Th.May atėjus į valdžią buvo kalbama, kad ji taps antrąja Margaret Thatcher – paskutine Jungtinės Karalystės lydere, prie kurios pavardės dėl vykdomos išskirtinės politikos buvo pridėta galūnė „-izmas“, t.y. „thatcherizmas“.
Tačiau „mayizmu“ geriausiu atveju pavadinti galime švelnesnį konservatyvizmą, kuris per dvejus metus patyrė begalę smūgių.
Pirmame savo pareiškime iš Dauningo gatvės Th.May mėgino nurodyti šalies kelią. Politikė pabrėžė, kad savo vyriausybėje nori mažiau privačių mokyklų išaugintų berniukų ir daugiau paprastų žmonių.
Ji skelbėsi išmokusi politinę pamoką ir teigė, kad kreips dėmesį į žmones, kurie sužlugdė jos pirmtako Davido Camerono karjerą, tikino, jog nori kuo sklandžiau pasitraukti iš Europos Sąjungos.
„Vyriausybė, kuriai vadovausiu, nesirems privilegijuotos mažumos interesais, bet tarnaus visiems“, – prieš 2 metus kalbėjo Th.May.
Bet po visų įvykusių neramumų ir skandalų ženklų, kad sumaištis šalyje menksta, nematyti.
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto politologas Linas Kojala „Lietuvos rytui“ sakė, kad daugelis britų pasigenda 61-erių Th.May politikoje aiškumo ir konkretumo, o politiniai konkurentai sunaikino jos, kaip visų žmonių atstovės, įvaizdį.
„Leiboristų partija sugebėjo įtikinti daugelį rinkėjų, kad Th.May neatstovauja jų interesams ir neturi strateginės krypties, kuria vesti šalį“, – teigė L.Kojala.
Th.May bent jau gali save guosti, kad ji bus antra pagal blogumą Jungtinės Karalystės premjerė po D.Camerono nuo Antrojo pasaulinio karo laikų, rašo „The Independent“.
Sunkus „Brexit“ galvosūkis
Jungtinė Karalystė dabar yra susiskaldžiusi labiau nei tą vasarą prieš dvejus metus. Th.May darbotvarkės viršūnėje – „Brexit“, tačiau ir tada, ir dabar premjerė nelabai žino, ką su juo daryti.
„Brexit“ uždavinys nulėmė, kad jos valdymas buvo, yra ir bus apibūdinamas vienu žodžiu – katastrofa. Tiesa, dėl to nėra kalta tik Th.May.
Ji paveldėjo didelį chaosą, kurį po savęs paliko D.Camerono organizuotas referendumas.
Geriausi protai turėjo išspręsti „Brexit“ galvosūkį, pagal kurį Jungtinė Karalystė galėtų naudotis visais ES privalumais, tačiau nepatirtų Bendrijos finansinės naštos ir susigrąžintų suverenitetą į Londoną.
L.Kojala tvirtina, kad Th.May tik dabar, po dvejų metų valdžioje, pradėjo galvoti apie strateginę šalies kryptį.
„Premjerė tiktai dabar pradeda skinti pirmuosius vaisius ir formuoti strateginę kryptį, tačiau tai dar nereiškia, kad viskas greitai bus išspręsta“, – kalbėjo L.Kojala.
Th.May vyriausybė dvejus metus ieškojo būdų ir toliau dalintis bendru Europos pyragu, bet iki išstojimo likus tik 9 abiejų pusių derybininkų susitikimams nepasiekė nieko apčiuopiamo.
Didžiausia strateginė klaida
Ar galėjo reikalai šalyje pakrypti kita linkme?
Premjerė negalėjo pati pasirinkti situacijos. Laimėjusi kovą partijos viduje ji kartu priėmė ir iššūkį britams duoti, kaip pati sakė, „raudoną, baltą ir mėlyną „Brexit“ – turėdama galvoje Jungtinės Karalystės vėliavų spalvas ji žadėjo britams palankų atsiskyrimą.
Vyriausybėje Th.May taip pat neturėjo kito pasirinkimo, tik išlaikyti balansą tarp norinčių likti Bendrijoje ir siekiančių iš jos pasitraukti.
Kabinete turėjo būti kietojo „Brexit“ šalininkai – kaip Liamas Foxas ir Davidas Davisas.
Tačiau Th.May turėjo pasirinkimą sušaukdama pirmalaikius rinkimus praėjusiais metais. Tai buvo viena didžiausių jos karjeroje strateginių klaidų.
