Drąsius pasaulio žurnalistus siekia sutramdyti visaip – net kulkomis

Organizacijos „Reporteriai be sienų“ duomenimis, pasaulyje kas savaitę vidutiniškai nužudoma po vieną žurnalistą – ne išimtis ir Europa. Daugėja ne tiktai tokių žmogžudysčių, bet ir apribojimų laisvai spaudai.

J.Kuciakas rašė apie įtariamus Slovakijos valdžios ir Kalabrijos mafijos gaujos „’Ndrangheta“ ryšius.<br>„Reuters“/„Scanpix“ nuotr.
J.Kuciakas rašė apie įtariamus Slovakijos valdžios ir Kalabrijos mafijos gaujos „’Ndrangheta“ ryšius.<br>„Reuters“/„Scanpix“ nuotr.
Šįmet įvykdytos žurnalistų žmogžudystės sukėlė didžiulius protestus. Už spaudos laisvę žuvusiųjų kolegos ir paprasti žmonės kovojo ne vienoje šalyje, įskaitant Vidurio ir Rytų Europos valstybes.
Šįmet įvykdytos žurnalistų žmogžudystės sukėlė didžiulius protestus. Už spaudos laisvę žuvusiųjų kolegos ir paprasti žmonės kovojo ne vienoje šalyje, įskaitant Vidurio ir Rytų Europos valstybes.
Šįmet įvykdytos žurnalistų žmogžudystės sukėlė didžiulius protestus. Už spaudos laisvę žuvusiųjų kolegos ir paprasti žmonės kovojo ne vienoje šalyje, įskaitant Vidurio ir Rytų Europos valstybes.
Šįmet įvykdytos žurnalistų žmogžudystės sukėlė didžiulius protestus. Už spaudos laisvę žuvusiųjų kolegos ir paprasti žmonės kovojo ne vienoje šalyje, įskaitant Vidurio ir Rytų Europos valstybes.
Jamalas Khashoggi
Jamalas Khashoggi
Viktorija Marinova
Viktorija Marinova
Daphne Caruana Galizia
Daphne Caruana Galizia
Daugiau nuotraukų (6)

„Lietuvos rytas“, „Der Spiegel“

Oct 21, 2018, 9:52 PM

Prieš aštuonis mėnesius buvo nušautas Slovakijos žurnalistas Janas Kuciakas. Ši metų pradžioje įvykdyta žmogžudystė, deja, buvo ne vienintelė žurnalisto mirtis, kuri sukrėtė pasaulį. Bet ji gerai parodė, koks pavojus tyko tų, kurie siekia atskleisti tiesą.

Slovakijos naujienų portalo Aktuality.sk žurnalisto nužudymas vis dar nėra išnarpliotas. Dar visai neseniai elitinis policijos dalinys suėmė aštuonis įtariamuosius.

Teigiama, kad vienas jų – policininkas.

Tyrėjai surengė daugiau negu 200 apklausų, buvo išanalizuota daugybė nusikaltimo pėdsakų ir įrodymų.

Tačiau kas vasario 21 dieną iš tikrųjų paleido šūvius į 27-erių reporterį J.Kuciaką ir jo bendraamžę sužadėtinę Martiną Kusnirovą, lieka neaišku. Kaip ir žmogžudystės motyvai.

Naujienų portalas Aktuality.sk, priklausantis Vokietijos žiniasklaidos milžinei „Axel Springer“ ir Šveicarijos žiniasklaidos grupei „Ringier“, paskelbė paskutinį, nebaigtą, J.Kuciako straipsnį.

Jis rašė apie galimas politikų sąsajas su Italijos verslininkais, galbūt turinčiais ryšių su „’Ndrangheta“ – Kalabrijos mafijos gauja, tikriausiai veikiančia Rytų Slovakijoje.

Jauno žurnalisto ir jo sužadėtinės žmogžudystė sukrėtė Slovakiją, nes tai buvo tarsi įspėjimas: tas, kuris ryžtasi atskleisti banditų, sukčių ir politikų ryšius, privalo baimintis dėl savo gyvenimo.

Bando surišti rankas

Šūviai į J.Kuciaką – smūgis, nukreiptas į vieną svarbiausių taikingos 1989-ųjų revoliucijos laimėjimų – žiniasklaidos laisvę. Ir tokia grėsmė tvyro ne tiktai šioje šalyje, kuri yra ES narė.

