Antradienį laisvojo pasaulio lyderis D.Trumpas oficialiai pradėjo 2020 metų rinkimų kampaniją. 73-iąjį gimtadienį neseniai atšventęs prezidentas tikisi užsitikrinti antrąją kadenciją galingiausios pasaulio valstybės lyderio poste.
Tarsi mantra kartotas posakis „Padarykime Ameriką vėl didžią“ vėl skamba žmonių lūpose, o šalia jo atsirado ir nauji šūkiai: „Išlaikykime Ameriką didžią“ ir „Pažadai duoti – pažadai ištesėti“.
Rinkimų kova turėtų būti įdomi. Demokratai dės visas pastangas, kad perimtų Baltųjų rūmų kontrolę į savo rankas.
Vienas svarbiausių klausimų, į kuriuos atsakys 2020-ųjų rinkimai, yra toks: ar „trumpizmas“ tėra trumpalaikis nukrypimas, o gal tai ilgalaikis fenomenas?
Šį klausimą galima formuluoti ir kitaip: ar D.Trumpo ir Respublikonų partijos atnešti pokyčiai išnyks, ar įsitvirtins ilgam?
Pradėjo rinkimų kampaniją
D.Trumpo perrinkimas atrodo neįmanomas daugeliui žmonių, tačiau jiems lygiai taip pat atrodė neįmanoma, kad šis politikos naujokas, užkietėjęs verslininkas laimės ir 2016 metų prezidento rinkimus.
Pradėdamas rinkimų kampaniją pareigas einantis JAV prezidentas antradienį teigė, kad 2016 metais vykę rinkimai nebuvo eiliniai. „Tai buvo Amerikos istoriją lemiantis momentas“, – teigė D.Trumpas.
O šią savaitę skelbdamas oficialią savo rinkimų kampanijos pradžią prezidentas daug dėmesio skyrė praeities nostalgijai, tvirtino esantis nesisteminis kandidatas ir laidė kritikos strėles į demokratų daržą.
„Balsas už demokratus 2020 metais yra balsas už radikalų socializmą ir amerikietiškos svajonės žlugimą. Demokratų partija tapo dar radikalesnė ir pavojingesnė mūsų šaliai“, – karčių žodžių negailėjo D.Trumpas.
Jis tvirtino, kad daugybę kartų yra sakęs, jog ruošiasi „nusausinti pelkę“, o toji pelkė su juo žiauriai kovoja ir priešinasi.
Prezidentas dar kartą parodė, kad ruošiasi kovoti su melagieną („fake news“) prieš jį skleidžiančia spauda. D.Trumpo gerbėjai po šio pareiškimo pradėjo skanduoti: „CNN užknisa!“
Perrinkimas – neužtikrintas
Akivaizdu, kad D.Trumpo valdymą lydi daugybė neramumų ir prieštaringai vertinamų kalbų, tačiau, nepaisant visų skandalų ir prezidentavimo metu keliamo chaoso, artėjant rinkimams mažiausiai keli veiksniai yra dabartinio JAV prezidento pusėje.
Pirmiausia jis yra pareigas einantis prezidentas, o rinkėjai yra linkę perrinkti pareigas einantį politiką.
Per praėjusius 50 metų tiktai respublikonui George’ui H.W.Bushui ir demokratui Jimmy Carteriui nepavyko užsitikrinti antrosios kadencijos. Richardas Nixonas, Ronaldas Reaganas, Billas Clintonas, George’as W.Bushas ir Barackas Obama JAV valdė po aštuonerius metus, nors kai kurie jų visuomenei kėlė prieštaringus jausmus.
JAV pastebima tendencija, kad prieštaringiausiai vertinami prezidentai siekdami antrosios kadencijos įtvirtina pergales didesne persvara negu pirmą kartą.
Antroji D.Trumpo perrinkimą galinti lemti priežastis yra kaip niekada stipri JAV ekonomikos padėtis. Nedarbo lygis yra žemiausias per ilgą laiką, infliacija beveik neegzistuoja, o šalyje vis kuriasi nauji verslai. Ekonomikos augimas siekia 3 proc.
Politologas Kęstutis Girnius „Lietuvos rytui“ tvirtino, kad D.Trumpą palaiko tiktai apie 40 proc. rinkėjų, tačiau jie yra prisiekę jo rėmėjai. Problemų kils pritraukiant naujų.
„Viskas priklausys nuo ūkio padėties. Jeigu ekonomika bus stipri, tikimybė būti perrinktam yra didelė.
Priešingu atveju, jeigu prekybos karai ar kiti veiksniai lems ekonomikos lėtėjimą, jam laimėti bus labai sunku“, – kalbėjo K.Girnius.
Šalies ekonominė padėtis yra vienas svarbiausių klausimų, pagal kurį apsisprendžia rinkėjai.
