NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas greitai sušaukė skubų susirinkimą. Iš jo išėjęs D.Trumpas nebesišvaistė grasinimais ir paskelbė, kad įsipareigojimai NATO išlieka tvirti.
JAV prezidento teigimu, šalys įsipareigojo didinti išlaidas gynybai ir ateityje tam skirs 4 proc. savo BVP.
O iš susitikimo išėjęs Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas paneigė D.Trumpo žodžius ir tikino, kad jokie susitarimai dėl dar didesnių išlaidų gynybai nebuvo pasiekti.
Šis chaosas aljanse sukėlė nerimą tarp šalių narių.
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentas Kęstutis Girnius lrytas.lt teigė, kad JAV prezidentas šiandieniniais pasisakymais neturėjo pasakyti, kad JAV traukiasi iš NATO.
„Jis norėjo pabrėžti, kad ši sąjunga yra stipri dėl jo įnašo“, – kalbėjo K.Girnius.
4 procentai – neįmanoma
„Šalys jau dabar didina išlaidas gynybai ir nebūtinai dėl D.Trumpo. Lietuva savo išlaidas buvo smarkiai pradėjusi didinti dar prieš JAV prezidento rinkimus“, – teigė VU TSPMI politologas.
K.Girniaus teigimu, šiandieninis skubus posėdis gali padidinti gynybai skiriamas išlaidas.
„Kai kurios šalys išlaidas padidins, tačiau joms negali patikti, kad su jomis yra kalbama taip, lyg jos būtų JAV kolonijos“, – kalbėjo K.Girnius.
Pasiekti 4 procentus BVP gynybai, politologo teigimu, būtų visiškai neįmanoma.
„Net ir JAV tiek neskiria gynybai. D.Trumpo įsitikinimas, kad jeigu jis nori – visi tai turės daryti, nėra realistiškas. Taip tikrai nebus“, – tvirtino K.Girnius.
Ką iš susitikimo laimėjo D.Trumpas?
Docentas teigė, kad Briuselyje D.Trumpas nelaimėjo nieko apčiuopiamo, bet surengė dar vieną šou.
„Žmonėms Amerikoje jis galės pasakyti – žiūrėkite: nuvažiavau, pabariau ir dabar NATO tapo stipresnis, o mes neturėsime skirti tiek daug pinigų“, – kalbėjo K.Girnius.
Tačiau kitų valstybių vadovai neturėtų būti patenkinti tokiu JAV prezidento elgesiu.
„Dalia Grybauskaitė dažnai pritaria tokiems D.Trumpo reikalavimams, kad reikia skirti daugiau pinigų gynybai. Ji pritaria D.Trumpo kritikai „Nord Stream 2“ ir neseniai pasakė, kad JAV prezidento pozityvi agresija yra veiksminga“ – tvirtino K.Girnius.
Susitikimo Helsinkyje eiga neaiški
„Sunku numatyti, kad nutiks Helsinkyje, nes D.Trumpas pradeda įžeidinėti ir Rusiją“, – teigia K.Girnius.
D.Trumpas kritikuoja „Nord Stream 2“, o siekis didinti išlaidas gynybai reiškia, kad didesnė ginkluotės dalis bus nukreipta prieš Rusiją.
NATO vadovas J.Stoltenbergas viršūnių susitikimo Briuselyje metu paskelbė, kad ilgainiui Gruzija taps Aljanso nare, o tai negali patikti Rusijai.
Kremlius po Bukarešto konferencijos, kuria Ukrainai ir Gruzijai buvo atvertos durys į NATO jau kartą užpuolė Gruziją.
„D.Trumpas su Rusija elgiasi taip pat, kaip ir su NATO. Pradeda su grasinimais ir tikisi, kad viskas baigsis gerai“, – kalbėjo K.Girnius.
Nutrauks pratybas Baltijos šalyse?
NATO viršūnių susitikime Briuselyje D.Trumpas taip pat pareiškė, kad ateinančią savaitę susitikęs su Vladimiru Putinu gali kalbėti apie karines pratybas Baltijos šalyse.
Tačiau K.Girnius tvirtina, kad šios pratybos nebus atšauktos.
„JAV Senatas neseniai priėmė sprendimą, kuriuo pasisakė už NATO ir Baltijos šalis. Pasielgti taip, kaip derybose su Šiaurės Korėja, kur buvo sutarta nutraukti bendras JAV ir Pietų Korėjos pratybas, būtų sunkiau.
Pratybose Baltijos šalyse dalyvauja daugiau šalių. Taip pat Kongresas labiau rūpinasi Europa nei Šiaurės Korėja. Toks D.Trumpo sprendimas sukeltų didžiulį disonansą ir nepasitenkinimą tiek JAV, tiek visame Aljanse“, – teigė K.Girnius.
