Nusikaltimų, kuriuos padaro vyresni nei 65 metų japonai, skaičius nuolat auga.
Tačiau, kaip paaiškėjo, žmonės nusikalsti linksta net ne iš piktos valios, o dėl skurdo.
Kita priežastis, verčianti vyresnio amžiaus japonus nusižengti, – vienatvė.
Jų vaikai vis dažniau priversti išvykti į kitus miestus ieškodami uždarbio ir palieka savo tėvus vienus, o jie, nesulaukdami paramos, ryžtasi nusikaltimams.
Galiausiai jie pripranta prie tokio gyvenimo būdo ir, vos išėję iš kalėjimo, nusikalsta vėl.
Nusikaltimą padarė tyčia
69-erių Toshio Takata už grotų pateko dėl dviračio vagystės, kurią padarė sąmoningai – žinodamas apie bausmę ir jos tikėdamasis.
Vyras norėjo gauti nemokamą stogą virš galvos, net jei tai reiškė gyvenimą belangėje.
„Pasiekiau pensinį amžių, nebeturėjau pajamų, santaupų.
Tuomet pamaniau, kad galbūt galėčiau pagyventi nemokamai, jeigu patekčiau į kalėjimą.
Pavogiau dviratį ir nuvažiavau tiesiai į policijos nuovadą. Tiesiog nuvažiavau ir pasakiau, ką padariau“, – pasakojo T.Takata.
Jo planas pavyko. Tai buvo pirmas vyro nusikaltimas – jis jį padarė būdamas 62-ejų.
Kadangi Japonijos teismai į vagystes žiūri labai rimtai, dviračio pasisavinimo pakako, kad T.Takata atsidurtų už grotų. Jam skirta vienų metų laisvės atėmimo bausmė.
Iš pirmo žvilgsnio T.Takata nepanašus į nusikaltėlį, o juolab tokį, kuris galėtų užpulti žmogų. Tačiau būtent tai jis ir padarė vos išėjęs iš kalėjimo.
„Nuėjau į parką ir pagrasinau moterims peiliu. Aš netgi neplanavau jų skriausti. Tiesiog parodžiau peilį ir tikėjausi, kad kuri nors jų iškvies policiją. Viena taip ir padarė“, – prisiminė japonas.
Per pastaruosius 8 metus T.Takata tokiais būdais pusę savo dienų praleido už grotų.
„Aš negaliu pasakyti, kad man ten patinka. Tiesiog net ir būdamas už grotų aš gaunu pensiją, o kalėjime gyvenu nemokamai. Todėl galiu susitaupyti ir išėjęs į laisvę bent kurį laiką turiu už ką gyventi“, – aiškino T.Takata.
Tokių pavyzdžių kaip jo – ne vienas.
Prieš du dešimtmečius iš 20 žmonių, padariusių nusikaltimą, vienas buvo vyresnis nei 65 metų, o dabar šis skaičius ūgtelėjo iki maždaug vieno iš penkių.
Kaip ir T.Takata, kiti vyresni asmenys įstatymus pažeidinėja pakartotinai.
Iš 2,5 tūkstančio senjorų, nuteistų 2016 m., trečdalis anksčiau buvo teisti tris ar netgi penkis kartus.
Kalėjimas – vienintelė išeitis
Skurdas privertė nusikalsti ir moterį, prisistatančią Keiko vardu. 70-metė pasakojo neturėjusi kitos išeities, tik pasirinkti tokį kelią.
„Nebegalėjau ilgiau gyventi su savo vyru, tad išėjau.
Tačiau eiti neturėjau kur, neturėjau kitos gyvenamosios vietos, todėl galėjau pasirinkti tiktai viena – vogti.
Nesistebėkite, nusikalsta net moterys, sulaukusios 80-ies ir vos paeinančios. Jos nusikalsta, nes neturi maisto, pinigų“, – pasakojo Keiko.
Dažniausi vyresnių japonų nusikaltimai – vagystės.
Įprastai jie vagia iš parduotuvių, kuriose lankosi nuolatos. Vagia maistą, kurio bendra vertė – vos daugiau nei 20 eurų.
Iš Australijos kilęs, Tokijuje tyrimų centrą turintis demografijos tyrėjas Michaelas Newmanas paaiškino, kad Japonijoje senjorams mokamos pensijos labai menkos, tad pragyventi už jas labai sunku.
2016 metais jis paskelbė tyrimo rezultatus, kuriuose teigiama, kad lėšos, reikalingos susimokėti už būstą, sveikatos apsaugą, maistą, viršija tas, kurias gauna senjorai. Todėl jei neturi kitų pajamų arba juos remiančių vaikų, įbrenda į skolas.
Anksčiau Japonijoje buvo įprasta, kad tėvais senatvėje pasirūpindavo atžalos.
Dabar jauni žmonės neretai yra priversti išsikelti iš provincijos į didesnius miestus ieškodami geresnio uždarbio. Tėvai paliekami likimo valiai.
