2018 m. pabaigoje, prieš pat Naujuosius metus, Baltarusijos ir Rusijos prezidentai susitiko net porą kartų. Maskva garsiai kalbėjo apie platų bendradarbiavimą su Minsku, net apie bendras valstybines institucijas. Visa tai labiau priminė planus ne plėsti bendradarbiavimą, o Baltarusijos „prarijimą“.
Balansuoti tarp Europos šalių ir Rusijos neretai besistengiantis Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka aiškino, kad jo šalis ir toliau išlieka ir bus nepriklausoma, tačiau abejonių dėl to kyla ne vienam.
Rusijos politologas Stanislavas Belkovskis mano, kad šiemet Rusija stengsis labai nei kada nors iki šiol spausti Baltarusiją. Pasak jo, tam bus išleistas ne vienas milijonas.
„Be abejo, Baltarusija ir toliau bus spaudžiama. Kremlius aiškiai leido suprasti, kad Baltarusija daugiau nėra Rusijos draugė. Pirmas premjero pavaduotojas ir finansų ministras Antonas Siluanovas aiškiai pasakė, kad Baltarusija prarado Rusijos pasitikėjimą. Suprantama, kad tokius žodžius jis galėjo pasakyti tik su aukščiausios valdžios palaiminimu“, – tikino S.Belkovskis.
Jis mano, kad Baltarusijai gali tekti kreiptis netgi į Vakarų šalis, kad išspręstų savo, be kita ko ir ekonomines, problemas.
„Tačiau Vakarų pagalba negali būti tokia greita ir didelė kaip Rusijos. Vakarai turi procedūras, kurių nėra Rusijoje. V.Putinas gali vienu rankos mostelėjimu skirti penkis ar dešimt milijardų Baltarusijai tam, kad galėtų ją politiškai visiškai kontroliuoti“, – tikino S.Belkovskis.
Pasak jo, išlieka tik vienas klausimas – ar A.Lukašenka sutiks atiduoti dalį savo valdžios Maskvai.
Sąjungą neigia
Baltarusijos prezidentas A.Lukašenka suskubo neigti kalbas, kad Rusija kėsinasi „užgrobti“ jo šalį. Tokių planų esą tikrai nėra, o galima tik abiejų lygių šalių sąjunga.
„Šiandien pernelyg daug analizuojame šalių susijungimo klausimą. Tačiau aš tokius klausimus vadinu kvailais“, – tikino A.Lukašenka.
Ji taip pat priminė, kad su Rusija prieš 20 metų yra pasirašytas susitarimas dėl šalių sujungimo. Tačiau esą pati Rusija tuo metu atsisakė įtraukti jo nuostatas į Konstitucijos straipsnį. Tam dokumente buvo nurodyta, kad bus sukurtos bendros valdžios institucijos, bendra valiuta.
„Rusija savo laiku atsisakė eiti šiuo keliu. Priminiau tai Rusijos prezidentui ir jis patvirtino, kad taip ir buvo. Dabar kyla klausimas, ką daryti su šiuo susitarimu? Reikia sėsti prie stalo ir žiūrėti, ką kartu galime nuspręsti kur be jokio spaudimo galime eiti“, – tikino Baltarusijos prezidentas.
Pasak jo, Rusija ir Baltarusija gali vystytis tik lygiomis teisėmis.
„Tam turi būti abiejų tautų sutikimas. Formuodami šią sąjungą visą laiką turime atsižvelgti į mūsų gyventojų nuomonę. Todėl, kaip suprantate, dėl daugelio priežasčių šalių sujungimas negalimas“, – teigė A.Lukašenka.
Pasak jo, tokio žingsnio nežengtų ir Rusiją, todėl neverta kalbėti apie tai, kad „kažkas kažką pastatė ant kelių“.
Nenori prarasti valdžios
Tuo metu leidinys „Bloomberg“ rašė, kad V.Putinas prisijungti Baltarusiją nori ir dėl to, kad galėtų ilgiau išsilaikyti valdžioje. Tai – ne nauja idėja, turinti tiek savo kritikų, tiek šalininkų.
Pasak „Bloomberg“, šiuo metu V.Putinas yra užsitikrinęs prezidento postą iki 2024 m. Tačiau taip lengvai su valdžia jis atsisveikinti nenorės, nes negalės būti visiškai užtikrintas dėl savo saugumo. Sukurus bendrą valstybę su Baltarusija, V.Putinas valdžioje galėtų išlikti ilgiau.
„Nors A.Lukašenka iš glaudesnio bendradarbiavimo norėtų gauti tik ekonominę naudą, jei abiejų šalių sąjunga bus sukurta, Baltarusija praras suverenitetą“, – rašo „Bloomberg“.