„Pirminiai rinkimai gerokai apsunkino jos dvejų metų valdymo laikotarpį, kuris galėjo būti kur kas lengvesnis“, – kalbėjo L.Kojala.
Būdama labai atsargi politikė, ji žaidė su kauliukais ir pralaimėjo.
Ne tiktai pralaimėjo daugumą Bendruomenių Rūmuose, bet ir prarado reputaciją, kad gali priimti svarbius sprendimus. Tai, ką kiekvienas lyderis privalo turėti.
Kartu Th.May prarado ir turėtą absoliutų autoritetą.
Nusirito nuo viršūnės
Skelbdama pirminius rinkimus Th.May manė, kad laimės su milžiniška jėga ir turės solidžią daugumą.
Tai galėjo būti momentas, kuriuo ji turėjo įtvirtinti savo jėgą ir palikimą, tačiau rinkimai tapo lemtingu posūkiu į kitą pusę.
Informaciją, kad pirminiai rinkimai bus sėkmingi, Th.May į ausį pašnabždėjo du jos artimiausi patarėjai – Fiona Hill ir Nickas Timothy.
Jie premjerei prieš pirmalaikius rinkimus pasiūlė vykdyti naują pensinio amžiaus žmonių globos politiką.
Bet spaudai sukritikavus naujuosius planus, naujos politikos krypties buvo greitai atsisakyta.
Dėl to ir visuomenė pradėjo šaipytis iš Th.May nenuoseklumo.
Visa pirminių rinkimų kampanija buvo blanki.
Ją atspindėjo Th.May nuolatos kartojamos frazės: „niekas nepasikeitė“, „Brexit“ reiškia „Brexit“, „stipri ir stabili Jungtinė Karalystė“. Kai premjerė tik teigdavo „leiskite man pasakyti aiškiai“, ji pasakydavo bet ką, tik ne ką nors aiškaus.
„Bandymas siekti stabilumo ir tęstinumo nepasiteisino. Th.May per trumpą laiko tarpą labai krito“, – teigė L.Kojala.
Pralaimėjusi rinkimus ir daugumą Th.May nebeturėjo didelės veiksmų laisvės. Į ministrų kabinetą grįžo žmonės, kurių premjerė ten nenorėjo matyti.
Netrukus ji pradėjo skaičiuoti balsus, kad jų užtektų sprendimams Parlamente priimti.
Ministrai mažai klausė savo viršininkės. Tiesa, niekas jai einant į valdžią nesakė, kad valdyti Jungtinę Karalystę per „Brexit“ bus lengva.
Th.May norėjo sukurti „stiprią ir stabilią“ vyriausybę su aiškiu „Brexit“ mandatu, tačiau per pirminius rinkimus žmonės, kurie norėjo likti ES, atsikeršijo sužlugdydami torių daugumą.
Svarbiausias tikslas – išlikimas
Ilgainiui pagrindiniu premjerės tikslu valdžioje tapo išlikimas. Th.May nėra užtikrinta dėl saugios savo ateities, nors partijos viduje dabar sunku sutarti, kas galėtų pakeisti premjerę.
Dauguma sutinka, kad lyderio keitimas dabar naudos neduos, o vidinės rietenos būtų pražūtingos tiek partijai, tiek valstybei.
Tačiau neaišku ir ar premjerė išliks valdžioje bent iki „Brexit“ dienos – 2019 metų kovo 29-osios.
Praėjusį savaitgalį Th.May pakvietė ministrus į užmiesčio rezidenciją Čekerse, kur tikėjosi pasiekti proveržį derybose dėl „Brexit“.
Susitarimas buvo pasiektas, tačiau po dviejų dienų kilo vyriausybės krizė. Sekmadienio naktį atsistatydino pagrindinis „Brexit“ derybininkas D.Davisas, o paskui juo pasekė ir užsienio reikalų sekretorius Borisas Johnsonas.
Netrukus premjerė stojo prieš Parlamentą, kur bandė apginti savaitgalio sprendimus, o vėliau paskelbė apie naujus vyriausybės narius.
Politologo L.Kojalos tvirtinimu, ilgalaikėje perspektyvoje šie vyriausybės pasikeitimai gali būti naudingi.
„Vyriausybėje dirbs žmonės, kurie tiki Th.May pasiūlyta vizija. Bus lengviau priimti sprendimus viduje, o tie, kurie nori stipraus „Brexit“, bus patraukti į šalį.
Jeigu premjerė atlaikys pirminę chaoso bangą, ilguoju laikotarpiu šie pasitraukimai jos pozicijas tik sustiprins“, – tikino L.Kojala.
