Rusijos „žudikas nr.1“ už pagrobimus atlygindavo mirtimi

Aslanas Gagijevas Rusijoje yra vadinamas „žudiku nr.1“. Teigiama, kad jis prisidėjo prie mažiausiai 60 žmonių nužudymo, vadovavo nusikalstamai grupuotei. Tuo metu Šiaurės Osetijoje, iš kurios kilęs vyras, jis vadinamas „didžiuoju broliu“ ir laikomas autoritetu.

 A.Gagijevo įkurta grupuotė kaltinama nužudžiusi 60 žmonių. 
 A.Gagijevo įkurta grupuotė kaltinama nužudžiusi 60 žmonių. 
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

Sep 12, 2018, 6:35 PM, atnaujinta Aug 2, 2019, 10:18 AM

Tiriamosios žurnalistikos portalas „Novaja Gazeta“ žurnalistai detaliai papasakojo apie A.Gagijevo įkurtą nusikalstamą grupuotę ir jos įvykdytus nusikaltimus bei atskleidžia pareigūnų ir valdžios atstovų dalyvavimą joje.

A.Gagijevo įkurtos nusikalstamos grupuotės – „šeimos“ – aukomis neretai tapdavo kiti nusikaltėliai, su kuriais jie siekė susidoroti pirmiausia Šiaurės Osetijoje, nes daugelis jų patys buvo osetinai.

Pagrobėjus žudydavo

Pirmojo šio amžiaus dešimtmečio viduryje Šiaurės Ostijoje žmonių grobimai tapo masiniu reiškiniu. Ne vienerius metus teisėsauga negalėjo arba nenorėjo problemos išspręsti, tačiau 2006-2007 m. viskas pasikeitė.

2006 m. pradžioje buvo pagrobtas vietos verslininko Liudviko Zasejevo sūnus. Jis buvo laikomas privataus namo rūsyje, o iš tėvų reikalaujama penkių milijonų JAV dolerių. Vykstant deryboms suma buvo sumažinta iki 700 tūkst. dolerių. Verslininko sūnus buvo paleistas į laisvę praėjus dviem mėnesiams po to, kai pinigai buvo sumokėti pagrobėjams.

2007 m. buvo pagrobtas Maskvos verslininkas Čermenas Marikovas. Jį laikė ilgiau nei metus ir reikalavo sumokėti 10 mln. dolerių išpirkos.

Jo sutuoktinė pasakojo, jog anksčiau buvo pagrobtas ir Čečėnijoje laikytas Č.Marikovo brolis, tad šeima žinojo, jog tai ne juokai ir suskubo rinkti pinigus. Tačiau derybos nutrūko ir verslininkas buvo nužudytas. Tyrimo metu nustatyta, kad prie pagrobimo buvo prisidėjęs tuometis Šiaurės Osetijos vidaus reikalų viceministro brolis Arturas Bekmurzovas. Paskelbta jo paieška.

Tačiau netrukus pagrobimai liovėsi, ankstesnieji jų vykdytojai buvo randami negyvi vienas po kito, o Šiaurės Osetijoje netgi imta kalbėti, kad atsirado „didvyris“, gaudantis nusikaltėlius.

A.Bekmurzovas buvo pašalintas vieno iš „šeimos“ narių – A.Gagijevo bendrapavadžio Olego Gagijevo prašymu. Atėjęs pas grupuotės vadą pastarasis pasiskundė, kad jį norima nužudyti. O.Gagijevas nurodė, kad su juo susidoroti norintiems žmonėms vadovauja A.Bekmurzovas – Šiaurės Osetijos vidaus reikalų viceministro brolis.

O.Gagijevas reikalavo, kad A.Bekmurzovas būtų iš karto nužudytas, tačiau A.Gagijevas nusprendė pirmiausia su juo pasikalbėti.

A.Bekmurzovas buvo pagautas prie savo namų Maskvoje. Vėliau jis nuvežtas į vieną iš „šeimos“ bazių. Ten iš pradžių su juo kalbėjosi, tačiau vėliau vyras buvo nužudytas.

Milijonus siekiantys kyšiai ir svarbūs ryšiai

A.Gagijevo nusikalstama grupuotė negalėjo apsieiti be finansinių įplaukų, kyšių. Čia svarbų vaidmenį vaidino „šeimos“ narys Sergejus Safronovas. Jo vardu buvo registruota nemažai finansinių aktyvų, kuriais naudojosi grupuotės nariai. Jam priklausė dalis autoserviso, kur buvo į dalis pjaustomi jų aukų automobiliai, akcijų. Taip pat dalis kavinės, kurioje pietaudavo „broliai“.

