Spektaklis, kuris, kaip tikėjosi Jungtinės Karalystės premjerė Th.May, turėjo pasibaigti skyrybų su ES sutarties priėmimu, Londone prasidėjo antradienį.
Dieną prieš tai ministrė pirmininkė sugrįžo iš Strasbūro tvirtindama, kad pasiekė britų parlamentarų norimų skyrybų sutarties pakeitimus, dėl kurių pirmą kartą sausio 16-ąją 432 balsais (prieš balsavo 202) buvo atmesta išstojimo sutartis.
Th.May tvirtino, kad teisiškai įpareigojantys pakeitimai skyrybų su ES sutartyje leis išvengti laikinos apsidraudžiamosios priemonės dėl Šiaurės Airijos tapimo nuolatine.
Europos Komisijos (EK) pirmininkas po šio susitarimo pareiškė, kad britai rizikuoja prarasti viską, jeigu atmes šį susitarimą.
„Politikoje kartais gauni antrą galimybę ir yra itin svarbu, kaip ją gavęs pasielgi. Trečios galimybės nebebus“, – kalbėjo Jeanas Claude’as Junckeris.
Tačiau EK vadovo įspėjimai britų parlamentarų ausų nepasiekė. Bendruomenių Rūmų nariai 391 balsu (prieš buvo 242) atmetė antrąją skyrybų susitarimo versiją.
Dėl šios priežasties trečiadienį parlamentarai balsavo, ar Jungtinė Karalystė ES turėtų palikti be susitarimo. 321 balsu (prieš buvo 278) Parlamento nariai nusprendė, kad skyrybų sutartis reikalinga.
Bendruomenių Rūmai ketvirtadienį sprendė dėl 50-ojo ES sutarties straipsnio, kuris reglamentuoja šalies išstojimą iš Bendrijos, pratęsimo. Parlamentarai prieš šį balsavimą siūlė įvairias pataisas, kurių viena skelbė, kad, pratęsus išstojimo iš ES laikotarpį, Jungtinėje Karalystėje privalo būti surengtas antrasis „Brexit“ referendumas.
Šis pasiūlymas, kaip ir kiti, nebuvo priimtas, o parlamentarai 413 balsų (prieš buvo 202) nutarė prašyti Bendrijos nukelti išstojimo datą iki birželio 30 dienos.
Per balsavimus Bendruomenių Rūmuose vyravo tikras chaosas. Keli Th.May vyriausybės ministrai balsavo prieš premjerės siūlymus ir net grasino atsistatydinti, leiboristai parlamentarai nepaisė partijos pirmininko Jeremy Corbyno paliepimo susilaikyti nuo atitinkamų balsavimų, o pirmininkui Johnui Bercow ne kartą teko raminti vienas per kitą šaukiančius Bendruomenių Rūmų narius.
Parlamente priimti sprendimai nėra teisiškai įpareigojantys, tačiau jie suteikia Th.May laiko atgaivinti savo išstojimo planą.
Vyriausybės atstovai teigia, kad greičiausiai prieš išvykdama susitikti su kitais ES lyderiais kovo 19-ąją Th.May Parlamente organizuos dar vieną balsavimą dėl esamos „Brexit“ sutarties.
Jeigu ji bus priimta, britai iš ES galėtų išstoti dar prieš gegužės 23–26 dienomis vyksiančius Europos Parlamento rinkimus, o išstojimo pratęsimas būtų skirtas britų parlamentarams priimti visus reikiamus įstatymus.
Priešingu atveju britai siektų ilgesnio išstojimo. Taip vėl realūs taptų praeityje netikėtinais laikyti scenarijai, kad britai iš naujo derėtųsi su EK, rengtų naujus Parlamento rinkimus, antrą referendumą arba iki šiol realiausias buvęs išstojimas be sutarties.
Europos Vadovų Tarybos (EVT) prezidentas Donaldas Tuskas pareiškė, kad Jungtinė Karalystė gali siekti ir ilgesnio nei 3 mėnesių „Brexit“ nukėlimo, jeigu mano, jog būtina persvarstyti išstojimo strategiją.
Bet Nyderlandų premjeras Markas Rutte teigia, jog dabartinė sutartis yra vienintelis ant derybų stalo esantis variantas. Šią poziciją palaiko Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ir Ispanijos premjeras Pedro Sanchezas.
Išstojimo datos nukėlimą turi patvirtinti visos ES narės, todėl bet koks trukdys gali britus palikti prie suskilusios geldos. EVT susitikimas bus rengiamas kovo 21–22 dienomis.
ES šalių lyderiai nusivylę, sudirgę ir pavargę dėl chaoso, kurį visoje Europoje sukėlė Jungtinė Karalystė.
Jie tvirtina, kad išstojimo datos nukėlimo sieksianti Th.May turės jiems pateikti svarią priežastį, dėl kurios jie britams turi suteikti dar vieną progą.
EVT susitikimo metu, kovo 21-ąją, sukaks 1000 dienų nuo tada, kai Jungtinėje Karalystėje įvyko referendumas dėl išstojimo iš ES, o spektaklis Jungtinėje Karalystėje tebesitęsia.
Kiekvieną dieną britai, galvodami apie ES, kaip Hamletas klausia – būti ar nebūti? Didesnė dalis britų visuomenės šiuo metu palaiko buvimą ES, bet Th.May vyriausybę ir Parlamentą įpareigoja referendumo sprendimas.
Kiekvieną dieną jie kartoja „nebūti“, bet po daugiau nei dvejų metų derybų dar nežino kaip.
Parengta pagal „The Guardian“, BBC informaciją.
