Helsinkio universiteto Rusijos ir Rytų Europos studijų centro Aleksandro instituto tyrimų vadovas ir įkūrėjas Markku Kivinenas mano, kad NATO pratybų Baltijos šalyse klausimu jokių gąsdinančių nuolaidų nereikėtų tikėtis.
Jo nuomone, jeigu prezidentai norės pasiekti rimtesnių rezultatų, jie tikriausiai tai galės padaryti kalbėdami apie Siriją.
– Ar gali būti, kad šiame susitikime bus daugiau spektaklio nei turinio?
– Tiesa, pastaruoju metu galima pastebėti tokių susitikimų polinkį į tai. Tai gali pasikartoti, tačiau ne dėl to, kad lyderiams trūktų politinės valios. Juos labiau varžo nuo Šaltojo karo laikų likusi įtampa.
Prezidentai nėra nepriklausomi, o ypač svarbų vaidmenį tarpusavio santykiuose vaidina kariuomenė ir karinės pramonės kompleksas, ypatingai JAV, bet ir Rusijoje.
Dėl to lyderiams bus labai sunku eiti į kokius nors kompromisus.
Antra priežastis yra ta, kad šios šalys ekonomiškai nėra taip tampriai susijusios ar priklausomos viena nuo kitos, todėl sprendimai negali turėti didelės įtakos ekonomikai.
Žinoma, svarbus klausimas Rusijai yra ekonominės sankcijos.
– Ar sankcijos gali tapti derybiniu objektu šiame susitikime? Kokiais klausimais iš viso galima tikėtis pažangos?
– Kad ir ko galėtų užsimanyti Amerika, nemanau, kad šioje vietoje galima tikėtis kokių nors nuolaidų Rusijai.
Sudėtingesnis klausimas gali būti Ukraina, kuri norėtų, kad jos rytinėje dalyje atsirastų taikos palaikymo pajėgos. Taip pat nemanau, kad Krymo klausimas bus diskutuojamas.
Lengviausias būdas pasiekti kokios nors pažangos susitikime būtų kalbėti apie Siriją. D.Trumpas labiau nei jo pirmtakas Barackas Obama pripažįsta, kad Rusija vaidina vaidmenį šiame regione ir kalba apie „Islamo valstybę“ kaip apie vienintelį priešą.
Bet situacija ten vis dar yra labai sudėtinga, todėl ir kokių nors didelių pokyčių staiga tikėtis būtų sunku. Net ir Rusijos galios yra gan ribotos.
– Jau kurį laiką Lietuvoje atidžiai sekamos JAV prezidento užuominos apie NATO pratybas Baltijos šalyse ir Lenkijoje. Jis nekart užsiminė, kad galėtų su V.Putinu aptarti jų būtinybę. Ar tikėtina, kad taip norėdamas įsiteikti Rusijos prezidentui D.Trumpas sutiktų atsisakyti šių pratybų?
– Baltijos šalių klausimas Amerikos politikams nėra toks įdomus kaip, pavyzdžiui, Ukrainos. Šiuo klausimu užsienio politika nėra tokioje krizėje. D.Trumpas apie tai visada kalba labai atvirai.
Įtampa išlieka, bet nemanau, kad šioje vietoje galėtų būti daromos tokios nuolaidos. V.Putinas turėtų mainais duoti iškeisti kažką labai rimto, kad JAV sutiktų su tokiomis nuolaidomis.
– Bet tokių pavyzdžių jau buvo per susitikimą su Šiaurės Korėjos lyderiu Kim Jong-unu Singapūre – mainais už menkus pažadus D.Trumpas suteikė labai didelių karinių nuolaidų.
– Manau, kad įtampos sumažinimas Baltijos regione yra visų interesas. Svarbiausia sugalvoti, kaip tai padaryti kontroliuojamu būdu.
Žinoma, galima svarstyti, ar įtampa Ukrainoje galėtų išsiplėsti į kitas šalis, tačiau klausimas, kam yra naudos iš augančios įtampos.
Nemanau, kad Baltijos šalių klausimas galėtų būti paliestas. Jeigu tai būtų padaryta, būtų didžiulė staigmena.
Sirija yra kur kas labiau apčiuopiama problema, kurią galima spręsti. Žinoma, jeigu pažadai mažinti karinę įtampą bus tikri, tada ir rezultatai gali būti labiau apčiuopiami. Jeigu pažadai taip ir liks pažadais, nieko iš to nebus.
– Ką Suomijai reiškia teisė organizuoti tokio masto susitikimą?
– Kaip turbūt žinote, tai mums jau ne pirmas kartas. Džiaugiuosi, kad Suomija jau turi išvysčiusi svarbių tarptautinių aukšto rango susitikimų organizavimo tradiciją.
Džiaugiuosi, kad Suomija tarptautinėje arenoje yra laikoma tarpininke. Tai didžiulis pasiekimas palyginus mažai valstybei.
Man atrodo svarbu, kad tokie susitikimai vyksta, nes jie užtikrina, kad tęstųsi dialogas. Kad ir kokie būtų šalių santykiai, jeigu galima susėsti ir pakalbėti, tai visada užtikrina tam tikrą tęstinumą.
Stengiamės, kad susitikimas suktųsi apie pasaulines problemas – ne tik įtampą Ukrainoje, bet ir aplinkosaugos klausimus.
Abu šie prezidentai turi sudėtingą santykį su klimato kaita. D.Trumpas atvirai meta iššūkį kovotojams su tarša ir netiki globaliniu atšilimu.
V.Putinas taip pat yra pateikęs nemažai prieštaringų teiginių. Kartais jis visai palankiai kalba aplinkosaugą, tačiau kartais klimato kaitą jis vadina sąmokslu, kuriuo Vakarai mėgina susilpninti Rusijos pramonę.
