Praėjus metams nuo referendumo ateitis Katalonijai lieka miglota

Praėjo beveik metai nuo tos dienos, kai katalonai ėjo prie balsadėžių ir kalbėjo, kad nepriklausomybė – pasiekiama ranka. Dabar taip kalba mažuma, nors Madrido tonas per metus ir sušvelnėjo.

Spalio 1-oji katalonams – įsimintina diena: prieš metus jie ėjo prie balsadėžių – vyko istorinis referendumas dėl Katalonijos regiono nepriklausomybės.<br>AFP/„Scanpix“ nuotr.
Spalio 1-oji katalonams – įsimintina diena: prieš metus jie ėjo prie balsadėžių – vyko istorinis referendumas dėl Katalonijos regiono nepriklausomybės.<br>AFP/„Scanpix“ nuotr.
Katalonijoje visur plevėsuoja geltoni kaspinai – priminimas apie įkalintus Katalonijos politinius lyderius.<br>AFP/„Scanpix“ nuotr.
Katalonijoje visur plevėsuoja geltoni kaspinai – priminimas apie įkalintus Katalonijos politinius lyderius.<br>AFP/„Scanpix“ nuotr.
 Fonolosos miestelis referendumo dieną: taikūs protestuotojai gynė  balsavietę.
 Fonolosos miestelis referendumo dieną: taikūs protestuotojai gynė balsavietę.
 Katalonas Jordi Arrufatas ėjo Baltijos keliu.
 Katalonas Jordi Arrufatas ėjo Baltijos keliu.
Daugiau nuotraukų (5)

Specialiai LR, Barselona

Sep 29, 2018, 5:46 PM, atnaujinta Sep 29, 2018, 5:57 PM

Prieš metus Katalonijos nepriklausomybės šalininkai ruošėsi nakvoti rinkiminėse balsavietėse. Jie buvo žūtbūt pasiryžę balsuoti Madrido uždraustame referendume dėl Katalonijos atsiskyrimo.

Nors tvyrojo įtampa, niekas nesitikėjo, kad į kai kurias balsavietes policija įsiverš su guminėmis lazdomis ir viską suniokos, prievarta išsineš balsavimo biuletenių pilnas urnas.

Ateitis paskendusi miglose

Nors tie, kurie trokšta atsiskirti nuo Ispanijos, spalio 1-ąją laiko didžiuliu Katalonijos nepriklausomybės šalininkų laimėjimu, šiuo metu sunku rasti žmonių, kurie būtų optimistiškai nusiteikę dėl savo krašto ateities.

Išrinktos naujos Katalonijos vyriausybės nariams susitarti vis sunkiau, nes juos ima valdyti ne bendri nepriklausomybės, o pavienių partijų interesai.

Nors Katalonijos prezidentas Quimas Torra tvirtina, kad nežengs nė žingsnio atgal, visiškai neaišku, kokius žingsnius jis ruošiasi žengti į priekį.

Katalonijos parlamentas neveikė visą rugsėjį, pirmoji jo sesija po atostogų numatyta spalio 2-ąją – po referendumo metinių.

Pasikeitus politiniam Madrido scenarijui, išėjus Liaudies partijai ir į valdžią atėjus socialistams, Katalonijos nepriklausomybės šalininkai neteko didžiulio priešo, kuris jiems buvo parankus.

Buvęs Liaudies partijos premjeras Mariano Rajoy nuolatos neigė bet kokį dialogą dėl Katalonijos suverenumo klausimo ir kraštutinė jo pozicija kaitino Katalonijos nacionalizmą.

Tuo metu naujasis Ispanijos premjeras Pedro Sanchezas nekeisdamas turinio pakeitė toną – pasak jo, kalbėtis galima apie viską, tačiau nevalia prieštarauti Ispanijos konstitucijai. Tad iš esmės Madrido požiūris Katalonijos klausimu nesikeičia, nors tonas ir sušvelnėjo.

Vienas aktualiausių klausimų – ar Ispanijos valdžia leis Katalonijai rengti referendumą dėl nepriklausomybės. Bet valdančiųjų socialistų pozicija kaskart keičiasi: Ispanijoje jie teigia, kad nepriklausomybės tema referendumo tikrai nebus, o nuvykę į Kanadą sako, kad Ispanija seks Kvebeko referendumo pavyzdžiu.

Laukia karštas ruduo

Kol kas katalonai yra susitelkę į spalio 1-osios referendumo minėjimą. Visame krašte aikštės ir gatvės vadinamos šios datos garbei, sakomos kalbos, rengiamos konferencijos. Į radiją ir televiziją nuolatos kviečiami liudininkai, kuriuos policija lazdomis daužė prie referendumo balsaviečių.

