Valgo ant klozeto ir baido tarakonus – gyvenimas karsto dydžio būstuose šokiruoja

Jie valgo sėdėdami ant klozeto. Nebesibaido tarakonų draugijos. Jų būstuose net vidutinio ūgio žmogus negali gulėti išsitiesęs – tik sėdėti ar susiriesti. Tai – ne košmaras. Taip kai kurie žmonės gyvena Honkonge.

Veikti tamsiame būste nelabai yra ką – čia ankšta, daug daiktų.<br>AFP/„Scanpix“ nuotr.
Veikti tamsiame būste nelabai yra ką – čia ankšta, daug daiktų.<br>AFP/„Scanpix“ nuotr.
Karstus primenančiuose būstuose Honkonge išsitiesti nėra vietos. Aukštesnis nei 170 cm žmogus gali tik susiriesti arba sėdėti.<br>AFP/„Scanpix“ nuotr.
Karstus primenančiuose būstuose Honkonge išsitiesti nėra vietos. Aukštesnis nei 170 cm žmogus gali tik susiriesti arba sėdėti.<br>AFP/„Scanpix“ nuotr.
Veikti tamsiame būste nelabai yra ką – čia ankšta, daug daiktų.<br>AFP/„Scanpix“ nuotr.
Veikti tamsiame būste nelabai yra ką – čia ankšta, daug daiktų.<br>AFP/„Scanpix“ nuotr.
 Greitojo maito restranuose glaudžiasi benamiai.<br> Reuters/Scanpix nuotr.
 Greitojo maito restranuose glaudžiasi benamiai.<br> Reuters/Scanpix nuotr.
 Greitojo maito restranuose glaudžiasi benamiai.<br> Reuters/Scanpix nuotr.
 Greitojo maito restranuose glaudžiasi benamiai.<br> Reuters/Scanpix nuotr.
 Greitojo maito restranuose glaudžiasi benamiai.<br> Reuters/Scanpix nuotr.
 Greitojo maito restranuose glaudžiasi benamiai.<br> Reuters/Scanpix nuotr.
Daugiau nuotraukų (6)

Lrytas.lt

Jun 15, 2019, 8:33 PM, atnaujinta Jun 15, 2019, 8:43 PM

Viename brangiausių pasaulio miestų gyvena vieni nelaimingiausių pasaulio gyventojų.

Vaikščiodamas po ciniškai pavadintą būstų kompleksą „Lucky House“ (liet. „Laimingas namas“) gali rasti bet ką, tik ne laimę.

46 kvadratinių metrų plotas padalytas į 30 atskirų erdvių, kuriose vietos mažiau nei traukinio kupė. Įėjimas į šias 60 cm pločio ir 170 cm ilgio erdves veda per slankiąsias duris – varstomoms vietos, žinoma, nėra.

Šio „karstų kompleksu“ praminto būsto gyventojai – pensininkai, narkomanai, psichikos ligomis sergantys žmonės arba tie, kurie turi darbą, už kurį atlyginama grašiais. Tai visi tie, kurie buvo bejėgiai pasivyti augančias būstų Honkonge kainas.

Nė spindulėlio šviesos

„The Guardian“ žurnalistas pamėgino savaitę pagyventi tokių būstų-karstų komplekse „Lucky House“.

„Susispaudęs daiktų prigrūstame būste su kambario draugėmis blakėmis leidau dienas tiesiog gulinėdamas. Ten nebuvo ką veikti, išskyrus kalbėti su kaimynais, spoksoti į mobilųjį telefoną arba miegoti“, – rašė žurnalistas Benjaminas Haasas.

Vos įžengus į būstų kompleksą nosį riečia dusinantis sušutusių kūnų ir nešvaros tvaikas.

Su kaimynu už sienos šių būstų gyventojai faktiškai stumdosi alkūnėmis – juos skiria trapi pertvara, kuri nesukuria jokios garso izoliacijos.

„Naktį girdėdavau viską: kiekvieną smūgį, spyrį ir klyksmą iš kaimyno žiūrimo kungfu filmo.

Girdėjau, kaip už sienos kažkas čepsi valgydamas ryžius su kepta mėsa. Ginčą, kieno eilė naudotis vieninteliu dušu visame komplekse. Ir, žinoma, knarkimo simfoniją“, – prisiminė B.Haasas.

Gyvenimas tokioje apribotoje erdvėje turi psichologinę kainą, kuri auga priklausomai nuo tokiuose būstuose praleisto laiko.

Tiesa, laiko tėkmę, būnant vien šiame būste, pajusti sunku. Į kai kuriuos iš būstų netgi nepatenka joks šviesos spindulys, nes karstai su langeliu – brangesni.

