaiko savo žavesį ir suteikia unikalių pojūčių lankytojams“, – teigė čia apsilankęs fotografas Scottas Murphy.
Atrodo, viskas, ką šioje parduotuvėje paliesi, tą pačią akimirką pavirs dulkėmis.
Už A.Niyomvanich prekystalio stiklinėje lentynoje galima rasti visko: šeimos nuotraukų, sporto trofėjų, žaislinių veiksmo filmų figūrėlių kolekciją.
Ant sienos išdidžiai kabo dabartinio Tailando karaliaus Mahos Vajiralongkorno nuotrauka.
„Viskas čia turi prasmę“, – tikino A.Niyomvanich.
Pavadino pagal prekes
Universalinė parduotuvė buvo atidaryta 1930 m. kitoje kelio pusėje, priešais dabartinę vietą.
„Nightingale Olympic“ įkūrė A.Niyomvanich vyresnysis brolis Natas po to, kai mirė jų tėvai.
Jis vykdė mirties patale paskutinį motinos išsakytą norą, kad šeima būtų kartu.
Parduotuvėje jis įdarbino šešis savo brolius ir seseris, taip pat 3 pusbrolius ir pusseseres, kad parduotuvė galėtų veikti visu pajėgumu.
A.Niyomvanich savo šeimą apibūdino kaip tipišką kinų šeimą, kurioje niekas nesipyko ir nekonfliktavo.
Tai, moters teigimu, ir padėjo parduotuvei išlikti visus šiuos metus.
Verslo pradžioje parduotuvėje buvo prekiaujama tiktai pigesne kosmetika ir drabužiais, tačiau pirkėjai pradėjo reikalauti aukštesnės kokybės prekių.
Dėl šios priežasties jie dažnai keliaudavo į Europą įsigyti prabangių kvepalų, sportinės įrangos ar muzikos instrumentų.
Iš to ir kilo pavadinimas „Nightingale Olympic“. „Nightingale“ – muzikinių instrumentų gamintojai, o parduotuvėje kadaise buvo galima rasti „Olympic“ sportinės įrangos.
Nepaisant jauno amžiaus, A.Niyomvanich dažnai keliaudavo su broliu ieškoti egzotiškų, nematytų prekių, kad užtikrintų parduotuvės išlikimą.
Ketvirtojo dešimtmečio pabaigoje parduotuvė buvo pasirinkta tuo metu garsaus ir prabangaus kosmetikos ženklo „Merle Norman“, kad prekiautų jų priemonėmis Tailande.
A.Niyomvanich pati vyko į Los Andželą derėtis dėl prekybos teisių. Šis sandoris buvo nušviestas net nacionalinėje Tailando žiniasklaidoje. Moters teigimu, tai išgarsino juos visoje šalyje.
Aukščiausias pastatas mieste
Antrojo pasaulinio karo metais parduotuvės savininkai buvo priversti ieškoti naujos vietos, nes bombos sprogimas su žeme sulygino buvusią kinų kvartalo teritoriją.
Jie perkėlė parduotuvę į čia pat esantį septynių aukštų namą kitapus gatvės. Tuo metu tai buvo aukščiausias pastatas Bankoke, geriausiais prekybos laikais universalinėje parduotuvėje dirbo apie šimtą žmonių.
Čia A.Niyomvanich dabar ne tik dirba, bet ir gyvena.
Parduotuvė dabar užima tik pirmus du aukštus, joje dirba penki žmonės. Likę penki namo aukštai skirti moters biurui, namams, sandėliui, o ant stogo įrengta virtuvė.
A.Niyomvanich pasakojo, kad trečiajame aukšte anksčiau buvo įsikūręs grožio salonas, skirtas prekės ženklui „Merle Norman“, iš kurio liko tik mažas skyrius pirmajame aukšte, tačiau šio prekės ženklo kosmetika ir šiandien tebegeneruoja didžiausią pajamų dalį.
Grožio salonas neveikia jau daugiau kaip tris dešimtmečius, tačiau visi reikmenys išdėlioti taip, jog atrodo, kad paskutiniai lankytojai čia gražinosi vakar.
Ant suktukų styro plaukų, o ant stalo stovintis atverstas darbo kalendorius tiesiog laukia naujų užsakymų.
„Visi šie prietaisai puikiausiai veikia“, – tvirtino A.Niyomvanich.
Čia kadaise puošėsi visas Bankoko elitas, o šiandien dažniausiai šiame prekybos centre nesutiksi nė vieno žmogaus.
Šalia plaukų priežiūros aparatų galima pamatyti ir treniruoklių, kuriais dar ir dabar naudojasi A.Niyomvanich.
Ateitis išlieka neaiški
A.Niyomvanich nori parduotuvę išlaikyti tokią, kokia ji yra dabar, tačiau jei jaunoji šeimos karta norės ką nors keisti, ji neprieštaraus.
Svarbiausias klausimas moteriai išlieka, kas perims parduotuvės valdymą po jos mirties.
A.Niyomvanich – vienintelė gyva iš brolių ir seserų ir jau yra pergyvenusi kai kuriuos jaunesnius giminaičius.
Senolė net nebežino, kiek anūkų ar proanūkių yra šeimoje, o dauguma šeimos narių yra pasukę kitais keliais – jiems parduotuvė nerūpi.
Prekybos centro valdymą ji greičiausiai patikės brolio vaikams, tačiau ir jiems jau arti 70 metų.
Atsinaujinančiame kinų rajone Bankoke daugėja modernių parduotuvių ir tviskančių vitrinų.
Paklausta, ar kas nors kada nors siūlėsi perpirkti universalinę parduotuvę, A.Niyomvanich ironiškai nusišypsojo.
„Niekas neišdrįstų to padaryti“, – tikino moteris.
