Kaimynas įsigijo naują televizorių. Šeimos gydytoja atostogauja Maldyvuose. O kolega vartėsi ant smėlio prie jūros, nors penktadienį sakė, kad prastai jaučiasi ir į darbą neateis.
Visa tai šių laikų žmonės žino iš socialinių tinklų, kuriuose praleidžia daugybę laiko. Dėl vaikų priklausomybės nuo ekranų skundžiasi tėvai, tačiau ir patys ne mažiau laiko sugaišta tuščiai naršydami savo telefone.
Įdomu tai, kad toli nuo socialinių tinklų dramų, realioje erdvėje, bręsta jaunosios kartos pasipiktinimas: jie mano, kad tokios platformos kaip „Facebook“, „Instagram“, „Twitter“, „Snapchat“ ir kitos sukėlė gausybę problemų.
Ir tokių jaunų žmonių nėra mažai. Štai viena 2017-aisiais daryta apklausa parodė, kad net 63 proc. Jungtinės Karalystės mokinių džiaugtųsi, jei socialiniai tinklai apskritai nebūtų buvę sukurti.
Kita apklausa, kurią internete atliko tyrimų bendrovė „Ampere Analysis“, išsiaiškino, kad per pastaruosius kelerius metus pakito 18–24 metų žmonių požiūris į socialinius tinklus.
2016 metais 66 proc. iš 9 tūkst. apklaustųjų sutiko su teiginiu, kad „socialiniai tinklai jų gyvenime užima svarbią vietą“. 2018aisiais tokių žmonių buvo 10 procentinių punktų mažiau.
Daugybė apklausų rodo, kad jaunajai kartai socialiniai tinklai tampa vis mažiau reikšmingi. Tuo metu suaugusieji – ypač tie, kuriems daugiau nei 45-eri – ima labiau vertinti šias platformas.
Suprato, kad beprasmiška
Paaugliai įvardija skirtingas priežastis, kurios privertė juos atsisakyti socialinių tinklų ar nė nepradėti jais naudotis.
17-metė londonietė Mary Amanuel pasakoja, kad suvokimas apie „Instagram“ tuštybę jai lyg žaibas smogė, kai buvo su drauge parduotuvėje.
„Mes buvome septintokės. Mano draugė buvo susikūrusi paskyrą „Instagram“, ten įkėlė nuotrauką ir kol apsipirkinėjome, ji vaikščiojo ir skaičiavo: „40 širdučių, 42 širdutės.“ Aš tiesiog pagalvojau, kad tai absurdiška“, – sakė M.Amanuel.
18-metė studentė Isabelle iš Bedfordšyro tikino atsisakiusi socialinių tinklų, kai pamatė, kokiais zombiais pavirto jos draugai.
„Jie nedalyvavo pokalbiuose. Sakė: „Verčiau duok savo telefono numerį, aš tau parašysiu.“
Kažkas nutiko, kad niekas nebenorėjo kalbėti akis į akį, ir aš visai nenorėjau būti to dalimi“, – teigė mergina.
15-metė Emily Sharp aiškino, kad jai tapo atgrasu stebėti, kokiomis patyčiomis jos bendraamžiai užsiima socialiniuose tinkluose: „Tai tikrai nebuvo žavu ir mane visiškai atbaidė.“
Neseniai JAV rinkodaros bendrovė „Hill Holliday“ pateikė išvadą: maždaug pusė amerikiečių Z kartos – tie, kurie gimę po 1995-ųjų, – atsisakė arba svarsto atsisakyti socialinių tinklų paskyrų.
„Atsisakančių socialinių tinklų skaičius tik didės, nes dar jaunesni šios kartos atstovai matys savo draugų arba brolių bei seserų pavyzdį ir dings iš internetinės erdvės“, – spėliojo įmonės darbuotoja Lesley Bielby.
Nepatinka apsimetinėjimas
Z karta buvo pirmoji, kuri jau augo interneto amžiuje. Bet nuo mažų dienų susidūrę su internetine erdve jie pasijuto nepatogiai.
„Internete imi elgtis nenuoširdžiai, – teigė savo profilį visur prieš metus panaikinusi M.Amanuel. – Pavyzdžiui, „Instagram“ aš pateikdavau visiškai nenuoširdų savo gyvenimo atspindį – tokį kaip ir kiti. Ten sudėtos nenuoširdžios žmonių versijos.“
Kaip ir M.Amanuel, Lutone gyvenantis 18-metis Jeremiah Johnsonas jautėsi prislėgtas blizgaus socialinių tinklų fasado.
„Tai tarytum varžybos, kas pasirodys laimingiausias.
