Unikaliu migrantų integracijos modeliu išgarsėjusioje Riačėje mažiau negu 2 tūkstančiai gyventojų, bet per dešimtmetį miestelyje prieglobstį rado trigubai tiek pabėgėlių iš keliasdešimties šalių.
Nors miestelio meras dėl savo idėjos buvo įtrauktas į įtakingiausių pasaulio lyderių sąrašus, dabar Riačė atsidūrė ant bankroto ribos.
Mat naujoji šalies valdžia nusprendė daugiau nebefinansuoti pabėgėlių integracijos projektų.
Ėmėsi įgyvendinti svajones
Italijai užvėrus savo uostus pabėgėlių laivams viename mažame miestelyje pačiuose valstybės pietuose pabėgėliai visada laukiami.
Prie įėjimo į paplūdimį čia kabo didžiulis stendas su užrašu: „Paplūdimys ir jūra laisvi tiems, kurie ateina ir atplaukia.“
Visoje Europoje išgarsėjusi Riačė neseniai buvo tik dar vienas nykstantis miestelis be ateities.
Įsikūręs Kalabrijos mafijos grupuočių kontroliuojamose žemėse jis pamažu merdėjo, kol meras Domenico Lucano, dažnai vadinamas tiesiog Mimmo, nusprendė padėti užklydusiems pabėgėliams.
Pastarieji čia ne tik rado prieglobstį, buvo integruoti ir įdarbinti, bet ir įpūtė merdėjančiai vietovei naujos gyvybės.
O viskas prasidėjo dar 1998 metais, kai Riačės pajūryje išsilaipino keli šimtai kurdų pabėgėlių. Iki tol miestelis gerai žinojo tik tai, ką reiškia emigracija, nes jo gyventojai ieškoti geresnio gyvenimo masiškai vyko į šalies šiaurę.
„Pastatai buvo apleisti, o vietos ekonomika paralyžiuota. Su grupe draugų, su kuriais kartu įgyvendinome daugybę socialinių ir politinių iniciatyvų, įkūrėme asociaciją „Ateities miestas“, kad Riačė pavirstu svetingu miestu.
Svajojome, kad tai būtų visuomenė, kuri gyvena pagal vietinės kultūros vertybes, neužteršta komunizmo ir kapitalizmo idėjomis.
Pabėgėliai prikėlė ekonomiką
Per visą tą laiką miestelyje prieglobstį rado 6 tūkstančiai pabėgėlių iš Etiopijos, Eritrėjos, Nigerijos, Sirijos, Palestinos, Somalio ir kitų šalių.
O Riačės merą žurnalas „Fortune“ 2016-aisiais įtraukė į įtakingiausių pasaulio lyderių 50-uką greta tokių asmenybių kaip Vokietijos kanclerė Angela Merkel ir popiežius Pranciškus.
Svetingojo D.Lucano sukurtas modelis paprastas, tačiau veiksmingas. Meru svajotoju tituluojamas italas pabėgėlius apgyvendino namuose, kurie liko tušti emigravus vietos gyventojams – taip neatsirado getų, o svetimšaliai puikiai integravosi.
Kaip ir visoje Italijoje, Riačėje gyvenantys imigrantai iš valstybės gauna 30 eurų dienpinigių nakvynei ir kitoms pragyvenimo išlaidoms.
Tačiau Riačės meras ir čia turėjo kiek kitokį planą – sukūrė naują valiutą su Che Guevaros ir Nelsono Mandelos atvaizdais.
Kitaip nei įprasta, vietoj grynųjų imigrantai čia gauna įvairios vertės kuponus, kurie galioja tik šiame miestelyje ir gali būti išleisti tik čia.
Taip stagnuojanti vietinė ekonomika pradėjo atsigauti. Dalis integracijos projektų pinigų taip pat atitenka kooperatyvams, kurie pabėgėlius išmoko naujo amato ir moka jiems nedidelį atlyginimą.
Susikūrė darbo vietas
Prakutę svetimšaliai čia atidarė savo parduotuvėles, dirbtuves, atgaivino ištuštėjusį miestelio centrą, kai kurie įdarbino net vietinius italus.
Imigrantai čia rūpinasi ir miesto gėlėmis, renka ir rūšiuoja šiukšles, valo parkus ir paplūdimį.
Teigiama, kad niekas šiais naujakuriais nesiskundžia, nors yra bijančių, jog imigrantų Riačėje netrukus bus daugiau negu vietinių.
Miesto meras turi ką atsakyti ir tiems, kurie piktinasi, kad jo politika atbaido turistus: „Kodėl turistai turi būti būtinai blondinai? Riačėje jie gali būti ir juodaodžiai.
Mes didžiuojamės, kad turime prieglobsčio turizmą.
Aš džiaugiuosi, kad galiu įgyvendinti savo svajonę.
Svetingumas yra kiekviename mūsų ir būtent su šia idėja turi būti statomi ateities miestai.“
D.Lucano įsitikinęs, kad jo miestui imigrantai tapo galimybe, o ne balastu.
