Ukrainos sociologinių apklausų rezultatai negailestingi dabartiniam šalies prezidentui 53-ejų Petro Porošenkai.
Speciali transliacija apie rinkimus Ukrainoje pirmadienį 21 val. 30 min. per „Lietuvos ryto“ televiziją.
Prognozuojama, kad šiandien vyksiančiuose rinkimuose jis sulauks vos daugiau negu 20 proc. rinkėjų palaikymo.
Tuo metu jo oponentas 41-erių komikas Volodymyras Zelenskis turėtų sulaukti maždaug 60 proc. rinkėjų balsų.
Likusieji tikino kol kas neapsisprendę, kurį kandidatą norėtų palaikyti.
Vargu ar apsispręsti jiems padėjo ir penktadienį vykę kandidatų į prezidentus debatai. Ekspertų teigimu, akis į akį jie susitiko pernelyg vėlai – visuomenė neturėjo laiko deramai apsvarstyti jų atsakymų.
Matydami tokias prognozes vieni ukrainiečiai džiaugiasi, kiti sako susitaikantys su būsimais rezultatais, o treti jau žvalgosi į savo karines kuprines svarstydami, ar nereikės jų susipakuoti.
Tuo metu politologai ramina Vakarus: nepriklausomai nuo to, kuris kandidatas taps prezidentu, Ukraina savo pozicijos nekeis ir toliau sieks tapti Europos Sąjungos ir NATO nare.
Esą ir perversmo laukti nereikėtų, nors, prezidentu tapus komikui V.Zelenskiui, šalis gali žengti į neaiškumo laikotarpį.
Vieni ramina, kiti susitaiko
V.Zelenskis padarė tai, ko nepavyko niekam kitam, – faktiškai nevykdęs rinkimų kampanijos jis yra realiausias kandidatas, į kurį jau pirmadienį ukrainiečiai turėtų kreiptis „pone prezidente“.
Tiesa, politologas, Pasaulio politikos instituto Ukrainoje vykdomasis direktorius Jevhenas Mahda ragino nesakyti „op!“ neperšokus griovio.
„Nors apklausos rodo, kad Ukrainos prezidentu su didele persvara taps V.Zelenskis, manau, jog viskas bus aišku tik tuomet, kai gausime pirmuosius balsavusiųjų rezultatus.
Man sunku patikėti, kad per pustrečios savaitės V.Zelenskio reitingas užaugo dvigubai, o tuo metu P.Porošenkos – vos keliais procentais.
Pastarasis kandidatas kur kas aktyviau vykdė rinkimų kampaniją. Neatmetu fakto, kad pirmauja V.Zelenskis, bet nematau logiško tokio atotrūkio paaiškinimo“, – savo poziciją „Lietuvos rytui“ aiškino J.Mahda.
Simpatijų dabartiniam prezidentui neslepiantis Ukrainos karo žurnalistas Jevhenas Nazarenka „Lietuvos rytui“ teigė, kad prezidento rinkimų rezultatai jam jau yra aiškūs, ir neslėpė nusivylimo.
„Aš nieko nesitikiu iš šių rinkimų. V.Zelenskis stipriai priekyje, ir stebuklo laukti jau neverta. Dabar bandau susitaikyti su tuo, kad šį asmenį teks vadinti prezidentu.
Man nuoširdžiai gėda dėl tautiečių, tačiau nieko nepadarysi“, – konstatavo J.Nazarenka.
Ukrainoje žinoma žurnalistė Janina Sokolova „Lietuvos rytui“ teigė, kad rinkimų kampanija ir galimi rezultatai jai kelia dvejopus jausmus.
„Viena vertus, džiaugiuosi, kad mūsų šalyje pagaliau yra demokratija ir iš pradžių nebuvo aišku, kas taps prezidentu.
Kita vertus, liūdina, kad žmonės šalies lyderiu nori matyti tą, kurio nepažįsta ir apie kurį nieko nežino“, – sakė J.Sokolova.
Tikisi permainų šalyje
Galima komiko V.Zelenskio pergalė Ukrainos prezidento rinkimuose džiugina tuos, kurie tikisi pokyčių. Lenkijoje gyvenanti ukrainietė Polina Jaščent patenkinta, kad jos šalį valdys naujas veidas, ir negailėjo kritikos dabartiniam šalies lyderiui.
„P.Porošenka parodė, kad jis nepajėgus išspręsti daugiau klausimų nei bevizis režimas. Bet net ir tame įžvelgiu minusų. Maža to, norėta padidinti mokesčius tiems, kurie dirba užsienyje.
Jis džiaugėsi atskyręs Ukrainos stačiatikių bažnyčią nuo Maskvos, tačiau man tai – Bažnyčios suskaldymas“, – P.Porošenkai kritiką žėrė ukrainietė.
