Po rekordinio lietaus, potvynių ir nuošliaužų 60 žmonių vis dar laikomi dingusiais be žinios. Tarp jų – ir Keno Kiriokos tėvas, 76-erių Katsiharu Kirioka.
„Jis senas žmogus, turi problemų su širdimi. Išgirdęs apie purvo nuošliaužą Kumane ėmiau tikėtis blogiausio“, – kalbėjo japonas, rodydamas griuvėsius, kuriuose gelbėtojai ieško jo tėvo.
Vakar premjeras Shinzo Abe antrąkart aplankė labiausiai nuniokotą Vakarų ir Vidurio Japoniją. Jis pažadėjo, kad valdžia dės visas pastangas, kad rastų dingusiuosius, nors to jau nesitiki ir kai kurie artimieji.
Be to, laukia dar sunkesnė užduotis atstatyti namus, kuriuos sugriovė stichija. 7 tūkst. žmonių vis dar glaudžiasi laikinose gyvenvietėse, o 250 tūkst. liko be vandentiekio. Jų dabar dar laukia vasaros karščio iššūkis.
Purvo, sugriuvusių namų ir tarytum šapeliai vandenyje mėtomų automobilių vaizdai atgaivino 2011 metų žemės drebėjimo ir cunamio prisiminimus.
Nors žuvusiųjų skaičius šįkart kur kas mažesnis, infrastruktūros atstatymas gali užtrukti ne mėnesius, o net metus.
75 tūkst. karių, ugniagesių, policininkų ir pakrantės apsaugos pareigūnų tebeieškant kūnų ir gyvų likusių žmonių pradėjo kilti klausimai: ar Japonija yra pasiruošusi išgyventi ekstremalias orų stichijas.
Šiuolaikiniai Japonijos miestai yra pastatyti taip, kad gali iškęsti žemės drebėjimus.
Bet ilgalaikės liūtys jau ne kartą pareikalavo daugybės japonų gyvybės. Antai 2011-ųjų rugpjūtį ir rugsėjį užklupus dviem taifūnams žuvo 100 žmonių.
2014 metais liūčių sukeltos nuošliaužos Hirošimoje pražudė 74 žmones, o 1982-aisiais Nagasakyje palaidojo net 300 žmonių.
Kad Japonija nepasiruošusi, pripažino ir vyriausybės atstovas Yoshihide Suga. Ypač pažeidžiami kalnuotose vietovėse išsidėstę tankiai apgyvendinti miesteliai, kuriems per gausius lietus nuolat gresia nuošliaužų pavojus.
„Nepaneigiamas faktas, kad smarkių liūčių sukeliamos nelaimės pastaraisiais metais tampa vis dažnesnės. Pripažįstame, kad turime imtis priemonių, kad būtų sumažinta tokių tragedijų padaryta žala“, – teisinosi Y.Suga.
2001 metais Japonijos regionų savivaldybės įsipareigojo paviešinti žemėlapius, kuriuose atsispindėtų labiausiai pažeidžiamos teritorijos, tačiau nemažai miestų ir kaimelių jau buvo spėjusios įsikurti šiose zonose dar iki to, kai žemėlapiai buvo nubrėžti.
Pranešama, kad dalis šios savaitės aukų žuvo dėl to, kad gyventojai nekreipė dėmesio į prašymus evakuotis, nes jau anksčiau yra iškentę smarkius lietus arba neturėjo kur vykti.
Vakar gelbėtojai toliau grūmėsi su karščiu ir purvu, o drabužius, vandenį ir maistą vežančios mašinos mėgino įveikti apgadintus kelius.
Kurašikio gyventojai Okajamos prefektūroje skaudžiai įvertino lietaus padarytą žalą.
