Seksualinių mažumų lygybė: įvykti rimtiems pokyčiams gali prireikti ir 40 metų

Kovodami už seksualinių mažumų lygybę prancūzai turėjo nueiti ilgą kelią: pokyčiams įvykti prireikė beveik 40 metų. Šiandien prancūzai jau noriai dalijasi patirtimi su kitomis valstybėmis.

P.Bloche’as – vienas pagrindinių kovotojų už tos pačios lyties asmenų teises.<br> lrytas.lt koliažas.
P.Bloche’as – vienas pagrindinių kovotojų už tos pačios lyties asmenų teises.<br> lrytas.lt koliažas.
P.Bloche’as – vienas pagrindinių kovotojų už tos pačios lyties asmenų teises.
P.Bloche’as – vienas pagrindinių kovotojų už tos pačios lyties asmenų teises.
P.Bloche’as – vienas pagrindinių kovotojų už tos pačios lyties asmenų teises.<br> AFP/Scanpix nuotr.
P.Bloche’as – vienas pagrindinių kovotojų už tos pačios lyties asmenų teises.<br> AFP/Scanpix nuotr.
Daugiau nuotraukų (3)

„Lietuvos ryto“ korespondentas

2018-09-24 15:38

Vilniuje apsilankęs Paryžiaus merės pavaduotojas ir buvęs Nacionalinės Asamblėjos narys Patrickas Bloche’as tvirtino, kad džiaugiasi šiandien Prancūzijoje matydamas jaunas tos pačios lyties asmenų poras, kurios gali laisvai gyventi ir tuoktis.

Dar prieš kelias dešimtis metų Charles’ui de Gaulle’iui vadovaujant Prancūzijai homoseksualiems asmenims galiojo griežtos bausmės.

Taip buvo siekiama paskatinti gimstamumą ir išspręsti vyravusias demografines problemas.

Pasak dešimtmetį parlamento nariu buvusio P.Bloche’o, kova už tos pačios lyties porų lygybę prasidėjo po 1968-ųjų gegužę vykusių protestų Prancūzijoje.

Tuomet ėmė kurtis visuomeninės organizacijos, bet realūs pokyčiai prasidėjo tiktai 1981 metais, kai Prancūzijos prezidentu tapo François Mitterrand’as.

Pirmiausia buvo dekriminalizuoti homoseksualūs santykiai ir panaikintos bausmės.

Vėliau nustota naudotis homoseksualių asmenų registru, pradėtos spręsti socialinės problemos, kovota su AIDS epidemija.

„1997-aisiais Socialistų partija parlamente vėl iškovojo daugumą. Tuo metu manęs paprašė parengti įstatymo projektą, kuriuo buvo įteisintos homoseksualios poros, – pasakojo P.Bloche’as. – Beveik metus gyvenau Nacionalinės Asamblėjos salėje. Ne kartą girdėjau žeidžiančius komentarus, vienas konservatorius buvo pasiūlęs įstatymo projektą leisti sudaryti civilinę sąjungą gyvūnams.“

Bet 1999-aisiais buvo priimtas Pilietinio solidarumo paktas (PACS), kuriuo homoseksualios poros buvo pripažintos Civiliniame kodekse.

Vėliau daugiau nei dešimtmetį parlamentą kontroliavo konservatoriai, tad realių pokyčių nebuvo.

„Nors konservatoriai buvo valdžioje, PACS paleido nesustabdomą pokyčių traukinį“, – tikino P.Bloche’as.

Su François Hollande’u į valdžią sugrįžus socialistams grįžo ir pokyčiai žmogaus teisių srityje.

Nors vyko šimtatūkstantiniai protestai, didžioji visuomenės dalis palaikė LGBT bendruomenę, tad 2013 metais Prancūzijoje buvo įteisintos tos pačios lyties asmenų santuokos.

„Diskusijos buvo agresyvios, tačiau dabar žmonės dėkoja už tuo metu mūsų nuveiktą darbą“, – džiaugėsi Socialistų partijos politikas.

