Prancūzijos parlamentaras atskleidė, kaip galima išspręsti Europos problemas

Vilniuje viešėjęs Prancūzijos parlamento narys Alexandre Holroyd įsitikinęs, kad Baltijos šalys yra Europos sėkmės pavyzdys.

 Vilniuje viešėjęs Prancūzijos parlamento narys Alexandre Holroyd įsitikinęs, kad Baltijos šalys yra Europos sėkmės pavyzdys.
 Vilniuje viešėjęs Prancūzijos parlamento narys Alexandre Holroyd įsitikinęs, kad Baltijos šalys yra Europos sėkmės pavyzdys.
 Vilniuje viešėjęs Prancūzijos parlamento narys Alexandre Holroyd įsitikinęs, kad Baltijos šalys yra Europos sėkmės pavyzdys.<br> Prancūzijos ambasados Vilniuje nuotr.
 Vilniuje viešėjęs Prancūzijos parlamento narys Alexandre Holroyd įsitikinęs, kad Baltijos šalys yra Europos sėkmės pavyzdys.<br> Prancūzijos ambasados Vilniuje nuotr.
 Vilniuje viešėjęs Prancūzijos parlamento narys Alexandre Holroyd įsitikinęs, kad Baltijos šalys yra Europos sėkmės pavyzdys.<br> Prancūzijos ambasados Vilniuje nuotr.
 Vilniuje viešėjęs Prancūzijos parlamento narys Alexandre Holroyd įsitikinęs, kad Baltijos šalys yra Europos sėkmės pavyzdys.<br> Prancūzijos ambasados Vilniuje nuotr.
 Vilniuje viešėjęs Prancūzijos parlamento narys Alexandre Holroyd įsitikinęs, kad Baltijos šalys yra Europos sėkmės pavyzdys.<br> Prancūzijos ambasados Vilniuje nuotr.
 Vilniuje viešėjęs Prancūzijos parlamento narys Alexandre Holroyd įsitikinęs, kad Baltijos šalys yra Europos sėkmės pavyzdys.<br> Prancūzijos ambasados Vilniuje nuotr.
Daugiau nuotraukų (4)

Lrytas.lt

Sep 14, 2018, 1:56 PM, atnaujinta Sep 14, 2018, 1:56 PM

Šiaurės Europoje į Prancūzijos parlamentą išrinktas A.Holroyd dalyvauja Europos reikalų ir finansų komisijų veikloje. Taip pat siekia užtikrinti Europos Sąjungos ir Jungtinės Karalystės piliečių teises po „Brexit“ kitais metais.

„Svarbiausias dalykas kalbant šia tema yra žmonių teisių išsaugojimas. Tai yra moralinė pareiga visoms pusėms“, – tvirtino parlamentaras.

Apie pagrindinius iššūkius Europai, „Brexit“, situaciją Prancūzijoje ir santykius su Lietuva A.Holroyd sutiko pasišnekėti su naujienų portalu lrytas.lt.

A.Holroyd pripažįsta, kad Europoje šiandien yra daug problemų ir iššūkių, tačiau turi pasiūlymų, kaip galima visa tai išspręsti.

– Kiek žinau, jūs nedalyvavote politikoje iki paskutinių parlamento rinkimų. Kas pasikeitė ir kodėl nusprendėte prisijungti prie Emmanuelio Macrono judėjimo?

– Visiškai tiesa, politikoje nedalyvavau iki 2016-ųjų birželio. E.Macronui paskelbus apie judėjimo „En Marche“ pradžią, nusprendžiau palikti darbą privačiame sektoriuje ir prisidėti prie rinkiminės kampanijos.

Tai nutiko dėl dvejų priežasčių. Visų pirma, pora dešimtmečių Prancūzijoje nebuvo vykdomos esminės reformos. Tuometinė politinė struktūra trukdė reformoms pasiekti dienos šviesą, o E.Macronas buvo vienintelis žmogus galintis jas įgyvendinti.

Antra, tuo metu prasidėjo „Brexit“ procesas, artėjo rinkimai Nyderlanduose, kur buvo prognozuojama sėkmė populistinei partijai. Visoje Europoje plito prieš Europos Sąjungą nukreiptos idėjos.

Aš pats privalėjau žengti tą žingsnį ir apginti Europos projektą, kuriuo tikiu.

