Romantiškiausią pasaulio miestą ant vandens šiomis dienomis turėtų aplankyti dešimtys tūkstančių pasakos ieškančių turistų.
Nepaisant įspūdingų kainų, bilietai į karnavalo renginius šįmet buvo tiesiog šluojami.
Sakoma, kad Venecijos karnavalas – vienas iš tų reginių, kuriuos privalu pamatyti bent kartą gyvenime.
Patenka į kitą epochą
Magiškoji Venecija daugiau kaip dviem savaitėms virs miestu spektakliu, grąžinančiu į kitą epochą.
Venecijos karnavalas, šįmet prasidedantis vasario 16-ąją ir truksiantis iki kovo 5-osios, neabejotinai privilios dešimtis tūkstančių turistų.
Tai – vienas labiausiai pasaulyje lankomų renginių, užburiantis ir priverčiantis patikėti, jog ir šiais laikais tūkstančio ir vienos nakties pasakos egzistuoja.
Viena už kitą įspūdingesnės kaukės, tobulai slepiančios tikruosius veidus, gondolų paradai, akrobatų ir aktorių pasirodymai, paslaptingi šokių vakarai ir daugybė antikines tradicijas menančių pramogų – miestas ant vandens karnavalui ruošiasi ištisus metus.
Prasiirti per žmonių minias Venecijoje tuo metu ypač sunku, todėl net pėsčiųjų eismas siauromis lyg labirintai gatvelėmis būna reguliuojamas.
Kostiumuoti karnavalo dalyviai gatvėse vaikštinėja taip, lyg būtų ne šių laikų nuolat skubantys gyventojai, – elegantiškai ir išdidžiai.
Jie šiltai sveikina turistus, flirtuoja, galantiškai linkčioja ir mielai fotografuojasi.
Vaikščiodamas tarp kaukių, kurios nesikeičia šimtus metų, pasijunti tarsi laiko mašina nukeliavęs kelis amžius atgal.
Tradicijos svarbiau už naujoves
Venecijos karnavalas nepavaldus laiko tėkmei ir tradicijos čia kur kas svarbiau už modernumą.
„Venecija tarsi gyvena kitame amžiuje, ji nesikeičia.
Ir ne dėl to, kad negali. Ji nenori keistis“, – „Lietuvos rytui“ sakė gidė Aida Skorupskaitė, ne kartą vedžiojusi turistus po unikaliąją Veneciją.
Karnavalo meno direktorius Marco Maccapani šiemet, kaip ir pernai, siekė, kad karnavale linksmintųsi ne tik turistai, bet ir patys venecijiečiai.
Šių metų karnavalo tema – „Civitas Ludens“. Tai reiškia, kad jis bus skirtas žaidimams, pasilinksminimams ir juokams, nes satyra visuomet buvo neatsiejama karnavalo dalis.
Iš viso suplanuota daugiau kaip 150 įvairių renginių: karnavalas prasidės spektakliu ant vandens Kanaredžo kanale, vyks gondolų paradas, gražiausios kaukės rinkimai, tradicinės 12 gražiausių Venecijos merginų eitynės, vadinamos Marijų švente.
Bus ir laukiamiausias angelo skrydis, kai nuo Šv.Morkaus katedros varpinės virš minios praskrieja gražiausioji iš Marijų.
Be to, dar daugybė pasirodymų ir puotų. Laukiamiausias – dožų pokylis.
Patekti į jį galės tik nepagailėję 3 tūkstančių eurų už bilietą ir iš anksto užsiregistravę.
Pasak gidės A.Skorupskaitės, įspūdingi pokyliai yra neatsiejama ir labiausiai intriguojanti karnavalo dalis: „Šiais metais bus 9 puotos skirtinguose rūmuose. Rūmai yra išsaugoję visą interjerą iš viduramžių ar Renesanso laikų. Visa tai yra tikrovė. Pakliūni tarsi į kitą epochą, kitą pasaulį, kitą visatą – lyg laiko mašina būtum važiavęs.“
Bilietas – kostiumas
Patekti į puotą vien tūkstančių eurų neužteks, būtina sąlyga – įspūdingas kostiumas.
Puošnios Venecijos kaukės garsios visame pasaulyje, jas iki šiol rankomis gamina amatininkai, gerai išmanantys šį antikines tradicijas siekiantį meną.
Senovinėse kaukių laboratorijose gimsta tikri meno kūriniai, dažnai vienetiniai, jų paskirtis – garantuoti kaukę dėvinčiojo anonimiškumą.
„Kaukes Venecijoje matai visą karnavalo laikotarpį. Tai – ne tik kaukės. Žmonės persikūnija į tam tikrus personažus.
Tiesa, negali pavirsti tokiu personažu, koks šauna į galvą, tarkime, lokiu ar ragana.
Yra stereotipiniai Venecijos karnavalo personažai, kilę iš labai senos tradicijos, vadinamos commedia dell’arte.
Viduramžiais tai buvo profesionali veikla, kuria užsiimdavo aktoriai, – pasakojo A.Skorupskaitė. – Dabar karnavalo dalyviai dovanoja pasauliui savotišką gatvės teatrą.
Galima šiek tiek pafantazuoti, bet labai ribotai, nes labai paisoma tradicijų.“
Gidė pasakojo, kad kiekvienas venecijietis laukia karnavalo, dauguma jų turi bent vieną kostiumą arba bent vieną karnavalinį elementą – pavyzdžiui, populiariąją kaukę „Bauta“, kurią sudaro juodas apsiaustas ir balta kaukė.
