Tai pirmoji tokį žingsnį žengusi ES valstybė. Vokietija ir Prancūzija šį dokumentą pasirašyti atsisakė.
Įdomu, kaip dabar veiks ES siūlomas investicijų patikros mechanizmas, turėjęs užkirsti kelią Kinijos investicijoms į strategines ES ūkio sritis? Turbūt niekaip.
Kodėl Italija pirmoji ir kol kas vienintelė nusilenkė Pekinui?
Lemia JAV atsitraukimas
Tam yra kelios priežastys. Pirmiausia Italiją valdanti populistinė nacionalistinė valdžia neturi didelio pasirinkimo. Šalis ir toliau skendi skolose.
Laukia kova su Briuseliu dėl naujojo šalies biudžeto, o pažadus rinkėjams taip pompastiškai atėjus į valdžią reikia vykdyti.
Tačiau tai tik viena problemos pusė. Pati ES yra patekusi į krizę: tai ir „Brexit“, ir visiškas neaiškumas, kuo ES taps po gegužės mėnesį vyksiančių Europos Parlamento rinkimų.
Paprastai kaip geriausias to solidarumo nebuvimo pavyzdys minima Vengrija, tačiau ir Lietuvoje ar Čekijoje jo taip pat nebuvo nė lašo.
Nors, kita vertus, Vokietijai ar Prancūzijai Italija jokio dėkingumo nejaučia.
Tačiau vienas labiausiai lemiamų veiksnių yra JAV atsitraukimas – neaišku, kiek ilgas – iš Europos. Donaldas Trumpas net yra pareiškęs, kad „kalbėtis su Kinija lengviau nei su ES“.
D.Trumpo kalbėjimo maniera su sąjungininkais Europoje yra daug nemalonesnė nei su pasaulio diktatoriais.
Puokštės gražių žodžių jis nepagailėjo net Šiaurės Korėjos lyderiui, o NATO sąjungininkams pagrasino, kad už JAV gynybinį skydą gali tekti mokėti net į priekį. Lyg būtų kalbama ne apie partnerius, o apie vargšus giminaičius, kuriuos reikėtų globoti.
Be to, JAV kariuomenę D.Trumpas, taip kalbėdamas, pateikia kaip samdinius, kurie kovoja už pinigus, bet ne už vertybes ar interesus.
D.Trumpo politika parodo, kaip keičiasi pasaulis. Bet yra ir kitų, gal net rimtesnių pokyčių.
Įvyko geopolitinis lūžis
Per porą pastarųjų dešimtmečių pasaulyje įvyko geopolitinis lūžis, ir į areną išėjo komunistinė Kinija su didžiuliu ekonominiu potencialu, nesivadovaujanti jokiomis Vakarams priimtinomis vertybėmis.
Ji atvirai pretenduoja į lyderystę pasaulyje išstumiant iš pirmų vietų JAV bei ES. Kitaip tariant, sugriaunant visą dabartinę pasaulio tvarką.
Pažymėtina, kad Kinijos ir JAV pozicijos valdant D.Trumpui yra priešingos: Kinija siekia kiek galima didesnio atvirumo prekyboje, o D.Trumpas pasisako už savo pramonės gynimą, įvairiausių sienų statybą ir barjerus bei tarifus prekyboje.
Atrodo, Kinija tampa lankstesniu ir labiau globaliai nusiteikusiu ekonomikos milžinu nei JAV.
Italija renkasi „Šilko kelią“, o ką pasirinks britai po „Brexit“, neaišku. Juk daug kas britams prognozuoja ekonominę krizę išėjus iš ES. Ar Kinija netaps tuo gelbėjimosi ratu?
Ambicingiausias projektas
Kas slypi Kinijos siūlomoje „Šilko kelio“ strategijoje?
Pirmiausia tai geopolitinės-ūkinės plėtros strategija, sukurta Komunistų partijos kabinetuose ir Kinijos žvalgybų koridoriuose.
Kinija 2013 m. ėmėsi šio ambicingo projekto. „Šilko kelias“ turėtų apimti tris žemynus ir apie 60 proc. pasaulio gyventojų.
Jis susideda iš dviejų dalių. Pirma – ekonominis „diržas“, kuriame planuojami 6 koridoriai, tiesiogiai jungsiantys Kinijos prekybą su likusiu pasauliu.
Tuos koridorius sudarys keliai, geležinkeliai, elektrinės ir visa infrastruktūra, lengvinanti Kinijos prekybą su Europa, Azija ir Afrika.
Antra projekto dalis – uostai. Tai uostai visame pasaulyje nuo Pietų Kinijos jūros iki Atlanto vandenyno.
Kinija, beje, jau įsigijo Pirėjo uostą Graikijoje. Planuose – dar ne vieno uosto įsigijimas. Kalbama apie Kinijos norus turėti ir Klaipėdos jūrų uostą, kuris yra strateginis Lietuvos objektas.
Pakitęs Kinijos įvaizdis
Kinija ne taip seniai buvo didelis pigių prekių gamybos cechas, dabar virtęs ūkiu, kuriančiu modernias technologijas.
Didelė dalis tų technologijų pavogta šnipinėjant, bet to ir sąlyginės ūkio veiklos laisvės užteko šalies ekonomikai užvesti. Dabar į kinus žvelgiama kaip į rimtus ir turtingus investuotojus.
Tiesa, „Šilko kelias“ nė iš tolo nėra koks nors gigantiškas ekonominės paramos projektas.