Nuo to laiko, kai prie Vengrijos valstybės vairo stojo Viktoras Orbanas, „Reporterių be sienų“ reitingų sąraše šalis nusirito žemyn daugiau nei per 50 vietų.

Bulgarija, kur neseniai buvo nužudyta reporterė Viktorija Marinova, 2018-aisiais pasiekė 111-ąją vietą – iš 180. Ją aplenkė Burkina Fasas, Dramblio Kaulo Krantas ir Kirgizija.

„Mūsų šalyse demokratinės institucijos, kaip antai parlamentas, Konstitucinis teismas ir visuomeninės žiniasklaidos priemonės, – „Potiomkino kaimai“ (veidmainystės ir padlaižiavimo vadovybei apibūdinimas. – Red.)“, – sako ir žymus Lenkijos žurnalistas, dienraščio „Gazeta Wyborcza“ redaktorius Adamas Michnikas.

Šis lenkų publicistas komunistų valdymo laikais dėl savo kritinių straipsnių daugelį metų praleido už grotų.

Nuomonės laisvei kenkia politiniai populistai, kurie po savo pergalės rinkimuose išrūšiuoja kritiškai nusiteikusius radijo stočių ir televizijos kanalų žurnalistus.

Pasipila neapykanta žurnalistams, kurie atskleidžia netvarką, melą ir veidmainystę. Kartais ir grasinimai.

Viešai rodo neapykantą

Antai buvęs Slovakijos ministras pirmininkas Robertas Fico koneveikė neparankius reporterius, vadindamas juos šlykščiomis prostitutėmis, nuodingomis gyvatėmis ir plėšriomis hienomis.

Čekijos prezidentas Milošas Zemanas 2017 metų spalio mėnesį viešai pozavo su automatu „Kalašnikov“, ant kurio buvo parašyta: „Žurnalistams.“

V.Orbanui artima žiniasklaida šį kovą išspausdino juodąjį Vengrijos valstybei priešiškų užsienio žurnalistų sąrašą. Į jį pateko ir įtakingojo Vokietijos žurnalo „Der Spiegel“ darbuotojas.

O kritikos pažeriančiam televizijos laidų vedėjui Bulgarijoje grasino vienas deputatų: „Vartojate stiprius žodžius ir dėl to galite netekti savo duonos.“

Bet pavojingiausia tendencija – žiniasklaidos priemonių nuosavybės pokyčiai. Dešimtajame dešimtmetyje Rytų Europos spaudos rinkoje pirmiausia apsipirkdavo vokiečių, šveicarų ir britų žiniasklaidos bendrovės.

Jau keleri metai jos traukiasi iš Rytų bei Vidurio Europos regiono ir transliuotojus paverčia lengvu oligarchų ar politikų grobiu.

Tapo valdančiųjų bulterjeru

Lenkijoje, didžiausioje Rytų Europos šalyje, valdančioji Teisės ir teisingumo partija (TTP) negailestingai kontroliuoja kadaise pusiau pliuralistinę buvusią visuomeninę televiziją ir radiją.

Už tai atsakingas Jacekas Kurskis. Prieš daugelį metų susipažinęs su TTP pirmininku Jaroslawu Kaczynskiu pajuto, kaip jis pats sako, nušvitimą.

Susižavėjęs J.Kaczynskiu pradėjo jam dirbti, sugalvojo rinkimų kampanijos ir partijos šūkius.

TTP pirmininko bulterjeru pramintas J.Kurskis laiko tai komplimentu.

TTP laimėjus 2015 m. rinkimus J.Kurskis tapo valstybinės televizijos stoties TVP direktoriumi, o transliuotojas – ištikimu TTP ruporu.

Daugybė žurnalistų buvo pakeisti. O daugelis lenkų TVP dabar vadina tiktai TVPiS (PiS yra lenkiškas TTP trumpinys. – Red.).

„ES, vokiečiai ir opozicija nori užkirsti kelią teisėsaugos reformai Lenkijoje“, – tokią nuomonę skleidė TVP, kai valdantieji patvirtino teismų pertvarką.

Dėl to Europos Komisija pradėjo procedūrą prieš Lenkiją, nes ji pažeidė teisinės valstybės principą.