„Visas verslas Rusijoje pastatytas taip, kad negali vykdyto jokios veiklos nemokėdamas tiems, kas valdžioje. Yra nustatytos konkrečios sumos kiekvieno lygio verslui.

Kiekvieną mėnesį mokėjau po 1,2 mln. eurų iš savo Rusijos Tyrimų komitetui, Aleksandrui Bastyrkinui“, – po sulaikymo Austrijos teismui pasakojo A.Gagijevas.

Pinigus jis ėmė iš „Finansų lizingo kompanijos“, su kuria buvo susijęs. Pastaroji turėjo pirkti lėktuvus iš Rusijos gamintojų ir nuomoti juos oro bendrovėms. Šiai veiklai iš Rusijos biudžeto „Finansų lizingo kompanija“ gaudavo milijardus rublių.

Nors pats A.Gagijevas jokių pareigų „Finansų lizingo kompanijoje“ neužėmė, daugelis liudininkų tikino, kad visi įmonėje paklusdavo jam.

A.Gagijevas tikino, kad vienu metu pinigai, kuriuos jis esą perduodavo Tyrimų komitetui, nebepasiekė pagrindinio gavėjo, o tai tapo pagrindine baudžiamojo tyrimo priežastimi.

Austrijos teismui jis taip pat papasakojo apie kitus „mokesčius“ valdininkams. Pasak jo, dar 1,2 mln eurų jis mokėjo Pramonės ministerijai.

„Ne tik aš, bet ir kiti mano partneriai, su kuriais kartu dirbome, turėjo mokėti. Tačiau aš buvau atsakingas už tai, kad pinigai būtų pristatyti reikiamu adresu“, – kalbėjo A.Gagijevas.

Iš kur jis turėjo tiek pažįstamų valdininkų ir ryšių? Tyrimo informacija parodė, kad praėjusio amžiaus dešimtame dešimtmetyje A.Gagijevas buvo pasodintas į kalėjimą už ekonominius nusikaltimus. Jis esą prisiėmė kaltę už vieno iš Rusijos prezidento administracijos valdininko darbelius.

Būtent už tai jam vėliau buvo atsidėkota ir tai jam parūpino pažintį su eile įtakingų asmenų Rusijos valdžioje.

A.Gagijevo bylos medžiagoje taip pat teigiama, kad jis bendravo su „tambovo“ grupuote. Pastarosios nariai ne vienerius metus buvo Rusijos prezidento Vladimiro Putino verslo partneriais.

„Finansų lizingo kompanija“, iš kurios pinigus gaudavo A.Gagijevas taip pat buvo valdoma tiek oficialių, tiek šešėlinių struktūrų.

Viena vertus, kompanijos direktorių tarybai priklausė aukšto rango tarnautojai iš prezidento ir vyriausybės administracijos. Jie turėjo stebėti, kaip leidžiami biudžeto pinigai.

Kita vertus, „Finansų lizingo kompanijos“ valdžia apie savo veiklą atsiskaitė Genadijui Petrovui, kuris buvo laikomas „tambovo“ grupuotės lyderiu.

Ispanijos, kurioje gyveno G.Petrovas, teisėsauga kelerius metus klausėsi jo telefono pokalbių ir išsiaiškino, kad žmogus, kurį jie laikė grupuotės lyderiu, yra ir vienas įtakingiausių žmonių Rusijoje.

Tuometis „Finansų lizingo kompanijos“ generalinis direktorius Nailas Maliutinas nuolatos bendravo su G.Petrovu ir teikė jam visą informaciją apie įmonės veiklą, tarsi pastarasis, o ne valstybė būtų pagrindiniu jos pagrindiniu akcininku.

Nors pats N.Maliutinas su A.Gagijevu buvo anksčiau kartą susitikę, daugiau apie pastarąjį jis sužinojo 2004 m. atėjęs dirbti į „Finansų lizingo kompaniją“. Tuo metu N.Maliutinui buvo pasakyta, kad A.Gagijevas – „paskirtas iš viršaus“.

Pagal „brolių“ parodymus teismas nustatė, kad „Finansų lizingo kompanija“ tapo A.Gagijevo nusikalstamos grupuotės finansiniu centru.

N.Maliutinas parūpindavo „broliams“ pinigų ar išnuomodavo butus tiems, kurių ieškojo teisėsauga.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.