„Pensininkai nenori tapti našta vaikams. Tačiau jei jie jaučia, kad negali pragyventi už valstybės mokamą pensiją, supranta, kad turi dvi išeitis: būti našta arba patekti į kalėjimą“, – paaiškino M.Newmanas.
Kai nusikalsta pakartotinai, senjorai neabejoja, kad tikrai pateks į belangę, o ten laukia maitinimas tris kartus per dieną ir nėra jokių mokesčių.
Jaučiasi vienui vieni
M.Newmanas atskleidė ir dar vieną Japonijos visuomenės skaudulį – dalis senjorų, nematydami kitos išeities ir nenorėdami patekti į kalėjimą, pasirenka savižudybę.
Reabilitacijos centro „Su Hirošima“ direktorius Kanichi Yamada taip pat tikino, kad pokyčiai japonų šeimose atvedė prie didesnio senjorų nusikalstamumo.
Bet jis pirmiausia pabrėžia ne finansines, o psichologines problemas, su kuriomis susiduria vyresnio amžiaus japonai.
„Žmonių santykiai pasikeitė. Jie tapo uždaresni ir neberanda sau vietos visuomenėje.
Vyresni žmonės negali susitaikyti su vienatve“, – pasakojo 85 metų K.Yamada.
Vaikystėje jis neteko namų, kai ant Hirošimos buvo numesta atominė bomba.
„Nemažai vyresnių žmonių, kurie daro nusikaltimus, praeityje ko nors neteko – sutuoktinio, vaikų. Jie negali su tuo susitaikyti.
Įprastai žmonės nelinkę nusikalsti, jeigu turi artimųjų, kurie juos gali paremti ir jiems padėti“, – pasakojo K.Yamada.
Jis mano, jog T.Takata tvirtinimas, kad nusikalsti jį privertė skurdas, – tiktai pasiteisinimas. Esą pagrindinė tokio elgesio priežastis – vienatvė ir esą vyras nori nusikalsti, nes belangėje būna ne vienas.
T.Takata iš tiesų yra vienas. Jo tėvai mirę, o du vyresni broliai nutraukė su juo ryšius.
Jis nebendrauja ir su dviem buvusiomis žmonomis ir trimis vaikais.
Japonas pripažįsta, kad jei vis dar turėtų šeimą, vargu ar būtų įvykdęs nusikaltimus.
„Jei jie būtų šalia ir remtų mane, nebūčiau to daręs“, – pasakojo T.Takata.
Tenka keisti taisykles
M.Newmanas pažymėjo, kad per pastaruosius metus Japonijoje padaugėjo įkalinimo įstaigų, pasamdyta daugiau moterų prižiūrėtojų, nes už grotų patenka vis daugiau vyresnio amžiaus moterų.
Keičiasi ir pačios įkalinimo įstaigos. Vieno kalėjimo edukacijos vadovas Masatsugu Yazawa pasakojo, jog vyresnio amžiaus žmonėms įstaigose rengiami įvairūs mokymai.
Kaliniai turi galimybę dainuoti karaokę.
„Raginame juos dainuoti, kad pamatytų, jog tikrasis gyvenimas yra už kalėjimo vartų, laimė – ten. Bet jie vis tiek mano, kad gyvenimas įkalinimo įstaigoje yra, todėl čia sugrįžta“, – pasakojo M.Yazawa.
M.Newmanas tikino, kad Japonijai būtų kur kas pigiau rūpintis vyresniais žmonėmis laisvėje, negu mokėti iš biudžeto už teismo procesus, o vėliau – ir už senjorų išlaikymą įkalinimo įstaigose.
„Mes galėtume pastatyti senjorams ištisą kaimą, kur žmonės atiduotų dalį savo gaunamos pensijos, tačiau už tai gautų nemokamą maistą, medicinos ir kitas paslaugas. Jie galėtų ten dainuoti karaokę, sportuoti su kitais gyventojais.
Tai kainuotų valstybei mažiau, nei ji išleidžia dabar“, – tvirtino M.Newmanas.
Jis taip pat kritikavo Japonijos teismų sistemą, kuri į belangę gali pasiųsti žmogų, pavogusį net sumuštinį, vertą pusantro euro.
„Buvau sutikęs žmogų, kuriam buvo skirti dveji metai kalėjimo už tai, kad pavogė nediduką indelį pipirų.
Kadangi tai buvo antras jo nusižengimas, vyrui buvo paskirta laisvės atėmimo bausmė“, – pasakojo M.Newmanas.
Jis įsitikinęs, kad Japonijos visuomenė turi išmokyti senjorus, kaip gyventi nedarant nusikaltimų.
Tuo metu į laisvę išėjęs T.Takata tikino daugiau nebenorintis sugrįžti į kalėjimą.
Esą jam jau greit 70 metų ir jis jau bijo padaryti dar vieną nusikaltimą.