„Lietuvos rytui“ moteris sakė, kad yra įsitikinusi, – laikas valdžią perduoti į naujas rankas.
„Galbūt V.Zelenskis ir nėra tobulas, bet jis suteikia daugiau vilties. Visuomenę paperka jo paprastumas. Jis kalba apie tai, ką mato, ir mato tai, ką kalba be jokių išmoktų frazių ar gestų.
Jį palaikyti labiausiai mane paskatino jo pažadas išvyti visus vagis ir visiškai pakeisti politinę aplinką ir valdžią. Korupcija ir nusikaltėliai, kuriuos dangsto politikai, sužlugdys šią valstybę“, – tvirtino P.Jaščent.
Du skirtingi kandidatai
V.Zelenskis, populiarumą įgijęs pirmiausia dėl serialo „Tautos tarnas“, kuriame vaidina mokyklos mokytoją, tapusį prezidentu, nuo pat pradžių žadėjo „grąžinti valdžią tautai“.
Komikas kalbėjo apie būtinybę mokytojams kelti atlyginimus, mažinti komunalinius mokesčius, kovoti su korupcija. Labiausiai jis vengė klausimų, tiesiogiai susijusių su prezidento pareigomis: užsienio politikos, Krymo ir karo Donbase temų.
Tuo metu P.Porošenka daugiausia dėmesio skyrė užsienio politikai, santykiams su NATO ir ES, konfliktui Rytų Ukrainoje.
Regis, pirmojo žingsnis buvo sėkmingesnis. Tačiau, kaip pažymi J.Mahda, viskas dėl to, kad eilinis Ukrainos rinkėjas nesupranta, kokios yra tiesioginės šalies lyderio pareigos.
„Dalis mūsų piliečių, deja, neskaito konstitucijos ir rinkimų įstatymų. Jie nežino, kokios yra prezidento pareigos. Žmonės balsuoja vedami emocijų, o ne žinių. Nemačiau nė vienos apklausos, kuri parodytų, kiek žmonės supranta prezidentui keliamus uždavinius“, – teigė politologas.
Tai tapo naudinga V.Zelenskiui, kuris nuo pat pirmos dienos stengėsi atsiriboti nuo Ukrainos politinio elito ir kalbėjo tai, ką norėjo girdėti valdžia nusivylę gyventojai.
„V.Zelenskis ir jo rinkimų komanda puikiai suvokė, kuo jis skiriasi nuo P.Porošenkos, ir tuo pasinaudojo. Jie suprato, kas yra jų rinkėjas. V.Zelenskis pabrėžė, kad jis – naujas žmogus ir sugriaus nusistovėjusią politinę sistemą, kuri tenkina tikrai ne visus ukrainiečius“, – pasakojo J.Sokolova.
Lyderį gaubia nežinia
Rinkimų lyderis V.Zelenskis iki paskutinės rinkimų dienos nedavė jokių konkrečių pažadų savo rinkėjams, faktiškai nedalyvavo spaudos konferencijose. Su visuomene ir savo oponentu daugiausia bendravo per vaizdo įrašus socialiniuose tinkluose. Akivaizdu, jog tai patiko daliai jo rinkėjų.
„Jį renkasi kelios grupės žmonių – dalis dėl to, kad yra prieš P.Porošenką.
Sociologai tikina, jog du trečdalius V.Zelenskio šalininkų sudaro P.Porošenkos priešininkai. O kita dalis visuomenės tiki V.Zelenskiu kaip nauju veidu.
Yra ir tokių, kurie tiki, kad jam pavyks greičiau atvesti Ukrainą į NATO ir ES.
Bet yra ir tokių, kurie už jį balsuoja, nes tiki, kad jis, tapęs politiku, pagerins santykius su Rusija.
Kodėl jis tyli? Nes bent koks konkretus atsakymas galiausiai atsisuks prieš jį. Daug kalba jo patarėjai ar rinkimų štabo atstovai, tačiau tai ne tas pat“, – įsitikinęs J.Mahda.
Nežinia, kas užnugaryje
V.Zelenskiui nuolat priekaištaujama, kad jis tėra iš Ukrainos išvykusio ir su P.Porošenka susipykusio oligarcho Ihorio Kolomoiskio marionetė. Nors pats kandidatas į prezidentus tai neigia, atsakyti, kas iš tiesų stovi už jo, sunku net ekspertams.
„Negaliu pasakyti, kas būtent stovės už V.Zelenskio. Jis ignoruoja kol kas savo paties duotą pažadą parodyti komandą. Manau, tokia jo taktika.
Jo komandos kol kas nėra, nes, manau, nieko net nepasamdyta.
V.Zelenskis tik paskelbė sąrašą savo rinkimų štabo narių, kurie atsakingi už konkrečius klausimus, į kuriuos atsako žiniasklaidai. Bet manęs, kaip rinkėjo ir politologo, nedomina jo ekspertų nuomonė. Man įdomi jo nuomonė“, – teigė politologas.