O jei nesi laimingas ir nori pasiguosti socialiniuose tinkluose, tave apkaltina dėmesio medžiojimu, – pasakojo J.Johnsonas, kuris „Facebook“ paskyros atsisakė pabandęs ją pusmetį. – Jei tądien tau nesiseka, netampa geriau, kai atsidarai socialinius tinklus ir matai, kaip žmonės linksminasi, eina į vakarėlius.
Tai nėra tikroji tiesa, netikras jų gyvenimo paveikslas. Bet net jeigu tai melas, jis ima tave slėgti. Todėl aš ištryniau paskyrą, nebenorėjau varžytis, kuris iš mūsų laimingesnis.“
Psichologų teigimu, socialinių tinklų vartotojus, ypač jaunus vaikus, smarkiai veikia spaudimas surinkti kuo daugiau reakcijų po savo įrašais.
Nerimas būna stiprus, o sulaukus įvertinimo organizmas gauna dopamino pliūpsnį.
„Juos apsėda troškimas palaikyti savo įvaizdį socialiniuose tinkluose. Jie nori puoselėti įvaizdį, kurį susikūrė, gauti nuolatinį patvirtinimą, kad žmonėms patinka“, – aiškino L.Bielby.
„Žmonės, kurie gyvenime yra nuoširdūs, nesileidžia taip giliai į „Instagram“ žaidimus, nebando kuo labiau nustebinti, apsinuoginti tam, kad gautų kuo didesnį skaičių paspaudimų „patinka“, – įsitikinusi M.Amanuel.
Neleidžia nurimti mokykloje
Sunkiausia, jei socialinės erdvės dinamika persikelia į klasę, mokyklą, vakarėlį.
„Jeigu mokykloje susipažįsti su kuo nors ir jis pamato, kad tavo „Instagram“ paskyroje tik 80 sekėjų, tas žmogus manys: „Kažkodėl jis labai nepopuliarus.“
Verčiau nežinosiu, ką kiti apie mane mano“, – samprotavo penkiolikametė E.Sharp, kuri jau dvejus metus neturi paskyrų socialiniuose tinkluose.
Kiti paaugliai pasakojo nejautę visaverčio ryšio su žmonėmis, kurie buvo jų draugai socialinėje erdvėje.
„Man dabar daug geriau sekasi bendrauti gyvai. Mane supa tikri draugai, o ne žmonės, kurie tau per „Facebook“ atsiuntė kvietimą draugauti, nes turite bendrų pažįstamų“, – aiškino M.Amanuel.
Bet toks atsitraukimas nuo socialinių tinklų šiais laikais skamba taip radikaliai, kaip staigus atsiskyrimas ir užsidarymas vienuolio celėje.
„Mano bendradarbė manęs paklausė, ar turiu „Snapchat“, ir kai atsakiau, kad ne, visi aplinkui aiktelėjo. Atrodė, lyg būčiau atskleidusi apie save ką nors pasibjaurėtino.
Tada pasakiau, kad buvau susikūrusi paskyrą, bet ja nesinaudoju. Tuomet visi tarytum lengviau atsiduso ir ėmė linksėti galva“, – juokėsi M.Amanuel.
Ne visi paaugliai atsisako socialinių tinklų paskyrų iš karto, kaip kad M.Amanuel.
JAV moksleivių apklausą vykdžiusi daktarė Amanda Lenhart klausė, kodėl jie nutarė padaryti pertrauką ir nesinaudoti kai kuriomis interneto platformomis.
„Išsiaiškinome, kad 58 proc. paauglių neseniai atsisakė bent vienos socialinių tinklų paskyros. Trečdalis jų taip nusprendė, nes jautė, kad socialiniai tinklai trukdo mokytis.
Kiti prisipažino pavargę nuo konfliktų ir dramų internete, juos vargino ir nesibaigiantis naujų bendraamžių įrašų srautas“, – vardijo tyrėja.
Tuo metu „Hill Holliday“ atlikta apklausa parodė, kad 44 proc. jaunuolių sakė pajutę, jog laiką galėtų praleisti daug prasmingiau.
„Tikrai nemanau, kad tie žmonės, kurie tiek dėmesio skiria savo paskyroms puoselėti, gerai išlaiko egzaminus. Jie įsitraukia į nesibaigiantį naršymo ratą.
Kai nesiruošiu egzaminams, aš einu pasivaikščioti“, – aiškino mergina.
Nori didesnio privatumo
Psichologai teigia, kad netrukus iš socialinių tinklų pasitrauks ar jais iš viso nesinaudos tie, kurių tėvai nuo mažumės juose viešino kiekvieną vaikų žingsnį.