– Su kokiomis didžiausiomis kliūtimis teko susidurti per šiuos ilgus metus kovojant už tos pačios lyties porų teises? – „Lietuvos rytas“ paklausė P.Bloche’o.

– Didžiausia kliūtis kaskart buvo Konservatorių partija.

Kiekvieną kartą ši politinė jėga kišo mums pagalius į ratus, tačiau jų partijoje buvo 2–3 žmonės, kurie palaikydavo mūsų siūlymus.

Įdomu ir tai, kad konservatoriai šiems įstatymams prieštaravo, tačiau sugrįžę į valdžią niekada nieko neatšaukdavo.

– Ar nuėjus tokį kelią dėl seksualinių mažumų lygybės kova jau baigta? O gal ji tebesitęsia? Kokių tolesnių žingsnių dar bus imtasi?

– Homoseksualios poros Prancūzijoje jau turi daugumą teisių, tačiau šioje kovoje dar ne viskas pasiekta.

Tos pačios lytyies partneriai gali įsivaikinti vaikus, tačiau ne visi. Moterų poroms Prancūzijos įstatymai draudžia pasinaudoti dirbtinio apvaisinimo galimybe.

– Viena vertus, Bažnyčia teigia, kad reikia priimti homoseksualius žmones tokius, kokie jie yra, kita vertus, kritikuoja jų santykius.

Koks buvo Bažnyčios vaidmuo šiuo klausimu Prancūzijoje?

– Bažnyčia laikėsi konservatyvios pozicijos visais klausimais – tiek kalbant apie kontracepciją, tiek apie nėštumo nutraukimą, tiek apie tos pačios lyties porų lygybę.

Popiežius Pranciškus tvirtina, kad žmonės yra lygūs, bet prieš kelias dienas pareiškė, jog homoseksualūs žmonės turėtų apsilankyti pas psichiatrą.

Prancūzijoje Bažnyčia nėra tokia stipri, todėl jai nepavyko pakeisti politinės nuomonės.

– Lietuva yra viena iš kelių Europos Sąjungos šalių, kuriose nėra įteisinta abiejų lyčių porų partnerystė.

Kaip manote, ar turėtume sekti Prancūzijos pavyzdžiu, ar lengviau reformas įgyvendinti šoko terapijos principu?

– Tai sudėtingas klausimas. Manau, kad dėl dabartinės situacijos Lietuvoje lengviau būtų reformas įgyvendinti žingsnis po žingsnio nei viską vienu kartu. Tačiau sunku įsivaizduoti greitus pokyčius, nes pagal Konstituciją yra draudžiama tos pačios lyties asmenų šeima.

– Pastaruoju metu Lietuvoje įvyko keli išpuoliai prieš LGBT bendruomenę – buvo padegtos Lietuvos gėjų lygos biuro durys, vėliau baimintasi, kad palaikymą šiai bendruomenei išreiškusio režisieriaus name taip pat galėjo būti kėsinimosi padegti.

Kaip Prancūzijoje elgiamasi su išpuoliais prieš LGBT bendruomenę ir ko galėtų pasimokyti Lietuva?

– Prancūzijoje išpuoliai prieš LGBT bendruomenę tapo labai reti. Policija aktyviai su tuo kovoja. Nusikaltusiems asmenims numatytos didelės baudos.

Lietuvos policija tokius atvejus turėtų tirti su didesniu įtarimu. Svarbu apginti savo piliečius, kad neišplistų tokio tipo nusikaltimai. Daug dėmesio turėtų būti skiriama socialiniams tinklams, nes per juos įmanoma atsekti neapykantą skleidžiančius žmones.

Kartu tai yra ir švietimo klausimas. Reikia šviesti visuomenę, kad tokie žmonės nebūtų atskirti nuo jos.

Svarbų vaidmenį vaidina ir žiniasklaidos priemonės. Prancūzijoje jos padėjo šiuo klausimu apšviesti visuomenę ir pakeisti neigiamą požiūrį. Tikiu, kad tai padės išspręsti problemas ir Lietuvoje.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.