Dėl to, kad ukrainiečiai renkasi katę maiše, neramu ir J.Nazarenkai.
„Jis nepasakė nei kas dirbs su juo, nei kokia jo programa. Su juo susiję ir žmonės, kurie puikiai jautėsi vadovaujant pabėgusiam prezidentui Viktorui Janukovyčiui.
Labiau panašu, kad naujas veidas bus tiktai pats V.Zelenskis, o už jo stovės mums puikiai žinomi veidai. Maža to, jis pats yra silpnas, o štai I.Kolomoiskis – žmogus, turintis visai nemažai galių“, – tvirtino žurnalistas.
Prezidentas padarė klaidų
Vis dėlto tvirtinti, kad V.Zelenskio pergalė – tik dėl serialo „Tautos tarnas“, būtų neteisinga. Akivaizdu, jog iš P.Porošenkos per penkerius valdymo metus Ukrainos gyventojai tikėjosi daugiau.
„Taip, P.Porošenka padarė klaidų rinkdamasis komandą.
Kartais jis paskirdavo į kai kuriuos postus artimus, bet galbūt nepakankamai kompetentingus žmones. Tačiau jo valdymo laikotarpiu dėl įvairių reformų prezidento galios netgi sumažėjo.
P.Porošenkai taip pat priekaištaujama, esą jis per tuos penkerius metus kone 90 kartų padidino savo turtą. Jei tai būtų tiesa, jis dabar būtų turtingiausių pasaulio žmonių sąrašo dešimtuke“, – teigė politologas J.Mahda.
Ekspertas juokavo, esą dabartinio prezidento pagrindinė klaida ta, kad „jis atitraukė Ukrainos visuomenę nuo karo“ ir leido užmiršti realiai egzistuojančią grėsmę.
Didelė dalis ukrainiečių nėra patenkinti tuo, kad šalyje nemažai numatytų reformų nebuvo įvykdyta: teismų, antikorupcinės reformos. Generalinis prokuroras taip ir neištyrė su didžiausia korupcija susijusių žmonių.
Tačiau žurnalistai J.Sokolova ir J.Nazarenka tikino, kad visuomenė pamiršo, jog per penkerius pastaruosius metus šalyje buvo padaryta daugiau nei per daugybę metų iki tol.
„Pirmiausia tai yra bevizis režimas. Antra, ukrainiečių kalbos stiprinimas šalyje. Pradėtos medicinos, švietimo, infrastruktūros reformos. Galų gale P.Porošenkos nuopelnas yra stipri mūsų kariuomenė, kuri buvo kuriama nuo nulio. Negalima pamiršti ir Ukrainos stačiatikių bažnyčios atskyrimo nuo Maskvos.
Visa tai svarbu mūsų šalies vidurinei klasei – geresnį išsilavinimą, geresnę socialinę padėtį turintiems žmonėms“, – vardijo J.Sokolova.
„Žmonės, palaikantys V.Zelenskį, laukia dovanų iš dangaus.
Jei pažvelgtume, kas žmonėms svarbiausia renkantis prezidentą, tai yra net ne kova su korupcija, o pensijos ir komunaliniai mokesčiai.
P.Porošenka viską padarė gerai. Jis sulaikė Rusijos agresiją, pradėjo daugybę reformų. Paklojo pamatą, kad Ukraina taptų tikra europietiška šalimi. Mes atsistojome ant šio tako, tačiau, regis, dalis mano tautiečių dabar nori sukti kitu keliu“, – pridėjo J.Nazarenka.
Baiminasi naujo konflikto
Ukrainoje, kur per pastaruosius dvidešimt metų įvyko trys revoliucijos, baiminamasi, kad išrinkus aiškių politinių pažiūrų ir krypties nedeklaruojantį prezidentą kils dar viena sumaištis.
Politologas J.Mahda ramino, kad pilietinio karo laukti nereikėtų, bet yra dalis visuomenės – buvę ir esami kariai, kurie turi aiškią pilietinę poziciją ir jokiais būdais nesutiks, kad naujasis prezidentas norėtų gerinti santykius su Maskva.
Tačiau Ukrainos rytuose kariavęs Pavelas Tuka piešia šiek tiek niūresnį galimų įvykių scenarijų.
„Jei išrinks V.Zelenskį, viskas žlugs. Neatmetu galimybės, kad gali kilti pilietinis karas. Aš tuo visiškai įsitikinęs.
Galbūt pats V.Zelenskis to nepripažįsta, bet jis bus labiau prorusiškas kandidatas. Tiesiog susitaikyti su tuo? Ne, aš nesutinku. Praradau ne vieną žmogų kare ir to niekada nepamiršiu.