Niekaip nepavyksta užčiaupti

Panašiai be skrupulų ir V.Orbanas pasielgė su Vengrijos valstybiniu transliuotoju.

Jo partija „Fidesz“ kontroliuoja radijo tarybą ir pavertė ją viena slaptų cenzūros žinybų.

2014-aisiais Vengrijos vyriausybės atžvilgiu kritiškai nusiteikęs „Klubradio“ prarado beveik visas transliuotojo licencijas.

Bet valdžios užmačioms priešinamasi.

„Spaudos laisvė Vengrijoje nėra panaikinta. To negali ir V.Orbanas. Vis dėlto kritinės žurnalistikos erdvės liks mažesnės“, – sako 35-erių Andrasas Dezso.

Tiriamosios žurnalistikos reporteriu jis dirba nuo dešimtojo dešimtmečio.

Dabar šia sritimi užsiima tiktai keletas interneto portalų, kaip antai Index.hu.

A.Dezso vis pavyksta užčiuopti ir iškelti politikų aferas.

Didžiausias žurnalisto laimikis – 2014 m. atskleisti galimi slapti vieno įtakingiausių dešiniųjų ekstremistų partijos „Jobbik“ politikų tarnybiniai kontaktai, nusidriekiantys į Rusiją.

Po kiekvieno A.Dezso straipsnio didėja spaudimas jam ir Index.hu.

Daug kartų priešininkai žurnalistą buvo patraukę į teismą. Bet jis niekada nebuvo nuteistas.

Ar tiriamosios žurnalistikos reporteris dėl ko nors baiminasi?

„Taip, dažniausiai to, kad Index.hu uždarys ir aš nebegalėsiu užsiimti savo darbu. Bet mažiausia, ko Vengrijoje žurnalistui reikėtų baimintis, tai būti sumuštam“, – sakė A.Dezso.

Tykojo prie baro durų

To nepasakysi apie Bulgariją. Prieš keletą mėnesių į vieną Sofijos barų užsuko žurnalistas Dimitaras Stojanovas. Kai 22 val. 30 min. išėjo iš baro, jo lauke tykojo pora tipų.

„Jie norėjo išprovokuoti, kad aš smogčiau atgal ir būčiau suimtas dėl muštynių“, – pasakojo žurnalistas.

Tarp mušeikų buvo ir asmens sargybinis oligarcho, kurio abejotinus verslus atskleidė D.Stojanovas.

D.Stojanovas buvo žinomiausias Bulgarijos televizijos tiriamosios žurnalistikos atstovas.

Tačiau paskui jo laidos buvo nutrauktos, galiausiai be jokių priežasčių jis buvo atleistas.

Nuo to laiko mažiausiai aštuonis kartus D.Stojanovas buvo užpultas, dukart jį paliko draugės. Gyvenimas su juo esąs pernelyg pavojingas, sakė jos žurnalistui.

Savo tiriamąją medžiagą jis kas vakarą įrašo į standųjį diską vienoje advokatų kontorų. Ją be užmokesčio išplatina portalas „Bivol“.

„Nėra nė vieno leidinio, interneto portalo, kuris priimtų mane į darbą“, – sako D.Stojanovas, kuris gyvena iš stipendijos, mokamos Vakarų.

Valdo Bulgarijos spaudą

Laikraščiai, televizijos transliuotojai, net dauguma interneto portalų Bulgarijoje priklauso oligarchams, kurie glaudžiai susiję su vyriausybe. Jų įtakingasis atstovas – Deljanas Peewskis.

Šis vyriškis išnaudojo tėvų kadaise turėtus ryšius su nomenklatūra savo imperijai sukurti.

Jis valdo beveik 80 proc. bulgarų spaudos rinkos.

„D.Peewskis – faktinis Bulgarijos propagandos ministras“, – sako verslininkas Ivo Prokopievas.

D.Peewskio valdomas žiniasklaidos holdingas yra gavęs nemažai Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų. Kokiu pagrindu Bulgarijos valdantieji jas skirsto, nėra aišku.

Neseniai nužudyta bulgarė žurnalistė V.Marinova televizijoje nagrinėjo būtent šią temą – neaiškų Europos Sąjungos fondų lėšų panaudojimą.