„Mūsų miestelyje, kuris daug metų kentėjo nuo emigracijos, sukūrėme globalią visuomenę, kuri gyvena harmoningai. Atgaivinome apleistus namus ir parduotuvėles.
Mums pavyko pasauliui pasiųsti humaniškumo žinutę, ir aš tuo labai didžiuojuosi. Mes gyvename pagal senovės kalabriečių išmintį, kad svečias tam tikra prasme yra Dievas“, – sakė revoliucionieriumi dažnai vadinamas meras.
Naujai valdžiai neįtinka
Vis dėlto svetingoji miesto mero politika šiomis dienomis pakibo ant plauko.
Nors mero D.Lucano sukurtas modelis Europoje dažnai pristatomas kaip pavyzdinis, naujoji Italijos valdžia tuo suabejojo.
Miestelis, kuriame dabar gyvena 400 pabėgėlių, jau kurį laiką nebegauna integracijai skirtų valstybės dotacijų.
Uostus imigrantams uždaręs vidaus reikalų ministras Matteo Salvini pareiškė, kad finansavimas sustabdytas, nes pinigai Riačėje buvo naudojami neskaidriai.
„Skaidrumas būtinas naudojant visuomeninių fondų lėšas. Ne visada jis egzistavo Kalabrijoje, Riačėje taip pat. Kažkas už tai turės atsakyti – kiek ir kam išleido. Aš ne teisėjas, todėl šiuos atsakymus į šiuos klausimus turės rasti kiti“, – pareiškė M.Salvini.
Miestui atsidūrus ant pavojingos bankroto ribos, jo meras rugpjūtį paskelbė bado akciją.
Jis tikino, kad negavus finansavimo unikalus solidarumo projektas bus priverstas žlugti: „Mes priartėjome prie taško, kai jau nebebus kelio atgal.
Jeigu suplanuotu laiku negausime paramos, mūsų projektas turės baigtis, be to, gatvėje atsidurs 165 pabėgėliai, tarp kurių 50 vaikų, o 80 darbininkų neteks darbo. Visos savivaldybės ekonomika, tarptautiniu lygiu pripažintas integracijos modelis – visa tai virs griuvėsiais.“
Tačiau ksenofibiškomis pažiūromis garsėjančio M.Salvini tokie perspėjimai neįtikino.
Miesto merą jis pavadino tuščia vieta: „Riačės merui neskiriu net menkiausios savo minties, nes nulis yra nulis.“
„Tai tiesa, kad aš priklausau atstumtųjų klasei, esu faktiškai nulis. Per visus tuos metus suvienijome jėgas su kitais nelaimėliais iš visų pasaulio šalių.
Kartu kūrėme svajonių visuomenę, kur nėra mafijos, rasizmo, fašizmo ir kitų neteisybių“, – ministrui atkirto Riačės meras.
Ginti jo stojo ir Kalabrijos gubernatorius Mario Oliverio: „Šiam modeliui priešinasi tie patys kurti subjektai, kurie skatina baimės kultūrą, kurie augina sienas su spygliuota viela, ksenofobiją ir priešiškumą, kurie neturi jokios pagarbos žmonėms. Riačėje gyvuoja alternatyvi prieglobsčio idėja, kuri jiems nepatinka ir kurią jie nori sunaikinti bet kokia kaina.“
Rengia solidarumo akcijas
Miestui atsidūrus ant bankroto slenksčio, palaikyti jo suskubo visuomenininkai ir garsūs italai.
Socialiniuose tinkluose pasirodė grotažymė #IoStoConRiace („Aš esu su Riače“), o internete sukurta peticija, raginanti UNESCO įrašyti miestą į žmogiškojo paveldo sąrašą.
Rašytojas Roberto Saviano, aktyviai kovojantis už tai, kad Riačės integracijos modelis būtų išsaugotas, atvykti į miestelį paragino patį vidaus reikalų ministrą M.Salvini: „Akivaizdu, jog visa tai, kas vyksta, yra politika.
Salvini, atvažiuok į Riačę pamatyti šio stebuklo.“
„Aš aplankysiu tuos Kalabrijos miestus, kurie gina italų interesus, o ne daro verslą iš imigrantų. Į Riačę atvyksiu, kai ten bus naujas meras“, – atšovė M.Salvini.
Imigrantams duris pastaruoju metu uždariusi naujoji Italijos valdžia jau sulaukė ir ES kritikos.
Skandalas kilo, kai vidaus reikalų ministras neleido išlaipinti apie 200 imigrantų iš laivo, laukiančio viename Sicilijos uoste.
Neradusi sutarimo su Briuseliu Italija susitarė su Albanija, kad dalį imigrantų priims ši šalis, bet ES pasipiktino, kad be jos pritarimo tokio sprendimo nebuvo galima priimti.
Uždarų sienų politiką palaikanti naujoji Italijos valdžia žada daugiau nebeįsileisti imigrantų laivų ir dalį jau pasiuntė į Ispaniją ir Maltą.
M.Salvini tikina, kad dėl jo politikos liepą Italijoje išsilaipino net 80 proc. mažiau pabėgėlių nei pernai tą patį mėnesį.