– Užsiminėte apie tai, kad tik E.Macronas gali įgyvendinti esmines reformas. Tačiau tik pradėjus tai daryti, prezidento reitingai smuko į niekada neregėtas žemumas. Šiuo metu prezidentą palaiko tik kas trečias gyventojas. Ar įmanoma prezidentui išgyventi šį periodą, o žmonėms būti patenkintiems vykdomomis reformomis?

– Manau, kad esate teisus. Pokyčiai visada yra sudėtingi. Dėl to praeities politiniams lyderiams visada nepasisekdavo. Jie darė reformas pagal savo populiarumo reitingus, tad vykdė visiškai padrikas politikas.

E.Macrono ir mūsų judėjimo stiprybė yra tai, kad dar prieš rinkimus buvo paskelbta aiški programa, kokių žingsnių bus imtasi. Nuo tada dauguma parlamente ir įgyvendina kiekvieną tos programos eilutę.

Anksčiau žmonės balsavo už kairiuosius ir dešiniuosius, tačiau niekas nepasikeitė ir pasitikėjimas politikais tapo žemas. Žmonės reformų neigiamus padarinius pamato žymiai greičiau, nei teigiamus.

Reformoms reikia duoti laiko. Ypač tokio dydžio šalyje kaip Prancūzija.

Manau, kad mes jau dabar padarėme daugiau reformų, nei mūsų pirmtakai per praėjusius 20 metų. Esame įsipareigoję sau nevaldyti šalies pagal nuomonių apklausas.

Per kitus rinkimus žmonės pamatys, ar mūsų vykdyta politika buvo sėkminga ar ne. Jeigu ne, tai jie mus išspirs lauk ir turės pilną teisę taip padaryti.

– O koks požiūris į Baltijos šalis šiuo metu vyrauja Prancūzijos parlamente?

– Manau, kad tiek parlamente, tiek prezidento aplinkoje yra labai gerai žiūrima į Baltijos šalis. Jūs per paskutinius 10 metų tapote Europos sėkmės pavyzdžiu.

Atgavę nepriklausomybę jūs prisijungėte prie Europos Sąjungos ir per visus šiuos metus sukūrėte stiprius demokratinius režimus ir augot ekonomiškai.

Baltijos šalys yra pavyzdys, kokią gerą galią turi Europos integracija.

– O kaip žiūrima į santykius su Rusija?

– Sugriuvus Sovietų Sąjungai buvo tikimasi, kad įvyks fundamentalus Rusijos veikimo pasaulyje pokytis. Tai taip greitai gali neįvykti, o kartais reikalai juda visiškai kita linkme. Tačiau tie kaimynai čia bus dar ilgą laiką. Dėl to mūsų politika turi tai atspindėti.

Po laimėtų rinkimų E.Macronas priėmė Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną Versalio rūmuose, nes yra būtina palaikyti dialogą su visais. Santykių nutraukimas nėra naudingas variantas. Dialogas su Rusija yra svarbus, nes ši šalis dėl savo dydžio ir užimamos pozicijos tarptautinėje arenoje yra svarbi žaidėja.

Tačiau tuo pačiu, po prezidento rinkimų buvo paskelbta, kad į juos bandė kištis užsienio šalių agentai. E.Macronas šiuo klausimu išreiškė tvirtą poziciją, kad toks elgesys nėra priimtinas.

– Kokią santykių su Lietuva ateitį matote saugumo srityje ir apskritai?

– Santykiai su Lietuva visada buvo labai artimi ir ateityje turėtų tarpti dar artimesni. Mes susiduriame su tais pačiais iššūkiais, priklausome ES, turime tą pačią valiutą. Privalome dirbti, kartu, kad tai išsaugotume.

Mūsų šalys turi užtikrinti savo piliečių gerbūvį, kad jie nesusidurtų su grėsmėmis, kurios egzistuoja kitur pasaulyje.

Taip pat mūsų šalys mano, kad Europa turi sustiprinti savo gynybos pajėgumus. Šiandien yra aišku, kad mums reikia sukurti ilgalaikius gynybinius pajėgumus. Būtent dėl to Prancūzijos prezidentas ir paskelbė iniciatyvas kurti bendras Europos karines pajėgas.

Prancūzijos kariai jau yra čia, tačiau yra būtina sukurti bendrą karinę strategiją, kuri mums leistų veikti efektyviau.

– Jūsų reprezentuojamame regione ateinančiais metais įvyks „Brexit“. Jungtinėje Karalystėje gyvena per 150 tūkst. prancūzų, lietuvių skaičius turbūt dar didesnis. Koks susitarimas būtų geriausias visoms pusėms, o ypač mūsų šalių piliečiams gyvenantiems Jungtinėje Karalystėje?