Tai yra siekis prekybos koridoriais Kiniją sujungti su visu pasauliu, įtvirtinant jos ekonominį ir politinį dominavimą
Ne be reikalo baiminamasi Kinijos bendrovės „Huawei“. Ji, nors ir skelbiasi nepriklausoma, bet, valdžiai nurodžius, imsis veiklos, kurios iš jos bus reikalaujama.
Kinijoje apskritai niekas nėra laisvas nuo Komunistų partijos kontrolės.
Labai rimta problema yra „Šilko kelio“ konceptualus neaiškumas. Tai tikrai nėra vien prekybos projektas.
Be to, Kinija mažai atsižvelgia į valstybių, kurios įtraukiamos į tą koncepciją, interesus. Šalys, kurios dalyvauja kinų „Šilko kelio“ projekte, dažnai yra priverstos imtis finansinių įsipareigojimų – skolintis pinigų kinų projektui įgyvendinti.
Svarbūs savi interesai
Projektas 16+1 (Kinija plius buvusios komunistinės Rytų ir Vidurio Europos šalys) duoda mažai naudos investicijų požiūriu.Pavyzdžiui, Čekijos Respublika, bent jau kol kas, daugiau prarado negu gavo po to, kai Kinijos energetikos konglomeratas CEFC netikėtai pasitraukė iš šalies. Šiame bendradarbiavimo projekte dalyvauja ir Lietuva. Vis nenuilstamai kalbama apie lietuviškus pieno miltelius Kinijos rinkai.
Tačiau kai kurias šalis Kinija spaudžia užsikrauti skolų naštą. Tiesa, Kinijos Eksporto ir importo banko bei Vystymo banko paskolos teikiamos su mažesniais procentais.
Bet Pakistano atvejis yra pamokantis. Pakistano vyriausybė prisiėmė labai didelius finansinius įsipareigojimus, garantuojančius pajamas Kinijos finansuojamai ir šalyje vykdomai elektros energijos gamybai. Tai šalį įstūmė į sunkią ekonominę padėtį.
O Tadžikija už neįvardintas skolas perleido Kinijai dalį ginčytinos pasienio teritorijos.
Kinijos bendrovės, dalyvaujančios „Šilko kelio“ projekte, žiūri išimtinai savo interesų ir tikisi, kad jų partneriai darys tą patį – ir jiems bus svarbiausi kinų interesai.
Kinija jau sukūrė koridorius kaimyninėse Azijos šalyse, stipriai veržiasi į buvusias sovietines Azijos respublikas ir netgi į karo apimtą Afganistaną.
Kelia grėsmę Rusijai
Kokia Rusijos vieta šiame globaliame žaidime? Rusiją sunku priskirti prie globalaus pasaulio tvarkos centro, nes tai ekonomiškai atsilikusi valstybė, daugiau grėsmės šaltinis, nes elgiasi nenuspėjamai.
Kinijos ir Rusijos suartėjimas įmanomas, tačiau tai keltų rimtą grėsmę pačiai Rusijai. Tad Rusijos avantiūristinė, antivakarietiška politika prieštarauja pačios Rusijos interesams.
Jau dabar rusai skundžiasi tylia kinų migracija į Sibirą ir taigos naikinimu. Jau vien dėl šios priežasties dabartinė Kremliaus politika yra antinacionalinė.
Kita problema – skirtingos Kinijos ir Vakarų vertybės. Bent iki šiol taip buvo. Europos nacionalistai ir populistai triukšmingai atmeta liberalias vertybes kaip kenksmingą globalizmą ar kosmopolitizmą.
O Kinija siūlo alternatyvų modelį, kuriame demokratija nėra svarbu, o valstybės kišimasis į ekonomiką yra didžiulis.
Iki šiol Vakarai nepripažįsta Kinijos kaip rinkos ekonomikos. Bet tai nesutrukdys D.Trumpui pasiekti prekybos susitarimo su Pekinu – jis tikrai neprabils apie žmogaus teisių pažeidimus Kinijoje. Atmeta Vakarų vertybes?
Žmogaus teisės, kurios anksčiau buvo Vakarų vertybių kertinis akmuo, atmetamos. Jos nėra svarbios nei Vakarų nacionalistams, nei, dar blogiau, JAV.
Koncentracijos stovyklos Kinijos musulmonams uigūrams, kur „perauklėjama“ beveik milijonas musulmonų, kelia siaubą. Tai, ko gero, vienas didžiausių iššūkių religijos laisvei.
Pranešama, kad stovyklose musulmonai ne tiktai dirba priverstinius darbus arba klausosi paskaitų apie religijos žalą, bet ir yra verčiami gerti alkoholį ir valgyti kiaulieną, nors tai prieštarauja islamui.
Pagal krikščionių persekiojimą Kinija taip pat yra viena iš pirmaujančių valstybių pasaulyje.
O Kinijos interneto ir spaudos cenzūra bei žodžio laisvės varžymai seniai visiems žinomi.
Bet faktas lieka faktu: Kinijai pavyko ištraukti iš skurdo labai didelę gyventojų dalį. Tačiau ar toks modelis tinka Vakarams?
Atrodytų, kad ne, bet ideologinis, politinis ir vertybinis chaosas Vakaruose ir auganti Kinijos jėga kelia nerimą.
Nerimą kelia ir tai, kad Vakaruose nebeliko vienybės, ypač po D.Trumpo pergalės JAV. O po vieną nei JAV, nei ES, nei Vokietija ar Didžioji Britanija Kinijos įtakai pasipriešinti nepajėgios.