Vis dėlto teisėsauga tikina: „Nepanašu, kad jos mirtis buvo susijusi su darbu.“ 

Įėjęs į konsulatą dingo lyg į vandenį

Spalio 2-ąją 60-metis Saudo Arabijos žurnalistas Jamalas Khashoggi (nuotr.), nuvykęs į savo šalies generalinį konsulatą Stambule įforminti dokumentų, dingo tarytum į vandenį.

J.Khashoggi pagarsėjo kritiškais pareiškimais apie dabartinę Saudo Arabijos politiką ir reformas vykdantį karalystės sosto įpėdinį princą Mohammedą bin Salmaną. 2017-aisiais vyras paliko tėvynę ir įsikūrė JAV, kur nuolat rašė straipsnius laikraščiui „The Washington Post“ .

Žurnalistas analizavo padėtį Saudo Arabijoje ir šalies užsienio politiką, nevengdavo narplioti probleminių valdžios veiklos aspektų.

Policijos šaltiniai Turkijoje pranešė, kad J.Khashoggi buvo nužudytas smogikų būrio ir po to sukapotas Saudo Arabijos generaliniame konsulate Stambule. Ar Rijadas tai neigia, bet atsakymo, kur prašapo žurnalistas, nepateikia.

Tyrė Europos Sąjungos lėšų grobstymą

Šių metų spalio 6-ąją buvo žiauriai nužudyta 30 metų Bulgarijos žurnalistė Viktorija Marinova (nuotr.). Parke bėgiojusi moteris buvo išprievartauta, žiauriai sumušta ir mirė uždusinta. Žurnalistė dirbo TVN televizijoje, turėjo 7 metų dukrą.

Paskutinėje V.Marinovos laidoje buvo kalbinami žurnalistai, kurie tyrė machinacijas, susijusias su Europos Sąjungos lėšomis. Anksčiau šie žurnalistai, vykdę tyrimą, buvo sulaikyti Bulgarijos policijos pareigūnų.

Manoma, kad nužudyta žurnalistė planavo tęsti tyrimą. Bulgarijos prokurorai aiškino, kad Rusėje gyvenusios V.Marinovos nužudymas greičiausiai nesusijęs su jos profesine veikla, tačiau velionės kolegos tuo abejoja.

Vokietijoje sulaikytas 20-metis Severinas Krasimirovas, įtariamas bulgarų žurnalistės nužudymu. Jis buvo išduotas Bulgarijai. Vyro DNR rasta ant V.Marinovos palaikų. Įtariamasis teigė Rusės parke susiginčijęs su nepažįstama moterimi, jai trenkęs ir nubloškęs į krūmus, bet nenorėjęs jos nužudyti. S.Krasimirovas prisipažino, kad incidento metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio ir narkotikų.

Susprogdino važiuojančią automobiliu

Praėjusių metų spalio 16-ąją Maltoje nužudyta viena garsiausių šalies tiriamosios žurnalistikos vėliavnešių 53-ejų Daphne Caruana Galizia.

Ji važiavo savo automobiliu salos pietuose, kai sprogo galinga mašinoje palikta bomba. Manoma, kad automobilyje paliktas sprogmuo buvo aktyvintas nuotolinio valdymo prietaisu.

D.Caruana Galizia įkūrė Maltoje populiarų tinklaraštį, kuris skelbė kaltinimus korupcija įvairiems šalies politikams ir verslininkams. Korupciniai nusikaltimai vyko premjero Josepho Muscato artimiausioje aplinkoje ir opozicijoje.

Trims įtariamiesiems, kurie žinomi policijai, pateikti kaltinimai dėl žurnalistės nužudymo. Tačiau bylos svarstymas jau ne kartą atidėtas – paskirti teisėjai vis pasitraukia, nes savo tyrimuose D.Caruana Galizia minėjo ir jų pavardes.

Ši žmogžudystė sulaukė griežto tarptautinio pasmerkimo, o pačioje Maltoje paskatino aštrias diskusijas, ar ekonominis pakilimas ir jį lydėjęs organizuoto nusikalstamumo ir pinigų plovimo suklestėjimas nepavertė šios vos 430 tūkst. gyventojų turinčios idiliškos Viduržemio jūros salos korupcijos kloaka.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.