Sunku prognozuoti, kas gali nutikti šalyje iki rinkimų dienos, tačiau ekonomistai recesijos Jungtinėms Valstijoms artimiausiu metu neprognozuoja.
Bet D.Trumpas antradienį susirinkusiems gerbėjams tvirtino, jog dar iki kitų metų pabaigos pasienyje su Meksika iškils bent 640 km ilgio siena.
Priprato prie stiliaus
Žemą dabartinio prezidento palaikymo reitingą Demokratų partija laiko lengvos pergalės signalu, bet R.Nixonas ir R.Reaganas pirmųjų kadencijų metu buvo itin nepopuliarūs, tačiau lengvai nugalėjo demokratų iškeltus oponentus.
Neaišku, ką kovoti su D.Trumpu nominuos Demokratų partija, bet amerikiečiai jau priprato prie dabartinio JAV prezidento valdymo stiliaus.
D.Trumpas šiuo metu žmonėms simbolizuoja taiką ir gerovę.
Jis vengia JAV įtraukti į karus užsienio valstybėse ir nori užbaigti karines operacijas, kurias paveldėjo iš savo pirmtakų.
Prezidento retorika laikui bėgant sušvelnėjo ir jis nepuola kiekvieno savo kelyje pasitaikiusio asmens.
Emory universiteto politikos mokslų profesoriaus Alano Abramowitzo atlikta analizė rodo, kad D.Trumpas turi nemažai galimybių būti perrinktas.
Kuo daugiau žmonių pripras prie jo stiliaus, o prezidentas labiau save valdys, tuo mažesnė žmonių dalis bus linkusi savo balsą atiduoti už alternatyvą.
Trys probleminės sritys
Iki šiol žmonėms didžiausią susirūpinimą kėlė antidemokratiniai D.Trumpo veiksmai.
Tačiau net ir nepaisant jų poveikio ir tikint sėkmingu JAV valdžių stabdžių bei atsvarų sistemos veikimu, antrosios D.Trumpo kadencijos poveikis gali būti kur kas didesnis ir ilgiau išliekantis.
Normalioje JAV politikoje viskas vyksta zigzagais.
Prezidento priimti sprendimai gali lemti šalies posūkį į vieną pusę, o Kongreso įstatymai – į kitą. Tačiau ne visi pastarieji sprendimai yra tokie paprasti.
Po daugiau nei dvejų metų valdžioje D.Trumpas jau yra paskyręs du Aukščiausiojo teismo teisėjus, pasirašęs mokesčių verslui mažinimo įstatymą ir sumažinęs aplinkosaugos bei ekonomikos reguliavimą.
Kad ir kaip JAV visuomenės ir pasaulio yra vertinami šie D.Trumpo sprendimai, daugumą jų pasukti į kitą pusę po ketverių prezidento valdymo metų bus itin sunku.
Tačiau po aštuonerių metų tai padaryti gali būti faktiškai nebeįmanoma.
Trys sritys – klimato kaita, atsinaujinančios ginklavimosi varžybos ir Aukščiausiojo teismo kontroliavimas – žymi 2020 metų rinkimų reikšmingumą.
Pirmas dvi problemas bus vis sunkiau išspręsti laikui bėgant, o trečioji visiškai pakeis JAV konstitucinės demokratijos modelį ir apsunkins bet kokius pokyčius ateityje.
Taigi pagrindinis skirtumas tarp D.Trumpo išrinkimo 2016 metais ir perrinkimo 2020 metais yra negrįžtamumas.
Šį terminą geriausiai atspindi klimato kaita ir JAV vykdoma politika šiai problemai spręsti.
Amerikos emisija auga
Ilgą laiką net ir šį procesą pripažįstantys žmonės neskubėjo raginti pasaulio imtis neatidėliotinų veiksmų.
Tačiau šiandien pasaulį vis dažniau siaubia ekstremalūs gamtos reiškiniai, o bet koks veiksmų atidėliojimas reiškia milžinišką pavojų.
Pagal 2015 metais pasirašytą Paryžiaus klimato kaitos susitarimą įsipareigota neleisti temperatūrai pakilti daugiau nei 1,5 laipsnio, lyginant su ikiindustriniais laikais.
Kad tai įgyvendintų, JAV reikia iki 2030-ųjų, lyginant su 2010 metais, 45 proc. sumažinti anglies dvideginio emisiją.
Bet, užuot mažėjusi, ji auga.
D.Trumpas pirmosios kadencijos metu paskelbė atšaukiąs egzistuojančias griežtesnes reguliavimo reformas, taip pat pranešė apie JAV pasitraukimą iš 2015 metais pasiekto Paryžiaus klimato kaitos susitarimo.
D.Trumpo perrinkimas reikštų, jog JAV anglies dvideginio emisijos nemažins mažiausiai iki kito dešimtmečio vidurio, o savo pavyzdžiu taip elgtis gali paskatinti ir kitas šalis.