Nepriklausomybės šalininkai vėl nostalgiškai išgyvena praėjusių metų spalio katarsį, kai daugybei žmonių atrodė, kad nepriklausomybė – ranka pasiekiama.

„Tuomet, kai Katalonija bus nepriklausoma“, – sakė Belgijoje gyvenantis Katalonijos nepriklausomybės judėjimo lyderis.

Suprask, dar gerus du dešimtmečius regionas neatsiskirs.

Šiaip ar taip, jau nuo pavasario nepriklausomybės šalininkams žadamas karštas ruduo. Pirmoji jo data jau praėjo – rugsėjo 11 dieną katalonai tradiciškai atšventė nacionalinę dieną, per milijoną žmonių išėjo į Barselonos gatves su šūkiu „Būkime ryžtingi. Kurkime naują respubliką“.

Katalonijos nepriklausomybės šalininkai stebina kantrybe ir atkaklumu – po nepavykusio bandymo atsiskirti pernai rudenį jie vis dar tiki nepriklausomybe.

Kitas karštojo rudens etapas – spalio 1-osios minėjimas. Ruošiamasi streikui bei manifestacijai Barselonoje.

Tolesni karštojo rudens momentai – įkalintų Katalonijos politikų teismai ir teismo išvados. Katalonijos nepriklausomybės judėjimo vadai tikisi, jog būtent tada į gatves vėl masiškai išeis žmonės.

Jie sako, kad ketina pasinaudoti šia „antrąja banga“. Tačiau C.Puigdemont’as neseniai prisipažino praėjusį rudenį padaręs istorinę klaidą – nepasinaudojęs puikia proga ir neišdrįsęs paskelbti nepriklausomybės ir vykdyti jos įgyvendinimo plano.

„Mes praradome puikią istorinę galimybę“, – neseniai sakė C.Puigdemont’as.

Nejaugi Katalonijos politikai tikisi, kad tokia pat akimirka pasikartos praėjus vos metams?

Laimėjo mūšį užsienyje

Kai po referendumo buvo paskelbta ir įšaldyta, o vėliau vėl paskelbta nepriklausomybė ir vyriausybė kelias dienas nedarė nieko, kad ją įgyvendintų, katalonus ištiko šokas.

Visi dar labiau sutriko, kai po visą savaitgalį trukusios įtampos pirmadienį pasklido gandas, kad prezidentas C.Puigdemont’as su keliais patarėjais pabėgo į Belgiją.

Tačiau katalonai pasižymi itin didele kantrybe ir atspariu charakteriu, tad daugybė nepriklausomybės šalininkų aistringai kartojo, kad „jie tikriausiai turi gerą planą“.

Nežinia, ar tas planas apskritai buvo ir ar jis geras, bet Katalonijos nepriklausomybės judėjimo vadai dabar sutartinai tvirtina, kad jie jau laimėjo teisinį mūšį tarptautinės teisės vandenyse.

Iš tiesų visos trys valstybės, kurioms Ispanijos teisėjas Pablo Llarena išdavė Europos arešto orderį dėl pabėgusių politikų išdavimo Ispanijai už sukilimo rengimą, – Vokietija, Belgija ir Škotija – atsisakė juos išduoti.

„Sukilimo Katalonijos politikų veiksmuose nematome“, – pareiškė šių trijų Europos šalių teisėjai.

Iš tiesų šiuo metu situacija keistoka – užsienyje esantis buvęs premjeras C.Puigdemont’as yra laisvėje, nes nei Vokietija, nei Belgija nesiruošia jo teisti už sukilimą. Tuo metu Ispanijoje esantys jo pavaldiniai yra įkalinti ir jiems už sukilimą gresia 30 metų laisvės atėmimas.

Švyti geltoni kaspinai

Nuotaikos tarp Katalonijos nepriklausomybės šalininkų tvyro įvairios. Vieni įsitikinę, kad nieko gero nebus ir kad istorinis momentas, kai vyriausybė buvo atsidūrusi per žingsnį nuo nepriklausomybės, jau praėjo.

Kiti tvirtina, kad dar niekada Katalonija nebuvo taip toli pažengusi nepriklausomybės link.

„Niekas ir nemanė, kad nepriklausomybę pasiekti bus lengva. Prieš dešimtį metų nepriklausomybės siekėjų Katalonijoje buvo mažuma, dabar – jau beveik pusė visuomenės. Reikia tik nenuleisti rankų ir toliau siekti savo tikslo“, – „Lietuvos rytui“ kalbėjo nuo jaunystės už regiono nepriklausomybę kovojantis 50 metų Jordi Serra.

Kol vyriausybė neatskleidžia savo konkrečių planų dėl tolesnio kelio nepriklausomybės link, Katalonijoje vyksta geltonų kaspinų kova.

