„Rezignacijos ir reinkarnacijos – tuo paženklinta visa B.Johnsono karjera“, – taip po užsienio reikalų ministro pasitraukimo iš posto vakar rašė Jungtinės Karalystės dienraštis „The Guardian“.
Nuo tada, kai sekmadienį atsistatydino pagrindinis Jungtinės Karalystės „Brexit“ derybininkas Davidas Davisas, 54-erių B.Johsonas buvo kažkur dingęs.
Būtent todėl britai pirmadienį ėmė svarstyti, kad ministras pats ruošiasi išeiti. Ir jie neklydo: mėšlo krūva ir per švelniu išvadinęs premjerės planą, B.Johnsonas su patarėjais kurpė atvirą atsistatydinimo laišką Th.May, paaštrindamas jį emocinga kritika.
„Atrodo, mes siunčiame savo būrius į mūšį su baltomis vėliavomis, plevėsuojančiomis ant stiebų, – turėdamas galvoje Th.May nuosaikų atsiskyrimo planą rašė B.Johnsonas. – Dabar vyriausybei reikia išmokti dainuoti naują dainą. Visa bėda, kad tarti jos žodžius aš praktikavausi praėjusį savaitgalį, bet jie man strigo gerklėje.“
Pagal susitarimą, kuriuo tikimasi išjudinti stringančias derybas, Jungtinė Karalystė sieks išsaugoti bendrą prekybos zoną su Bendrija, o ją reguliuos bendrosios taisyklės.
Jungtinės Karalystės ir ES pasienis būtų laikomas bendrąja muitų teritorija, kurioje į šalį įvežamoms prekėms būtų taikomi Jungtinės Karalystės mokesčiai, o išvežamiems – ES. Taip pat Jungtinė Karalystė kontroliuos laisvą žmonių judėjimą, o teisminiam susitarimų vykdymui būtų įkurta bendra teismų sistema.
B.Johnsonas pareiškė, kad tokie planai – bandymas padaryti Jungtinę Karalystę Briuselio kolonija, o Th.May žlugdo žmonių, kurie troško „Brexit“, svajones.
Akivaizdu, kad B.Johnsonas pajuto spaudimą pagrįsti savo autoritetą tarp euroskeptiškų Konservatorių partijos narių.
Negana to, dabar manoma, kad jis tikisi išversti iš posto ir pačią Th.May – dabar ji itin nusilpusi.
Gali būti pareikštas nepasitikėjimas besivaidijančia vyriausybe – balsavimui dėl to surengti reikėtų 48 parlamentarų pritarimo.
B.Johnsono grėsmę Th.May jautė nuo pat pradžių. Sakyta, kad Jungtinės Karalystės diplomatijos vadovo postą premjerė jam numetė kaip šuniui kaulą: esą šį visų geidžiamą portfelį gavęs buvęs Londono meras aprims ir netelks kabineto vadovės priešų partijoje.
Premjerė savo nenutylantį kritiką laikė kabinete, nors daug kas kilnojo antakius: kodėl jis dar turi šį postą? B.Johnsonas nenuilsdamas žėrė priekaištus atsiskyrimo pasiruošimui, aiškino, jog su „Brexit“ uždaviniu geriau už Th.May susitvarkytų JAV vadovas Donaldas Trumpas.
Tačiau premjerė akivaizdžiai manė, kad verčiau jį laikyti arti. Viena vertus, todėl, kad dar didesnių pokyčių kabine ji nenorėjo, – mat dabar jis tapo jau septintuoju per metus atsistatydinusiu britų ministru. Antra, ji žinojo, kad išėjęs jis bandys kopti dar aukščiau įtakos kopėčiomis.
Dabar premjerė į užsienio reikalų ministro postą paskyrė žmogų, kuris prieš „Brexit“ referendumą atvirai kalbėjo nenorintis išstojimo iš Bendrijos. Tai – nuo 2012-ųjų sveikatos apsaugos ministro pareigas ėjęs Jeremy Huntas, kuris turėtų palaikyti nuosaikų premjerės planą.
