Galima palyginti – prieš savaitę jis per 32 valandas išbombino 56 žinutes, demonstruodamas tiesiog stebėtiną domėjimąsi įvairiausiais dalykais. Netgi velionis senatorius J.McCainas nebuvo užmirštas ir gavo porą piktų palinkėjimų anapus.
Šįkart buvo stebėtina tyla, po kurios sekė kitas panašiai tylus oro virptelėjimas – R.Muellerio tyrimas neaptiko jokių įrodymų, kad pats prezidentas ar jo aplinkos žmonės per rinkimų kampaniją derino savo veiksmus su Rusijos specialiosiomis tarnybomis.
Šiaip jau tokį rezultatą buvo įmanoma numatyti ir be 22 mėnesių tyrimo, kainavusio milijonus dolerių.
D.Trumpo rinkimų kampanija buvo chaotiška ir improvizuota, kokie ten derinimai.
Kai viskas paremta vienintele strategine žinute – jie ten, Vašingtone, visi iki vieno parsidavę, paleiskit mane nusausinti pelkės, nereikalingi jokie derinimai ir joks papildomas purvas, kurį menamai galėjo paserviruoti Rusijos pusė.
Prezidentas jau ruošiasi bėgti savo pergalės ratą Didžiųjų ežerų regione, kur vėl stadionuose semsis įkvėpimo iš savo gerbėjų skanduočių. O naivūs komentatoriai veltui tikisi, kad R.Muellerio ataskaita jis pasinaudos ne tik savo reputacijai įtvirtinti, bet ir nacionalinei vienybei tvirtinti.
Nes ataskaita nieko iš esmės nepakeitė.
Net jeigu ji ir būtų nustačiusi, jog D.Trumpas dėjosi su Rusija, jo ištikimi šalininkai Respublikonų partijoje ir toliau manytų, kad čia tik Vašingtono intrigos.
Ir jeigu netgi jų akyse tas pats D.Trumpas nušautų žmogų vidury dienos, vadinasi, taip tam žmogui ir reikėjo.
Lygiai kaip ir demokratai toliau bus šventai įsitikinę, kad reikėtų žiūrėti ne į tai, ką nustatė specialusis prokuroras, o į tai, ko jis nesugebėjo nustatyti.
Jeigu D.Trumpas ir nesidėjo su Rusija, gal bandė trukdyti teisingumui. O jeigu netrukdė, tai norėjo trukdyti. Žodžiu, netgi jei jų akyse D.Trumpas išgelbėtų kūdikį iš degančio namo, dar reikėtų pažiūrėti, gal tas kūdikis galvažudžiu užaugs ir visai nereikėjo jo gelbėti.
Lygiai taip pat linksmai pradeda atrodyti ir abiejų pusių požiūris į patį specialųjį prokurorą R.Muellerį.
Anksčiau demokratams jis buvo paskutinis nepaperkamas teisininkas.
Dabar, kai jiems nepristatė ant lėkštutės norimo rezultato, jau pradeda jį vadinti nekompetentingu profanu.
Tuo metu respublikonai, dar neseniai jį pravardžiavę vyriausiuoju raganų medžiotojų, ima puse lūpų girti kaip principingą žmogų, kuris atsispyrė politinėms machinacijoms.
Kitaip tariant, nei vienai, nei kitai pusei jokia objektyvi tiesa neberūpi, nes viskas aišku avansu ir bet koks tyrimas reikalingas tik išankstiniam nusistatymui patvirtinti.
Ir vis dėlto daug daugiau iš šios ataskaitos išlošė D.Trumpas ir respublikonai.
Demokratai gali kiek nori tauzyti, kad šis tyrimas yra federalinis ir neužbaigia kitų, pradėtų Niujorko valstijoje ir besigilinančių į D.Trumpo finansus.
Bet faktas išsišiepęs kaip blynas – skambusis tyrimas, į kurį investuota tiek vilčių ir triukšmo, nepateikė nė vieno kabliuko nušalinimo procedūrai pradėti.
Tačiau, užuot susitaikę su šiuo faktu ir ėmę galvoti apie tai, kokią alternatyvą jie ketina siūlyti kitų metų rinkimuose, demokratai vis dar murma apie kitus tyrimus Kongrese, ir tai įrodo, jog D.Trumpas yra visiškai teisus leisdamasis į nedidelį pergalės ratą.
Jeigu tik ekonomika neužbuksuos ir vidaus ar užsienio politikoje bus išvengta rimtesnių fiasko, jau dabar galima lažintis, kad Baltųjų rūmų įnamis ir kitąmet nepasikeis.
Gerai tai ar blogai? Bijau, kad ir šiuo klausimu kokios nors tiesos tikrai sunku ieškoti, nes vis daugiau žmonių atsakymą žino iš anksto.
