Po Dievo Motinos katedros Paryžiuje gaisro turtingiausios Prancūzijos šeimos, pramonininkai, užsieniečiai ir paprasti piliečiai aukoja taip dosniai, jog šventovei atstatyti renkama suma netrukus turėtų pasiekti milijardą eurų.
Kiek kainuos atstatyti nuniokotą katedrą, kol kas nežinoma, tačiau lėšų šiam projektui surinkta tikrai nemažai.
Tačiau precedento neturinčią dosnumo bangą netruko pasivyti antroji – polemikos dėl paveldo mecenatams Prancūzijoje taikomų plačių mokestinių nuolaidų.
Į šį kritikos chorą įsiliejo ir labdaringos bedalius globojančios organizacijos bei fondai.
Gaisras Paryžiaus Dievo Motinos katedroje įsiplieskė pirmadienio pavakare. Kaip manoma, jo židinys – pastato smailėje, kurią šiuo metu rekonstravo statybininkai.
Su rekonstrukcija siejama nelaimės priežastis. Kol kas pagrindinės versijos – netyčinis padegimas arba trumpasis jungimas.
Dalį aukos susigrąžina
Prancūzijos įstatymai numato, kad privatiems asmenims per pajamų mokestį grąžinama 75 proc. paaukotos sumos iki 1000 eurų, o už didesnes aukas – 66 proc.
Įmonės iš valstybės biudžeto atsiima 60 procentų paaukotos sumos.
Kitaip tariant, jei įmonė aukoja 100 milijonų eurų, jai tai išties kainuoja tik 40 milijonų, o 60 milijonų eurų galiausiai sumoka visi mokesčių mokėtojai.
„Galime džiaugtis dosnumo proveržiu, bet visa tai gali daug kainuoti didelį biudžeto deficitą ir taip jau turinčiai valstybei, taigi – jos mokesčių mokėtojams.
Iš jau surinktų 700 mln. eurų apie 420 mln. išties bus finansuojami iš valstybės, iš jos 2020-ųjų biudžeto“, – sakė dešiniosios partijos „Les Republicains“ deputatas Gilles’is Carrezas, Prancūzijos parlamento Finansų komitete kaip tik dirbantis paveldo programos klausimais.
Prabangos prekių grupės „Kering“ ir holdingo „Artemis“ įkūrėjo milijardieriaus François Pinault šeima pirmoji paskelbė, jog katedrai atstatyti skiria 100 mln. eurų.
Netrukus jos konkurentė, kita prabangos prekių grupė LVMH ir jos vadovas Bernard’as Arnault pareiškė aukojantis 200 mln. eurų, o naftos perdirbimo įmonė „Total“ – 100 mln. eurų.
Mokestinės lengvatos atsisako
Kairieji politikai Prancūzijos magnatų dosnume taip pat netruko įžvelgti savireklamos apraiškų.
„Mūsų paveldo apsaugos negalime paversti didele viešųjų ryšių įmone“, – piktinosi kraštutinės kairės partijos „Nepalaužtoji Prancūzija“ („La France Insoumise“) atstovė Manon Aubry.
Kritikos akmenimis svaidėsi ir judėjimo „Geltonosios liemenės“ lyderiai.
„Kad oligarchai aukoja Dievo Motinos katedrai – gerai. Tačiau nepriekaištingas elgesys mokant mokesčius būtų dar geriau. Toks sąžinės nuraminimas negali paslėpti aplink egzistuojančio skurdo ir suvaržymų“, – „Twitter“ paskyroje rašė Benjaminas Cauchy, viena simbolinių šio judėjimo figūrų, šiuo metu dalyvaujantis rinkimų kampanijoje į Europos Parlamentą.
Polemikai tik pradėjus rusenti 100 milijonų eurų pirmasis paaukojęs milijardierius F.Pinault patikslino, kad mokestinių privilegijų šiuo konkrečiu atveju jo šeima atsisakys.
Ragina padėti vargšams
Benamius jau kelis dešimtmečius ginantis Dvasiškojo Tėvo Pierre’o fondas (Fondation Abbe Pierre) savo „Twitter“ paskyroje tiesiogiai kreipėsi į LVMH, „Kering“ bei „Total“.
Padėkojęs šioms įmonėms už aukas Dievo Motinos katedrai fondas prašė nepamiršti ir bedalių. Pagalba jiems yra tiek pat verta dėmesio, kiek parama paveldui.
Fondas taip pat priminė, kad 2018 metais prancūzų savanoriškos aukos bedalius globojančioms asociacijoms sumažėjo 4,2 proc.
Katalikiškų pažiūrų prancūas eseistas Erwanas Le Morhedecas per „Twitter“ ragino tuos, kurie pamanytų, kad jų auka yra „menka“, palyginti su įmonių ant katedros pilamais pinigų upeliais, savo aukas nukreipti asociacijų, kurios rūpinasi „gyvomis šventovėmis“, naudai, nes šioms asociacijoms skiriamų aukų mažėja.
Trumpiau tariant, Victoro Hugo romaną „Paryžiaus katedra“ graibstantys ir eurus šventovei atstatyti iš kišenių pluoštais traukiantys prancūzai raginami nepamiršti ir kito šio iškilaus autoriaus kūrinio – „Vargdieniai“.