„Mačiau, kaip viena mama įkėlė nuotrauką iš pirmo karto, kai jos vaikas pats pasituštino ant puoduko. Tuomet imi galvoti: „Kodėl tu taip darai? Tavo vaikas tikrai nenorėtų, kad šis vaizdas būtų viešas“, – teigė studentė Amy Binns.
Pasak A.Binns, naujoji karta ėmė labiau vertinti savo privatumą ir nebenori, kad kiti žmonės sektų kiekvieną jų žingsnį.
„Jeigu daliniesi informacija, tai tik dėl strateginių tikslų – kuri savo verslo ar tinklaraščio įvaizdį. Tokie įrašai nebūna bet kokie, jie – gerai apgalvoti.
Žmonės labiau rūpinasi savo privatumu negu prieš 10 metų, kai atsirado socialiniai tinklai“, – aiškino A.Binns.
M.Amanuel privertė atsipeikėti ir „Cambridge Analytica“ skandalas, kai buvo išsiaiškinta, kad „Facebook“ perdavė vartotojų duomenis Politikos analizės institutui.
Didelę įtaką jauniems žmonėms daro ir mokytojai, kurie šiais laikais daugiau dėmesio skiria tam, ką jų mokiniai veikia internete.
„Jaunuoliai mokyklose šviečiami apie tai, kaip jiems gali pakenkti kam nors išsiųstos žinutės ar nepadorios nuotraukos. Jie jau prisiklausė siaubingų istorijų“, – tvirtino A.Binns.
Sukelia nuolatinį nerimą
Studentė Isabelle taip pat tikina, kad nuolatinis spoksojimas į elektroninių prietaisų ekranus sukelia didžiulį nerimą.
„Ne tik gadiname akis, bet ir patiriame psichologinių problemų, nerimo jausmą“, – tai savo kailiu buvo pajutusi ir pati Isabelle.
Tyrimai parodė, kad pernelyg didelis socialinių tinklų naudojimas gali paveikti psichikos sveikatą, labiausiai jaunų žmonių: viena nacionaliniu mastu atlikta 13–18 metų amerikiečių apklausa atskleidė tiesioginį ryšį tarp laiko, praleisto socialiniuose tinkluose, bei polinkio į savižudybę ar depresiją.
Didesnis ryšys atrastas merginų grupėje.
O 41 proc. visų apklaustųjų prisipažino nuolatos jautę nerimą, liūdesį ar susirgę depresija.
Tačiau tokius pat jausmus gali pakurstyti ir absoliutus atsiribojimas nuo „Facebook“ ar „Instagram“.
„Norą atsijungti nuo socialinių tinklų labiausiai stabdo baimė, kad gali ką nors praleisti“, – aiškino L.Bielby.
Bet vieniems su ja kovoti sekasi geriau, kiti, pabandę kuriam laikui atsijungti, vėl grįžta.
„Ar aš ką nors praleidžiu? Taip, žinoma. Žmonėms dabar sunkiau su manimi susisiekti.
Jie sako, kad jei turėčiau paskyrą, būtų paprasčiau.
Bet nemanau, kad taip jau sunku tiesiog imti ir kažką atsiųsti paprasčiausia trumpąja žinute. Gal jie tiesiog tingi tai daryti“, – teigė socialinių tinklų atsisakęs Tyreke’as Morganas.
„Jeigu atsisakai paskyrų, lydi jausmas, kad visi tavo draugai dalyvavo vakarėlyje, bet tavęs į jį nepakvietė.
Tokiomis dienomis, kai jaučiuosi atsilikęs nuo tam tikrų naujienų draugų rate, aš valdausi, nes apninka noras vėl įdiegti programėles, atnaujinti paskyras“, – prisipažino J.Johnsonas.
Tokie jauni žmonės kaip T.Morganas ar J.Johnsonas daugeliui atrodo didžiausi maištautojai ar keisti atsiskyrėliai.
Bet daugėja ir tokių, kuriems jie tampa įkvėpimu ar stiprios valios pavyzdžiu.
„Mano draugai dabar ateina ir sako: „Tyreke’ai, aš atsisakiau socialinių tinklų. Tu mane įkvėpei, mane žavi, kaip tu mąstai.“ Labai gerai dėl to jaučiuosi“, – prisipažino T.Morganas.
„Socialiniai tinklai taip įaugę į paauglių kraują, kad sunku jų atsikratyti, bet kai tai padarai, apima didžiulis palengvėjimas, – pasakojo M.Amanuel. – Mano draugai sako, kad negali atsisakyti savo paskyrų, nes jos yra jų tapatybės dalis, jų paauglystės išraiška.
Bet aš ne ką mažiau paaugliška, nors ir nesinaudoju socialiniais tinklais.“