Kai prevenciškai buvo suimti ir įkalinti nevyriausybinių organizacijų vadovai, juos pagerbdami nepriklausomybės šalininkai ėmė nešioti atlapuose geltonus kaspinus.

Geltoni kaspinai tapo ne tik politinių kalinių atminimo, bet ir kovos dėl Katalonijos nepriklausomybės simboliu.

Jais nuklotos pagrindinių Katalonijos kelių tvoros, milžiniški geltoni kaspinai kabo ant tiltų, pastatų, bažnyčių varpinių.

Katalonijos nepriklausomybei nepritariančios partijos piktinasi „geltonų kaspinų invazija“ ir dabar vykdo jų naikinimo kampanijas.

Todėl šiomis dienomis Katalonijoje įprastu vaizdu tapo ne tik ant kopėčių užsiropštę geltonus kaspinus kabinantys, bet ir juos plėšantys žmonės.

Piktina Europos abejingumas

Kaip jaučiasi Katalonijos nepriklausomybės šalininkai praėjus metams po karštojo spalio įvykių?

Katalonas Jordi Arrufatas prarado darbą, kai Madridas Katalonijoje įvedė tiesioginį valdymą. Iki tol jis dirbo diplomatinėje Katalonijos institucijoje „Diplocat“, kuri tarptautinėje erdvėje skleidė žinią apie nepriklausomybės judėjimą.

Lapkritį įvedus tiesioginį valdymą ši institucija buvo kaipmat likviduota. J.Arrufatas, šį pavasarį Baltijos keliu perėjęs Lietuvą, Latviją ir Estiją, papasakojo „Lietuvos rytui“, kaip jis jaučiasi praėjus metams po spalio įvykių.

„Taip, kaip Lietuvos tautai, miegojusiai daugybę metų, Baltijos kelias reiškė pabudimą, balsaviečių gynimas nuo Ispanijos valstybės Katalonijai reiškė nubudimą iš daugybę metų trukusio sapno“, – lygino katalonas.

Pasak jo, gaila, kad po simbolinio nepriklausomybės paskelbimo tuometinė Katalonijos vyriausybė neprašė visuomenės taikiai priešintis Madrido represijoms, nes daugybė žmonių buvo pasiruošę ginti institucijas.

Kita vertus, jis tvirtina, kad labai nemaloni „ES veidmainystė“.

„ES apsimeta, kad gina žmogaus teises, bet Madrido vykdomoms baisybėms atsuka nugarą. Čia policija mušė balsuojančius žmones, o politikai yra uždaryti į kalėjimą už sukilimą, kurio nerengė.

Kaip lietuviai gali reikalauti režisieriaus Oleho Sencovo išlaisvinimo ir tuo pat metu užmerkti akis prieš faktą, kad vienoje ES šalyje vis dar yra politinių kalinių? – klausė J.Arrufatas. – Ateitį prognozuoti sunku – viskas priklausys nuo žmonių. Dabar jau aišku, kad neužtenka išeiti į gatves vieną ar du sykius per metus.

Aš matau du scenarijus: didžiules manifestacijas gatvėse, kurias gali paskatinti šio rudens politiniai įvykiai, arba su Madridu suderintą referendumą dėl Katalonijos nepriklausomybės, nors P.Sanchezas kol kas ir atsisako minties dėl tokio susitarimo.“

Vadina ispanę fašiste

Anaiptol ne visi Katalonijos gyventojai trokšta krašto nepriklausomybės.

Čia gyvena daugybė iš Ispanijos emigravusių šeimų, kurioms šis klausimas yra labai skaudus.

Apie pastaraisiais metais pasikeitusį savo gyvenimą „Lietuvos rytui“ papasakojo Katalonijos socialistų partijos narė Paqui Garcia.

„Aš visuomet buvau kairiųjų pažiūrų, nuo pat jaunystės dalyvavau darbuotojų teises ginančiose manifestacijose, esu daug dirbusi ir profesinėse sąjungose. O dabar vien todėl, kad nesu nacionalistinių pažiūrų, mane vadina fašiste.

Man liūdna, tikrai liūdna, kad visuomenė yra suskilusi į dvi dalis ir į mus, ne nacionalistus, paniekinamai žiūrima iš aukšto“, – sakė 50-metė mokytoja P.Garcia, nuo pat jaunystės priklausanti Katalonijos socialistų partijai.

Tai, kad P.Garcia sutiko „Lietuvos rytui“ išsakyti savo nuomonę, yra retas atvejis. Pastaruoju metu žurnalistams vis sunkiau rasti nenacionalistinių pažiūrų žmonių, kurie drįstų viešai reikšti savo nuomonę.