Manau, jau nuspręsta, kad jis norės gerinti santykius su Rusija. Galbūt ne iš karto. Pamažu pratins prie to ukrainiečius.
Ieškos dialogo su apsišaukėliškomis Donecko ir Luhansko respublikomis. Tai reiškia, kad prezidento lygmeniu pripažins jas kaip teritorinius vienetus, su kuriais reikia tartis. Kai tiktai bus žengti pirmieji tokie žingsniai, Ukrainoje prasidės siaubingi dalykai“, – įsitikinęs karys.
Jis teigė esąs visiškai nusivylęs tuo, kad didžioji dalis žmonių balsavo už asmenį be politinės patirties ir komandos: „Šalyje, kurioje vyksta karas, daroma komedija, šou.“
Vakarams liks ištikimas
Tiesa, V.Zelenskis likus kelioms dienoms iki rinkimų vis labiau bandė įrodyti, kad tikrai nėra prorusiškas. Interviu ukrainiečių televizijos kanalui jis Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną netgi pavadino savo priešu.
Ar verta baimintis, kad naujuoju Ukrainos prezidentu tapęs komikas nuspręs atsukti nugarą Vakarams? „Lietuvos ryto“ pašnekovai beveik vienbalsiai sutinka – ne.
Pirmiausia dėl to, kad Ukrainos Aukščiausioji Rada šių metų pradžioje įtvirtino konstitucijoje šalies kryptį į ES ir NATO. Šią kryptį iš konstitucijos išbraukti bus sudėtinga.
Tačiau J.Nazarenka baiminasi, kad artėjantys penkeri metai bus „trypčiojimo vietoje laikotarpis“.
„Gali būti bet kas. Galbūt tiesiog patrypčiosime vietoje penkerius metus, o vėliau visi šį žmogų pamiršime.
Tačiau, atrodo, iš mūsų tautos galima tikėtis bet ko. Vieni eina į Maidaną, nori sustabdyti V.Putiną, nori į Europą, o kitiems užtenka, kad jų šaldytuvas būtų pilnas“, – sakė žurnalistas.
Tuo metu politologas J.Mahda baiminasi ne to, kad V.Zelenskis norėtų atsukti nugarą Vakarams, o to, kad jis negebės su kitų šalių lyderiais dalyvauti derybose kaip lygus su lygiu.
„Įsivaizduokite, kad V.Zelenskis jau tapo prezidentu. Jis pakviečiamas į Normandijos ketverto susitikimą, čia atvažiuoja V.Putinas, Emmanuelis Macronas, Angela Merkel. Ką pasakys žmogus, kuris neturi valstybės valdymo patirties? Ar jis nuolatos bėgios pas savo patarėjus? Man tokia situacija atrodo iš tiesų sudėtinga“, – svarstė politologas.
Rinkimuose kuriozinių situacijų neišvengta
Ukrainos prezidento rinkimuose šalies gyventojai galėjo stebėti tikrą šou. Abu kandidatai į lyderio postą – V.Zelenskis ir P.Porošenka – nevengė vienas kitam pažerti aštrių žodžių, būta ir kuriozinių situacijų.
Akis į akį ilgai nesusitikę konkurentai staiga ėmė vienas kitam įrašinėti vaizdo žinutes. Pirmasis tokį žingsnį žengė komikas V.Zelenskis, iškviesdamas P.Porošenką į debatus Kijevo olimpiniame stadione ir davęs 24 valandas atsakymui.
P.Porošenka nesutriko. Nors pagal įstatymą kandidatų debatai turi vykti visuomeninio transliuotojo studijoje, dabartinis Ukrainos prezidentas pareiškė: „Stadione, tai stadione.“
Vėliau sekė dar ne vienas kandidatų vaizdo įrašas, kuriuose jie bandė susitarti dėl debatų laiko. Tačiau susitarti iš pirmo karto nepavyko.
P.Porošenka į stadioną atvyko balandžio 14 d., kur jo laukė tūkstančiai gerbėjų, bet V.Zelenskis taip ir nepasirodė.
Vėliau jo rinkimų štabas išplatino pranešimą, esą P.Porošenka stadione rengė ne debatus, o savo rinkiminę agitaciją, kurioje jie dalyvauti neplanavo.
Tačiau tai ne vienintelė komiška situacija per rinkimų kampaniją. V.Zelenskis taip pat pasiūlė atlikti kandidatams tyrimus, kurie parodytų, kad jie nevartoja alkoholio ir narkotikų.
P.Porošenka sutiko ir su šiuo siūlymu ir ėjo tyrimų darytis olimpiniam komitetui priklausančioje klinikoje, po to – dar vienoje. Tuo metu V.Zelenskis patraukė į privačią savo draugo kliniką, už tai vėliau sulaukė nemažai kritikos.
