Visą šiauriausią Sibiro regioną – Jakutiją – dengia amžinasis įšalas. Daugybę metų niekas negalėjo patikėti, kad galėtų būti kitaip. Tačiau klimato kaita palieka pėdsakų ir čia.
Maždaug 300 tūkst. Jakutijos miesto Jakutsko gyventojų baiminasi, kad dėl tirpstančio ledo jų namai prasmegs arba sugrius ir jie liks be stogo virš galvos. Juolab kad permainos jau matomos plika akimi.
Regiono valdžia ragino Maskvą nedelsti, tačiau Kremlius tolimojo Sibiro regiono prašymams kol kas kurčias.
Namai ėmė svirti
Jakutske gyvenantis Eduardas Romanovas pasakojo, kad vis daugiau daugiabučių jo mieste tampa avarinės būklės – sienose atsiranda plyšių, pastatai nusėda arba ima svirti į šoną.
Su tokia problema susiduria ne tik jis. Sibire esantis Jakutskas – viena šalčiausių vietų Žemėje, tačiau dėl klimato kaitos joje nuolat tirpsta ledas. Gruntas, ant kurio stovi pastatai, tampa nestabilus.
„Prieš porą metų namas ėmė smegti ir dabar yra pakrypęs 40 centimetrų. Neatmetama, kad jis pakryps dar labiau“, – pasakojo statybininkas ir aplinkos apsaugos aktyvistas E.Romanovas.
Statybininkai bando gelbėti padėtį ir sutvirtinti konstrukciją.
Jakutske vidutinė oro temperatūra per pastarąjį dešimtmetį pakilo 2,5 laipsnio Celsijaus ir tai atsiliepė infrastruktūrai, tikino Melnikovo amžinojo įšalo instituto mokslininkai.
Daugelis pastatų Jakutske pastatyti dar sovietmečiu iš betono plokščių. Be to, jie stovi ant tam tikrų atramų, kad iš apačios nebūtų tirpdomas amžinasis įšalas, kitaip pamatai taps nestabilūs.
Tirpstant ledui grunte, molis ar smėlis slenka kartu su viskuo, kas pastatyta ant jo, – keliais, namais. Slenka ir dirbamos žemės plotai.
Bijo prarasti būstą
Amžinasis įšalas apima beveik visą Jakutiją – šiauriausią Sibiro regioną, besiribojantį su Arkties vandenynu. Jos plotas – maždaug penkis kartus didesnis nei Prancūzijos teritorija. Iš viso maždaug 65 proc. Rusijos teritorijos yra amžinojo įšalo zonoje.
Jakutskas, kuriame dabar gyvena maždaug 300 tūkst. žmonių, yra didžiausias pasaulio miestas, pastatytas ant amžinojo įšalo žemės. Tirpstant ledui E.Romanovas ir kiti gyventojai baiminasi, kad jiems neliks kur gyventi.
Nemažai namų pastatyti dar praėjusio amžiaus 7-ajame dešimtmetyje. Tuomet saugumo standartai buvo visai kitokie – niekas nė negalvojo apie klimato kaitą bei ledo tirpimą.
Tad nenuostabu, kad kai kurie pastatai Jakutske jau turėjo būti nugriauti. Kituose susidarė nemažai plyšių.
„Visas Jakutskas yra pavojaus zonoje. Žmonės baiminasi prarasti namus, butus – viską, ką turi.
Jie tikrai nėra tam pasiruošę“, – tikino E.Romanovas.
Pasak jo, ateityje problema tik didės, todėl ją spręsti reikia kuo greičiau.
Rusija, kaip Arkties šalis, šyla maždaug du su puse kartų greičiau nei likusios pasaulio valstybės. Jakutsko gyventojai pasakojo, kad prieš porą dešimtmečių neretai tekdavo uždaryti mokyklas, nes oro temperatūra nukrisdavo iki 55 laipsnių žemiau nulio. Bet dabar tai pasitaiko ypač retai.
Ruošiasi ir blogiausiam
Rusijos Aplinkos apsaugos ministerija neslėpė – amžinojo įšalo tirpimas gali sukelti daug neigiamų padarinių gamtai ir žmonėms.
Šis procesas paveiks vandens, nuotekų, dujų vamzdynus, taip pat po žeme palaidotas chemines, biologines ir radioaktyviąsias medžiagas.
Dėl tirpstančio amžinojo įšalo bet kokie teršalai sklis greičiau ir paveiks didesnes teritorijas, prasiskverbs į anksčiau užšalusią žemę.
Amžinojo įšalo instituto direktoriaus pavaduotojas Michailas Grigorjevas sakė, kad kol kas šilimas nepasiekė kritinės ribos, bet gali sukelti grėsmę Jakutskui, jei procesas tęsis dar dešimtmečius.
Labiausiai ekspertas nerimauja dėl vakarinės Sibiro dalies, kur gausu naftos.
Ten amžinasis įšalas yra plonesnis ir šylanti temperatūra gali baigtis katastrofa – visa infrastruktūra gali būti sunaikinta.
„Viskas, kas buvo pastatyta ant amžinojo įšalo žemės, buvo statoma negalvojant, kad jis ims tirpti. Turime pasiruošti blogiausiam“, – tikino M.Grigorjevas.
Amžinojo įšalo institute Jakutske ekspertai sprendžia, kaip išvengti nelaimės. Instituto rūsyje, kurį sudaro ledo tuneliai ir kambariai, yra įsikūrusios laboratorijos.
Ieško būdų išsaugoti
Mokslininkai ir inžinieriai bando atrasti technologijas, padėsiančias išsaugoti sušalusį gruntą net tada, kai šyla oras.
Vienas tokių būdų jau buvo atrastas. Mokslininkai pasiūlė užkasti žemėje didžiulius vertikalius metalinius vamzdžius, užpildytus neužšąlančia medžiaga, tokia kaip freonas ar žibalas.
Dalis vamzdžio turėtų būti pritvirtinta prie pastato ar įrengta šalia jo. Žiemą medžiagos kondensuotųsi ir padėtų išlaikyti šaltą žemės paviršių.
Bet yra viena bėda: tokia technologija brangi, o jos taikymo nereglamentuoja įstatymai, nes juose apskritai neatsižvelgiama į klimato kaitą.
Akivaizdu, kad anksčiau ar vėliau Rusijai teks į problemą pažvelgti rimtai. Jau dabar kasmet Jakutija praranda du metrus savo pakrantės dėl tirpstančio ledo.
Regionas šiemet tapo pirmasis, kuris siekia priimti amžinojo įšalo išsaugojimo įstatymus ir ragina Maskvą imtis veiksmų nacionaliniu lygiu.
Jakutijos regioninio parlamento narys Vladimiras Prokopjevas tikino, kad iki šiol Maskva nenorėjo rimtai pažvelgti į susidariusią problemą.
Pasak jo, svarbu priimti įstatymus, kurie įpareigotų stebėti ir imtis prevencinių priemonių dėl amžinojo įšalo nykimo.