„Net ir mano vaikai mokykloje kartais nedrįsta pasakyti savo draugams, kad jie nėra nepriklausomybės šalininkai. Mes nuolat gyvename jausdami didžiulę įtampą, nes bet kurią akimirką tave gali užsipulti. Mūsų pažiūrų Katalonijoje negerbia niekas“, – dienraščiui skundėsi moteris.

Moteriai atrodo, jog žmonės atsidūrė užburtame rate: nepriklausomybės šalininkai nenori atsisakyti radikalios pozicijos, o tai nepadeda dialogui.

„Jei reikalai nepagerės, ilgainiui mes, kitaip manantieji, būsime išstumti iš Katalonijos. Labai liūdna, bet taip yra. Esu katalonė, tai mano žemė, nuo mažens mano šeimoje buvo puoselėjamos katalonų tradicijos ir kultūra.

Bet mane kiekvieną dieną vis labiau apima jausmas, kad kitaip manantiems Katalonijoje vietos nėra. Nėra vietos net ir konstruktyviam dialogui su mumis, kurie nesiekiame nepriklausomybės“, – sakė P.Garcia.

Pasak moters, XXI a. nacionalizmas yra atgyvenęs dalykas.

„Mes Ispanijoje esame išgyvenę ilgą ir skaudų fašistinio nacionalizmo laikotarpį. Tą patį gali papasakoti ir vokiečiai bei italai. Užuot stačius sienas, manyčiau, reikėtų tiesti tiltus.

Manau, Katalonija galėtų puikiausiai gyvuoti kaip federacinė valstybė, sekdama Vokietijos ar JAV modeliu“, – savo nuomonę dėl Katalonijos nepriklausomybės reiškė moteris, apgailestaudama, kad daugybė taip manančių žmonių nebedrįsta viešai jos išsakyti.

Tiki, kad anksčiau ar vėliau bus nepriklausomi

Centrinėje Katalonijoje esančio Fonoljosos miestelio meras Eloi Hernandezas (nuotr.) po referendumo išgarsėjo visoje šalyje. Į tūkstančio gyventojų neturintį miestelį spalio 1 d. buvo pasiųstas gausus civilinės gvardijos pareigūnų būrys. Policija nuniokojo seniūniją ir sužeidė miestelio žmones. Gandas apie šį incidentą nuvilnijo per visą kraštą.

„Spalio 1-oji katalonams reiškia triumfą prieš nusmukusią valstybę, kurią valdo Francisco Franco paveldėtojai. Tą dieną katalonai dar sykį pelnė teisę balsuodami laisvai apsispręsti dėl ateities. Ispanija tą dieną mus prarado visiems laikams. Mes niekada nepamiršime, ką jie padarė mūsų ir kitiems miesteliams, siųsdami policijos pajėgas į tokias mažas gyvenvietes, kad pultų ir sužeistų taikius žmones“, – „Lietuvos rytui“ sakė E.Hernandezas.

Pasak mero, jis didžiuojasi savo miestelio žmonėmis, kurie drąsiai atlaikė civilinės gvardijos puolimą. E.Hernandezas taip pat jaučiasi labai dėkingas visų kitų Katalonijos miestelių gyventojams, kurie ištisus metus jiems reiškė užuojautą, paramą ir juos globojo. „Tačiau jausmas prieštaringas. Šiuo metu man yra iškelti labai rimti kaltinimai už nepaklusnumą, man gresia nušalinimas nuo pareigų ir laisvės atėmimas. Ir viskas dėl to, kad aš gyniau demokratiją ir leidau savo miestelio žmonėms daryti tai, kas demokratijoje yra visiškai normalu: balsuoti ir išreikšti savo nuomonę urnose“, – sako nepaklusnumu teisėjų kaltinamas Fonoljosos meras.

E.Hernandezas tvirtina, kad anksčiau ar vėliau Katalonija neišvengiamai atsiskirs nuo Ispanijos. „Madridui nukrito kaukė. Dabar žinome, kad gyvename valstybėje, kurioje frankizmas vis dar gyvas, kurioje laisvės yra ribojamos ir iškraipomos pagal valdančiųjų skonį. Mūsų vadovai yra neteisėtai įkalinti ir tai suteikia mums dar daugiau jėgų toliau kovoti už nepriklausomą Kataloniją. Mums reikia tarpininkų, kurie priverstų Ispanijos vyriausybę sėsti prie derybų stalo, nes Madridas pats iniciatyvos nerodys, jie mūsų nemyli ir elgiasi su mumis kaip su savo nuosavybe.“

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.
„Lietuva tiesiogiai“: kokių klausimų vengia prezidentas G. Nausėda?