– „Brexit“ yra didžiulis iššūkis Europai, tačiau tai yra ir signalas, kad reikia prabusti. Iš šios istorijos reikia dar išmokti daug pamokų. Svarbiausias dalykas kalbant šia tema yra žmonių teisių išsaugojimas. Tai yra moralinė pareiga visoms pusėms.

Į Jungtinė Karalystę prancūzai, lietuviai ir kitų šalių piliečiai išvyko gyventi saugomi Europos. Jie ten sukūrė šeimas, įsikūrė visam laikui. Jų vaikai eina į angliškas mokyklas, jie lankosi vietinėse ligoninėse. Būtina užtikrinti šitų žmonių teises.

Tas pats galioja ir Jungtinės Karalystės piliečiams, kurie tokiomis pačiomis sąlygomis įsikūrė kontinentinėje Europoje. Kuo greičiau toks susitarimas bus pasiektas, tuo lengviau bus tolimesnėse derybose.

Nuo pat tapimo parlamento nariu, aš dirbu su vyriausiuoju Europos Sąjungos derybininkus Micheliu Barnier ir kolegomis Jungtinės Karalystės parlamente, kas šitas klausimas būtų išspręstas.

– Parlamente taip pat dirbate su Europos reikalais ir siekiate kurti tarpvalstybinį dialogą svarbiausias klausimais. Vienas jų yra migracija. Ar yra įmanoma rasti konsensusą šiuo klausimu ypač prieš artėjančius Europos parlamento rinkimus visame žemyne sustiprėjus euroskeptiškoms partijoms?

– Tiesa, kad euroskeptiškos partijos stiprėja, tačiau Prancūzijoje jos egzistavo ilgai prieš migrantų krizę. Migrantų krizė tik sustiprino jas.

Patys migrantų srautai jau yra smarkiai sumažėję. Jeigu pasižiūrėsime į skaičius 2015 metų vasarą ir 2018 metų vasarą, tai jie neturi nieko tarpusavyje bendro. Krizę pavyko suvaldyti ES šalių dėka.

Mes visada pamirštame kalbėti apie sėkmingus dalykus.

Tačiau pritariu, kad yra būtina dar kartą peržvelgti visus susitarimus.

Mano nuomonė šiuo atveju yra kiek kitokia. Svarbiausias dalykas nėra migracija. Mums reikia kalbėti su surasti bendrą Europos solidarumo viziją.

Ką tai reiškia? Visos ES narės turi nacionalinius interesus, kurie ilguoju laikotarpiu sutampa, tačiau trumpuoju laikotarpiu turime skirtingus prioritetus. Vienom šalims labiau rūpi migracija, kitom ekonominės problemos, trečioms klimato kaita.

Vienintelis kelias išspręsti šias problemas kartu yra solidarumas ir vienybė. Jeigu nori, kad tau padėtų vienos Europos šalys, turi suprasti ir jų poreikius, bei padėti joms. Ispanijai ar Portugalijai gal nėra svarbiausia Lietuva ar Suomija.

Tačiau, kai sukursime Europos vienybės ir solidarumo koncepciją, galėsime įgyvendinti savo programas jų pilnu potencialu.

Visi šie dalykai yra būtini Europos projektui, kad jis pasisektų. Tik taip galime toliau užtikrinti vertybių, kuriomis Europa gyveno jau 50 metų, sklaidą.

Atstovauja Šiaurės Europos prancūzus

Parlamentaras A.Holroyd gimė brito ir prancūzės šeimoje Šveicarijoje, o užaugo Londone.

A.Holroyd į Prancūzijos parlamentą buvo išrinktas 2017-ųjų birželio 18-ąją. Jis atstovauja Šiaurės Europos ir Baltijos šalių prancūzus.

Nacionalinėje Asamblėjoje jis dalyvauja finansų ir Europos reikalų komisijų veikloje. A.Holroyd siekia kurti tarpvalstybinį Europos šalių dialogą svarbiausiais klausimais.

Parlamentaras taip pat dalyvauja „Brexit“ derybose, kur siekia išsaugoti abiejų pusių piliečių teises po to, kai Jungtinė Karalystė pasitrauks iš Europos Sąjungos.

Spauskite mygtuką „VISI KOMENTARAI“ ir reikškite savo nuomonę.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2021 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.