„Jie apsivelka tą apsiaustą, užsideda tradicinę trikampę skrybėlę ir per karnavalą taip pasipuošę vaikštinėja gatvėmis, susitinka su draugais“, – pasakojo lietuvė.
Rūpinasi dalyvių saugumu
Venecija svarbiausiam metų renginiui ruošiasi itin atsakingai.
Didžiausias organizatorių galvos skausmas – kaip kanalų labirintų išvagotame mieste visus sutalpinti ir suvaldyti minias žmonių, užplūstančių siauras gatveles ir miesto aikštes.
Baiminantis, kad spūstimis gali pasinaudoti teroristai, pernai Italijos vidaus reikalų ministerija pirmąkart nusprendė riboti svarbiausius renginius norinčių stebėti žmonių skaičių.
Pavyzdžiui, vandens šou Kanaredžo kanale galėjo stebėti tik 11 tūkst. žiūrovų, nors paprastai tilpdavo dvigubai daugiau.
Toks sprendimas sulaukė daug kritikos – visi norintys į uždaras zonas netilpo, tad aplink buvo dar daugiau chaoso.
Gyventojai piktinosi negalėję patekti net į savo namus, o spūstyse įstrigę ir nieko nematę turistai skundėsi, kad į Venecijos karnavalą daugiau nevyks.
Šiemet saugumą užtikrins šimtai pareigūnų. Nors karnavalo ištakose pagrindinis kaukės tikslas buvo slėpti tapatybę, dabar to padaryti nepavyks.
Kariai ir policija tikrins visus norinčius stebėti pagrindinius renginius, o pereiti patikros punktus bus galima tiktai atidengus veidą.
Minioje bus ir civiliniais drabužiais apsirengusių pareigūnų. Jie išmaniaisiais telefonais galės skenuoti ir atpažinti įtartinus veidus.
„Dėkojame prefektūrai ir visoms jėgos struktūroms, Vidaus reikalų ministerijai, kuri garantavo didesnį pareigūnų skaičių, nes šiemet saugumui bus skiriamas ypatingas dėmesys.
Patvirtinta praėjusių metų organizacinė schema, pagal kurią į Šv.Morkaus aikštę per renginius galės patekti 23 tūkst. žmonių“, – sakė Venecijos savivaldybės atstovai ir pabrėžė, kad šiemet tikisi tokios pat gausos turistų kaip ir pernai.
Labiau išgąsdina kainos
Anot gidės A.Skorupskaitės, italai masinius renginius organizuoti moka, tad dėl saugumo baimintis nereikėtų: „Kai esi minioje, gali nutikti visko. Tai didžiulis organizatorių nuopelnas, kad iki šiol Venecijos karnavale nieko baisaus dėl spūsčių nėra nutikę, nes kartais užtenka ir smulkmenos.
Italai geriau už kitus moka organizuoti masinius renginius, pas juos labai retai kas nors įvyksta. Jie moka tvarkytis, nors ir atrodo labai chaotiški.“
Labiau negu spūstys karnavalo dalyvius Venecijoje gąsdina tik kainos. Kavos puodelis čia gali kainuoti ir 15 eurų, o gavę sąskaitą žmonės dažnai nustemba, kad tenka sumokėti stalo ir aptarnavimo mokesčius.
Skaičiuojama, kad per karnavalą Venecija uždirba dešimtis milijonų eurų.
„Kainos yra amžina Venecijos problema, nes tai miestas, kuris jau kelis šimtus metų gyvena beveik vien iš turizmo. Ir tas turizmas toks specifinis – beveik visi atvyksta į Veneciją vienai dienai.
Venecijiečiai žino, kad tas žmogus daugiau negrįš, ir leidžia sau užsidirbti, kiek tik nori. Jiems tai normalu, reikia tai žinoti ir tam pasiruošti.
Labai naivu tikėtis, kad surasi restoraną, kurio savininkui uždarbis nerūpi, ypač per karnavalą. Juk tu, kaip ir karnavalo dalyviai, taip pat turi vaidmenį – turisto, todėl turi daryti, kaip liepia.
Sakoma: jeigu esi Romoje, daryk kaip romietis. Tas pat ir Venecijoje. Patys venecijiečiai niekada nesėda gerti kavos Šv.Morkaus aikštėje“,– sakė A.Skorupskaitė.
Veneciją gelbės Mozė
Pirmą kartą oficialiuose dokumentuose Venecijos karnavalas buvo paminėtas 1094-aisiais.
Įspūdingos venecijiečių kaukės tuo metu buvo daug paprastesnės, o persirengimo tikslas buvo tiesiog siekis nevaržomai pasilinksminti be klasinių apribojimų, nes po kaukėmis visi buvo lygūs.
Galimybė būti tuo, ko nori, – tokia buvo karnavalo idėja. Magišką karnavalą ir linksmybes Venecija pasauliui dovanoja jau daugybę metų, net jeigu ir pati pamažu grimzta po vandeniu.
Išgelbėti ant salų pastatytą unikalų miestą turėtų speciali užtvanka, vadinama „Moze“, – jos statybos darbai pastaruoju metu skandalingai įstrigę.
Grandiozinis projektas turėjo būti baigtas 2011-aisiais, tačiau neseniai jo pabaiga buvo atidėta iki 2021-ųjų.
Klimato kaitos studijos rodo, jog dėl nuolatos kylančio jūros vandens Venecija gali išnykti jau 2100 metais.
