Praėjus jau dvejiems metams nuo Centrinę Italiją supurčiusio žemės drebėjimo atrodo, kad laikas čia šliaužia vėžlio žingsniu. Namus praradę žmonės jau praranda ir viltį, kad galės kada nors į juos sugrįžti.
Tonos griuvėsių iki šiol neišvežtos, sugriautos zonos akylai saugomos nuo pašalinių, namai neatstatyti, o pavojaus padėtį valdžiai teko pratęsti, kol darbai bent kiek pajudės.
Nors valdžios keitėsi ir per dvejus metus nukentėjusiuosius aplankė net trys premjerai, vietiniai žmonės liko apleisti ir pamiršti.
Sukrečianti senolės drama
95-erių Giuseppa Fattori, Italijoje vadinama tiesiog močiute Peppina, tapo tikru žemės drebėjimo simboliu, kai atsidūrė užburtame absurdiškų įstatymų rate.
Artėjant antrosioms žemės drebėjimo metinėms Peppina pagaliau švenčia pergalę, tačiau jos istorija ne veltui vadinama tikra odisėja, kurią sekė visa šalis.
Peppina buvo viena iš daugybės tų, kurių namus žemės drebėjimas pavertė griuvėsių krūva.
Beveik šimtametė senolė griežtai atsisakė išvykti, todėl giminaičiai šalia senojo pagal visus saugumo reikalavimus jai pastatė naują medinį namelį.
Vienintelis Peppinos noras buvo likti ten, kur pragyveno 70 metų, toliau rūpintis savo augalais ir mirti šalia griuvėsiais tapusių namų.
Tačiau kelis žemės drebėjimus išgyvenusiai močiutei teko atlaikyti dar vieną smūgį – šį kartą iš valdžios. Jos namelis buvo pripažintas nelegaliu, nes jo statybos nebuvo suderintos su kraštovaizdžio specialistais.
Netekusi vienų namų, senolė dramatiškai buvo iškeldinta ir iš kitų.
„Tai šlykštu. Tiesiog apgailėtina. Esu labai religinga ir meldžiuosi už tuos žmones, tačiau jie su manimi pasielgė blogai. Tikros bestijos“, – tuomet piktinosi ji iš namų išvariusiais valdininkais.
Priėmė „Peppinos įstatymą“
Vykti gyventi pas dukrą ji nepanoro, todėl buvo apgyvendinta mažame vagonėlyje be šildymo ir tualeto.
„Tai jos įžeidimas ir nusikaltimas žmoniškumui. Uždaryti tokio amžiaus žmogų į 10 kvadratinių metrų kalėjimą!
Kai prireikia į tualetą, ji priversta eiti į lauką, kur netrukus bus šalta“, – piktinosi Peppinos dukra Gabriella.
Senolei teko nueiti kryžiaus kelius, kad absurdiška situacija būtų išspręsta. Prireikė beveik dvejų metų, kol valdžia priėmė vadinamąjį Peppinos įstatymą, įteisinantį visus pastatus, kuriuos žemės drebėjimo zonoje pasistatė namų netekę žmonės.
Močiutė Peppina šią žinią sutiko ligoninėje, kur atsidūrė po ilgų kovų pablogėjus sveikatai, ir į savo namelį vargu ar sugrįš.
Namų per 2016-ųjų rugpjūtį įvykusį žemės drebėjimą neteko per 40 tūkstančių žmonių. Kol pavojinga padėtis neatšaukta, valstybė turi jais pasirūpinti.
Tiems, kurie naują gyvenamąją vietą susirado patys, valdžia nuomos išlaidas kompensuoja. Tai, pasak pranešimų, biudžetui kainuoja maždaug 12 milijonų eurų per mėnesį.
Keli tūkstančiai žmonių vis dar glaudžiasi viešbučiuose, kiti persikėlė į laikinus namelius.
Per dvejus metus jų pastatyta apie 3,5 tūkst.
Žmonės skundžiasi, kad gyvenimo sąlygos nameliuose yra siaubingos, ypač žiemą, kai lauke atšąla. Jų kaina, siekianti 7 tūkst. eurų už kvadratinį metrą, ne kartą sukėlė daugybę diskusijų.
Bet valdžia teisinasi, kad sąnaudas išaugino namelių statyboms tinkamų teritorijų paieškos – žemė kraterio zonoje labai trapi.
Juda vėžlio žingsniu
Sugriautų miestų merai skundžiasi, kad per dvejus itin sudėtingus metus miesteliai ištuštėjo, juos aplenkia anksčiau gausiai lankę turistai, išvyksta jaunimas. Gyvenimas čia merdi.