Nežino, kaip elgtis
Tačiau Th.May vyriausybė jau dabar yra vadinama viena chaotiškiausių per praėjusį amžių ar net ilgiau. Politikos analitikų teigimu, premjerei trūksta daugelio pagrindinių politinių įgūdžių. Ji nepanaši nei į M.Thatcher, nei į D.Cameroną.
Th.May yra linkusi staigiai keisti nuomonę įvairiais politikos klausimais. Ji nepasitiki niekuo už savo nedidelio artimų pažinčių rato, o Dauningo g. 10 rezidencija panašesnė į bunkerį, o ne pagrindinę vyriausybės būstinę.
Kartais juokaujama, kad premjerę galima laikyti biuro administratore, o ne klasikine politike.
Tarkime, po teroro atakų Th.May atrodė jautri ir empatiška, tačiau dažniausiai ji nežino, kaip elgtis prieš kameras.
Dėl įgūdžių stokos ji vieniša atrodo per ES susitikimus, o su Donaldu Trumpu niekuomet nerado bendros kalbos. JAV prezidento teigimu, ji su juo kalba kaip mokytoja su mokinuku.
Bet kokiu atveju jos nervingumas, trapumas ir drovumas paaiškina, kodėl buvo pralaimėti pirminiai rinkimai, o jos vadovavimas vyriausybei yra tokia nesėkmė.
Greičiausiai netgi ir be „Brexit“ Th.May vadovavimas nebūtų sėkmingas, o tai tik prideda didelį samtį deguto į ir taip sugadinto medaus statinę.
Ironiška, kad dėl „Brexit“ sušaukti pirminiai rinkimai tik pailgino premjerės kančias Dauningo gatvėje. Vienintelis ilgai išliekantis Th.May palikimas greičiausiai bus britų pasų spalvos pakeitimas iš burgundiškos raudonos į mėlyną. Taip buvo pasielgta siekiant būti kitokiems nei likusi ES.
Tačiau jų spausdinimo konkursą penkeriems netams į priekį laimėjo firma iš Prancūzijos. Tiek iš to didžiojo ir kietojo „Brexit“.
Pagrindinis pagalių į ratus kaišiotojas
Atėjusi į valdžią Theresa May vieną svarbiausių pareigų vyriausybėje skyrė Borisui Johnsonui, nes manė, kad geriau savo kritiką laikyti arti, o ne leisti puldinėti kabinetą iš išorės. Bet per darbo vyriausybėje laiką užsienio reikalų ministras B.Johnsonas nenuilsdamas žarstė priekaištus Th.May. Per derybas B.Johnsonas teigė, kad su pasitraukimu iš Europos Sąjungos geriau susitvarkytų JAV prezidentas D.Trumpas, o ne premjerė.
Pirmadienį iš užsienio reikalų sekretoriaus pareigų pasitraukęs B.Johnsonas pareiškė, kad Th.May siūloma „Brexit“ derybų kryptis yra „nublizginta mėšlo krūva“. „Vyriausybė dabar turi dainą, kurią dainuos. Problema ta, kad aš mokiausi tos dainos žodžius, tačiau jie man stringa gerklėje“, – atsistatydinimo laiške rašė B.Johnsonas.
Po pasitraukimo iš vyriausybės buvo pradėta svarstyti, kad B.Johnsonas taip pasielgė, nes pats nori tapti Jungtinės Karalystės ministru pirmininku.
„Natūralu manyti, kad B.Johnsonas yra galios centras, kuris gali siūlyti alternatyvą Th.May, bet būdamas užsienio reikalų sekretoriaus poste jis neįtikino, kad gali tapti nauju valstybės lyderiu. Sunku įsivaizduoti sėkmingą jo bandymą pakeisti vyriausybės galvą. Tikėtina, kad jis kuriam laikui liks politinėse paraštėse“, – taip B.Johnsono ateities perspektyvas komentavo politologas L.Kojala.
Jungtinės Karalystės politikos apžvalgininkai teigia, kad B.Johnsonas gali nestabiliu paversti viską, prie ko prisiliečia. Jie įžvelgia B.Johnsono išvaizdos ir charakterio panašumus su Antrojo pasaulinio karo metu Jungtinei Karalystei vadovavusiu Winstonu Churchilliu. Pats B.Johnsonas mano, kad turi įgimtas visas gerąsias W.Churchillio savybes, tačiau nė vieno jo trūkumo, kurie trukdytų B.Johnsonui būti sėkmės lydimu politiku. „The Guardian“ visą B.Johnsono karjerą įvardijo kaip „rezignacijas ir reinkarnacijas“.