Jei nori pamatyti dienos šviesą, gali tai padaryti nuėjęs prie langelio, kuris yra koridoriuje.

„Ilgai galvojau, iš kur ant mano išsinuomoto karsto sienos tiek daug tamsiai raudonų dryžių. Kai vieną vakarą ėmiau traiškyti mane kandžiojusias blakes, staiga tapo aišku.

Tiesa, mano kaimynai, paklausti, kaip su jomis dorojasi, tik gūžtelėdavo pečiais: „Niekaip. Įkandimai – gyvenimo dalis“, – pasakojo žurnalistas.

Pavojingi ir žiaurūs

Išėjus iš buto-karsto turėtų nebestebinti, kai per atviras vieno būstų duris pamatai, kaip 7 val. 30 min. kaimynas jau ruošia sau pirmąją dozę metamfetamino.

„Lucky House“ bent ketvirtadalis gyventojų vartoja narkotikus.

Ir apskritai šie Honkongo būstai garsėja pavojumi ir antisanitarinėmis sąlygomis. Čia glaudžiasi nusikaltėliai, narkomanai, skurdžiausi iš skurdžiausių.

37-erių Kovotoju prisistatantis komplekso gyventojas priklauso vienai iš triadų (taip vadinamos mafijos grupuotės, veikiančios Kinijoje ir Honkonge. – Red.). Jis teigia esąs jau per senas, kad dirbtų vienu iš mafijos smogikų, ir kurį laiką nori pabūti pogrindyje, kad būtų pamirštas.

„Čia nėra mano namai. Mano tikrieji namai yra bute, kuriame gyvenau su žmona ir dukra, – pasakojo Kovotojas. – Bet „Lucky Home“ kompleksas švaresnis nei kiti. Visi čia labai draugiški.“

Kovotojas teigia, jog jo šeima gyvena vos už kelių metro stotelių, tačiau jis neturi pinigų, kad dažniau nusipirktų bilietą ir ją aplankytų. Pamato dukterį daugiausia du kartus per mėnesį.

Mafiozas vaikšto po kompleksą tik su kelnėmis. O jei nutaria apsirengti, užsivelka tuos pačius marškinėlius su Lionelio Messi vardu ant nugaros.

Jo pokalbio temos dažniausiai sukasi arba apie futbolą, arba apie pornografiją. Kiek pabendravęs su kitais žmonėmis jis skubiai pašnekovui pasiūlo: „Einam jau, pasivaikščiosime lauke ir paspoksosime į mergas.“

Nuo jaunystės – šešėlyje

Kovotojas gimė Honkonge tuo metu, kai šios Jungtinės Karalystės kolonijos ekonomika buvo prie pakilimo slenksčio.

Tačiau jis pats taip ir nerado būdo, kaip pasipelnyti iš augančios salos pramonės.

Dar būdamas paauglys jis įsidarbino mafijai priklausančiame automobilių servise, kuris buvo įsikūręs liūdnai pagarsėjusiame viešnamių rajone.

Jis priprato prie gatvės kovų, išmoko kovoti už save, ypač gerai įvaldė savo mėgstamiausią ginklą metalinį strypą.

Kovotojas teigia niekada nieko nenužudęs, bet milžiniškas randas ant peties ir įdubimai, kur turėjo būti keli kaulai, liudija, kad kovos buvo skaudžios. Bet jis pats nusukęs akis aiškina: tai tik futbolo traumos. Kaip du vieniši priekiniai dantys.

Bet prie pat komplekso „Lucky House“ pamatęs faktiškai nuogas prostitutes jis išsišiepia ir rodo ir tuos du, kuriuos turi. Šias moteris jis pažįsta – kartą per mėnesį jis už seksą joms sumoka 200 Honkongo dolerių (22,5 euro).

O dairydamasis į parduotuvių vitrinas vis keikiasi ir kartoja: „Šūdas, kaip čia viskas brangu.“ O tada priduria: „Mano brolis vien savo merginai per mėnesį ištaško 10 tūkst. Honkongo dolerių (1,1 tūkst. eurų). Bet nesikalbėjau su juo jau metų metus.“

Vaikščiodamas po parduotuves jis staiga kažką pastebi, jo veidas persimaino ir lyg pabaidytas kiškis jis puola už kampo slėptis: „Ką tiktai pamačiau savo buvusį bosą. Jei jis mane pamatys, bus šakės. Aš nenoriu ten grįžti.“

Vėliau jis pradeda pasakoti, kaip kadaise važiavo mašina ir susidūrė su savo mėgstamiausia kino žvaigžde, kuri ne tik nepyko ir neprašė kompensuoti už avariją, bet ir davė jam savo autografą.