Nors žemės drebėjimo nušluotus miestelius lanko politikai, vietiniai sako, kad dosnių pažadų niekas neskuba vykdyti.
Anksčiau buvo žadama per kelis mėnesius išgabenti bent griuvėsius, tačiau didžioji dalis jų tebestūkso.
Rekonstrukcijos darbai stipriai vėluoja, o vaizdas dieną po žemės drebėjimo ir dabar ne ką pasikeitęs, lyg laikas čia būtų sustojęs tą lemtingą rugpjūčio 24-osios naktį.
Bene labiausiai nukentėjusio Amatričės miesto centras primena vaiduoklį, griuvėsiai čia iki šiol aptverti, o raudona zona pašaliniams neprieinama.
Per dvejus metus Amatričėje pavyko nutiesti tik pagrindinę miesto gatvę. Parduotuves iš sugriuvusio miesto centro priglaudė du 7 mln. eurų kainavę laikini prekybos centrai.
Už labdaros pinigus pastatytoje restoranų zonoje duris atvėrė keli restoranai. Tačiau optimizmo čia nedaug – dėl strigusių atstatymo darbų verslas merdi.
„Viskas tik dėl akių. Prekybos centrai primena kalėjimą. Visa teritorija panaudota laikiniems gyventojų nameliams, o daugiau kaip pusė griuvėsių iki šiol neišvežta, – sakė parduotuvės savininkas Roberto Serafini, sukūręs specialų Amatričei skirtą aromatą, kuriuo prekiauja internetu ir parduotuvėje. – Tikime angelų pagalba.
Tikiuosi, kad visiems mums dar yra naujo gyvenimo viltis.“
Premjero žodžiai nuvylė
Tikėti politikų pagalba gyventojai sako nebedrįstantys. Amatričę vos pradėjęs darbus aplankė ir naujasis Italijos premjeras Giuseppe Conte.
Naujos vyriausybės programoje apie sugriautų zonų atstatymą net nekalbama, todėl ir premjeras pažadų neskubėjo dalinti: „Nuvilsiu jus: nesu pasiruošęs jokių gražiai skambančių deklaracijų arba stebuklingų pažadų.
Esu čia, kad pademonstruočiau solidarumą su žmonėmis, kurie daug iškentėjo.“
Jis sutiko, kad situacija skandalinga. „Tai – baisus nusivylimas, tačiau aš atvykau ne tam, kad sakyčiau, jog kiti suklydo. Aš tik pradėjau darbą, todėl pažadų nedalinsiu“, – sakė G.Conte.
Žmonės kalbėjo, kad iš naujos valdžios tikisi ne pažadų, o veiksmų. Žemės drebėjimo nuniokotus miestus per dvejus metus aplankė net trys premjerai, tačiau darbai beveik nepasistūmėjo.
„Aš visiems politikams sakau, kad pradėtų dirbti. Kalbu su šypsena, bet iš tiesų čia jau dveji metai nėra gyvenimo. Stengiamės būti optimistai, bet tai ne gyvenimas, o tik egzistencija. Mus visus čia apmulkino“, – piktinosi Amatričės gyventojai.
Miesto meras Filippo Palombini neslėpė, kad valdžia juos visai užmiršo: „Premjero G.Conte paprašiau prisiimti įsipareigojimus, kad rekonstrukcija vyktų kiek galima greičiau.
Paaiškinau jam, kas padaryta ir ką dar reikia daryti. Jo apsilankymas labai svarbus mūsų žmonėms, nes 6 mėnesius mes buvome pamiršti ir apleisti, o tai – labai blogas jausmas.“
Skaičiuojama, kad per galingą žemės drebėjimą apgadintų pastatų skaičius siekia daugiau kaip šimtą tūkstančių. Kol kas atstatyta tik kelios dešimtys tų, kurie buvo pažeisti nedaug.
Valdžia buvo žadėjusi kompensuoti išlaidas tiems, kurie namus atstatys privačiomis lėšomis, tačiau dėl biurokratinių kliūčių atstatymo projektai įstrigę vietos savivaldybėse.
Metines minės švęsdami
Pasak italų žiniasklaidos, per dieną patvirtinama vos po vieną projektą. Vėžlio greičiu juda ir visuomeninių pastatų rekonstrukcija, nors tam pinigų skirta sočiai. Valstybės biudžete atstatymui iš viso numatyta 7,5 mlrd. eurų, dar daugiau kaip milijardas atkeliavo iš ES fondų.
Nors darbai vėluoja ir optimizmo mažai, žmonės nenuleidžia rankų – minint antrąsias žemės drebėjimo metines rugpjūčio pabaigoje Amatričėje vėl bus surengta tradicinė spagečių su Amatričės padažu šventė.
Šis visoje Italijoje populiarus makaronų patiekalas kilęs iš Amatričės ir būtent šios šventės išvakarėse, kai miestelyje buvo gausu gurmanų ir turistų, pradėjo drebėti žemė.
„Žinoma, niekada nebus taip, kaip anksčiau, visada bus laikotarpis iki tos lemtingos rugpjūčio 24-osios ir po jos.
Tada mes buvome pasirengę 50-ąjį kartą švęsti populiariausią savo miesto šventę.
Šiandien dar neturime didelio noro švęsti, bet privalome pradėti gyventi iš naujo. Mūsų šventė tam gali tapti puikia proga, todėl ją šiemet taip ir pavadinome – Prisikėlimo švente“, – sakė Amatričės miesto meras F.Palombini.
Lacijaus regiono prezidentas Nicola Zingaretti vylėsi, kad šventėje apsilankys ne tik vietiniai, bet ir turistai: „Tai svarbus įvykis praėjus dvejiems metams po drebėjimo. Daugelį metų ši šventė traukė ne tik regiono gyventojus, bet ir turistus, kurie norėjo paragauti populiaraus patiekalo, pagaminto pagal visame pasaulyje žinomą receptą.
Dėl to stengiamės, kad šis renginys vyktų būtent čia. Žinoma, užtikrinsime visus saugumo reikalavimus, tai bus svarbi žinia ir aplinkiniams gyventojams, kurie sunkiai grįžta į normalų gyvenimą.“
6 balų stiprumo žemės drebėjimas 2016-aisiais pareikalavo apie 300 žmonių gyvybių, dar apie 400 buvo sužeista. Rudenį stiprūs smūgiai vėl pasikartojo, tačiau tuomet aukų buvo išvengta, nes apgriuvę namai jau buvo nebegyvenami.
Iki šiol trūksta specialistų įvertinimų, kokią įtaką žemės drebėjimas padarė gruntui ir ar šioje itin seismiškoje Italijos zonoje iš viso galima gyventi.
Žemės drebėjimai čia vyksta nuolat, tačiau per dvejus metus jų stiprumas sumažėjo, nors seismologai buvo perspėję, kad pasislinkus tektoninėms plokštėms ši teritorija gali vėl atsidurti stipraus drebėjimo epicentre.
Nuliūdino keturkojo didvyrio mirtis
Artėjant antrosioms žemės drebėjimo metinėms Italiją apskriejo liūdna žinia apie nugaišusį tų dienų herojų – vokiečių aviganį Kaosą (nuotr.), gelbėjusį žmones iš po griuvėsių. Jo šeimininkas Fabiano Ettorre keturkojį rado negyvą savo namų sode.
„Kaosas niekada neišeidavo iš namų, tačiau kai pabudau, jo sode neradau. Pamaniau, kad jį pagrobė. Bet vėliau pamačiau jį ant žemės be gyvybės ženklų tolimame sodo kampe“, – pasakojo F.Ettorre.
Šeimininkas įsitikinęs, kad staiga nugaišęs šuo, kuris buvo išmokytas gelbėti žmones, buvo nunuodytas – pirmieji tyrimai parodė, jog jis suėdė pesticidų: „Neturiu oficialių žinių ir rimtai abejoju versija, kad mano Kaosas, mano brolis, suėdė tų miltelių pats. Tikroji tiesa ta, kad mano šuo iš tiesų niekam nerūpi. Žinau tai, ką mačiau: Kaosui iš burnos bėgo kraujas, ir tai negali būti infarktas. Esu įsitikinęs, kad jis buvo nunuodytas.“
Su savo keturkoju draugu, išgelbėjusiu ne vieną gyvybę, jis atsisveikino itin jausmingai: „Lik sveikas, mano drauge. Palikai didžiulę tuštumą. Nepyk ant tų, kurie tai padarė, bet padėk, jeigu jiems tavo pagalbos reikės.“
Šis vokiečių aviganis tapo herojumi po to, kai įvykus žemės drebėjimui dalyvavo ne vienoje žmonių gelbėjimo operacijoje. Pasak šeimininko, jis buvo nepailstantis, savo kojomis kasė griuvėsius dieną naktį, jei tik jautė, kad ten yra žmogus, ir išgelbėjo ne vieną gyvybę.
Ne veltui Kaosas Italijoje buvo vadinamas angelu su keturiomis kojomis. Detektyvu tapusi Kaoso mirties priežastis dar bus tiriama.