Jis pasakoja daug istorijų. Kai kurios – visiškai neįtikėtinos. Ir panašu, kad fantazijos yra vienintelis būdas pabėgti nuo realybės.

Anksčiau gyveno darbininkai

Kovotojo portretas gerai atspindi, kokio plauko žmonės gyvena būstuose-karstuose. Bet taip buvo tikrai ne visada.

Praėjusio amžiaus šeštajame dešimtmetyje į šiuos naujo tipo būstus įsikeldavo iš Kinijos atvykę darbininkai – juos samdantys žmonės suteikdavo tokį būstą.

Iš pradžių tai buvo butai, kuriuos skyrė vielinės tvoros, savotiški narvai. Vėliau perregimas tvoras pakeitė sienos.

Tokie kompleksai nebūtinai įsikūrę prastuose rajonuose.

Štai „Lucky House“ yra vos 15 minučių pėsčiomis nuo prabangiausių Honkongo prekybinių gatvių. O per 20 minučių metro traukiniu galima pasiekti salos finansų širdį.

Tad visai greta prabangos gyvena žmonės, kuriems valstybė per mėnesį sumoka 1,8 tūkst. Honkongo dolerių (202 eurus). Paprastai lygiai tiek arba dar daugiau kainuoja būsto-karsto nuoma.

„Lucky House“ gyventojai apie padoresnį būstą net nedrįsta pasvajoti. Megapolyje, kuriame nekilnojamojo turto rinkos kainos vienos didžiausių pasaulyje, kas septintas Honkongo gyventojas murdosi skurde.

Žadėtų socialinių būstų trūksta ir per 7 metus pastatyta vos pusė iš planuotų naujų būstų vargingai gyvenantiems. Jų žmonės laukia vidutiniškai ketverius metus ir 8 mėnesius – ilgiau nei metais, lyginant su 2016 metų vidurkiu.

Šeimoms taikoma pirmenybė, o vienišiams, kurie yra jaunesni nei 65-eri, gali tekti laukti socialinio būsto net dešimtmetį.

Dalija labdarą varguoliams

Nevyriausybinės labdaros organizacijos stengiasi skirti dėmesio tiems, kurių gyvenimas – lyg gyvų numirėlių.

Savanoriai atneša dėvėtų rūbų, padeda žmonėms užpildyti paraiškas pašalpoms gauti, bando identifikuoti čia gyvenančius asmenis.

Tiesa, toks darbas – lyg grietinėlės graibymas nuo paviršiaus. Galima užčiuopti tiktai tuos, kurie gyvena didesniuose, gerai žinomuose kompleksuose, tačiau yra daugybė būstų, kurių rasti neįmanoma.

Beje, Honkonge nemažai žmonių, kurie neįstengia išsinuomoti ir kampelio greta kitų žmonių.

Štai „McDonald’s“ restoranuose ir prie jų konteinerių dažnai galima išvysti miegančių žmonių, kuriuos salos gyventojai vadina „McPabėgėliais“.

Tokie vaizdai – iliustracija nelygybės, kuri egzistuoja Honkonge. Nepaisant to, jog šis autonominis regionas klesti, 10 proc. jo gyventojų neuždirba pakankamai, kad galėtų apsigyventi net ir karsto dydžio būste.

„Būsto kainos smarkiai išaugo dėl pinigų iš išorės srautų. Didelė dalis jų plaukia iš Kinijos.

Šios šalies turtingi investuotojai ėmė pirkti būstus Honkonge, o mūsų valdžia pradėjo kelti būsto įsigijimo mokesčius“, – aiškino buvęs Honkongo parlamentaras Nathanas Law.

Kai kurie Honkongo gyventojai tokie abejingi šalia gyvenančių skurdui, kad iš to daro pramogą ar kuria verslą.

Saloje veikia ne vienas viešbutis, kuriame galima praleisti naktį stilingai įrengtuose karstuose su modernia įranga, kuri esą turėtų imituoti tokį gyvenimą, kokiame skęsta „Lucky House“ nuomininkai.

„Autentiška Honkongo patirtis“ – skelbia reklama, kurios tikrai nepavadintum socialiai jautria. Madingai, švariai ir prabangiai įrengti maži kambarėliai neturi nieko bendra su vargingiausiųjų gyvenimu.

Čia žmonės stumia vieną dieną po kitos turėdami vilčių, kad ateis gražesnė diena ir nereikės iš gyvenimo dėžėje persikelti tiesiai į tikrą karstą.

Parengta pagal „The Guardian“.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.