„Global Carbon Project“ skelbia, kad emisija jau dabar turėtų būti mažinama bent po 4 proc. per metus, o jei nieko nebus daroma dar dešimtmetį, tuomet reikės mažinti net 9 proc. per metus.
Politinis ir ekonominis pasipriešinimas tokiems pokyčiams po ilgų nieko nedarymo metų bus milžiniškas, ir politinė JAV sistema to gali neatlaikyti.
Be to, niekas nežino, kada pasaulis pasieks tašką, po kurio grįžti atgal bus nebeįmanoma ir liks tik ruoštis neišvengiamam jūros lygio kilimui.
Pasaulis – vis pavojingesnis
2020-ųjų rinkimai taip pat parodys, ar tęsis dar vienas globalus iššūkis – atsinaujinusios ginklavimosi varžybos, o su jomis ir didesnė branduolinio karo rizika.
D.Trumpo doktrina „Amerika pirmiausia“, sąjungininkų užsipuolimai ir vienašališkas pasitraukimas iš ginklų kontrolės sutarčių per pastaruosius kelerius metus pasaulį padarė pavojingesnį.
Pasitraukdamas iš Irano branduolinio susitarimo D.Trumpas sunaikino įsitikinimą, kad JAV tokių susitarimų laikosi.
Dėl to greičiausiai ir nepavyko susitarti su Šiaurės Korėjos lyderiu Kim Jong-unu.
Daugelis pasaulio lyderių tikisi, kad D.Trumpo valdymas yra tik trumpa atkarpa, po kurios JAV sugrįš prie sąjungininkams duotų įsipareigojimų, daugiašališkumo ir didesnio ginklavimosi reguliavimo.
Priešingu atveju didėja tikimybė, kad kai kurios Vidurinių Rytų arba Šiaurės Rytų Azijos šalys, kurios anksčiau kliovėsi Amerikos saugumo garantijomis, gali pačios bandyti kurti branduolinius ginklus.
Ant plauko kabo režimas, kuris dešimtmečius reguliavo branduolinių ginklų tvarką, o JAV ir Rusija gerokai sumažino savo branduolinių galvučių arsenalą.
D.Trumpas pirmosios kadencijos metu pradėjo griauti visas tarp Vašingtono ir Maskvos pasirašytas sutartis.
Praėjusį spalį jis paskelbė besitraukiantis iš 1987 metais R.Reagano ir Michailo Gorbačiovo pasirašytos vidutinio nuotolio branduolinių ginklų kontrolės (INF) sutarties.
Ši sutartis šalims draudžia kurti, bandyti ir dislokuoti balistines raketas, kurių nuotolis siekia nuo 500 km iki 5 tūkst. km.
D.Trumpas tvirtina, jog Rusija pažeidė visus šiuos punktus, tačiau JAV prezidentas nesiėmė jokių veiksmų, kad išlaikytų Rusiją nors kažkiek kontroliuojamą.
Papildoma paskata trauktis iš šios sutarties buvo Kinijos ir kitų INF sutarties neapribojamų šalių vykdomi vidutinio nuotolio raketų kūrimo darbai.
Naujos ginklavimosi varžybos
D.Trumpas taip pat nerodo jokio susidomėjimo pratęsti „New START“ sutartį, kurią 2010 metais Čekijoje pasirašė B.Obama ir tuometinis Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas.
Sutartis nuo 2011-ųjų kontroliuoja Rusijos ir JAV strateginių branduolinių ginklų arsenalą.
Jeigu sutarties galiojimas nebus pratęstas, 2021 metai bus pirmas kartas nuo 1972-ųjų, kai tarp JAV ir Rusijos nebebus žiauriausią žmogaus sukurtą ginklą reguliuojančių susitarimų.
Tai gali reikšti naujas varžybas dėl turimo branduolinių galvučių skaičiaus.
Šalys neteks teisės apžiūrėti kitų turimą arsenalą, o tai padidins nežinomybę dėl abiejų pusių galios ir intencijų.
Tik JAV pasitraukus iš INF sutarties Vladimiras Putinas paskelbė, kad Rusija „simetriškai atsakys į amerikiečių veiksmus“.
D.Trumpas Rusijos lyderiui atsakė, kad JAV ginklams tobulinti skirs daugiau pinigų ir aplenks visas kitas šalis.
„Naujasis ginklavimosi karas jau prasidėjo, kol kas nuosaikiau, bet tai gali įgauti pagreitį“, – teigė K.Girnius.
Pokyčiai šalies teismuose
Galiausiai antroji kadencija reikštų didelius pokyčius JAV viduje, kuriuos ilgai ateityje atspindėtų Aukščiausiasis teismas.
D.Trumpui greičiausiai tektų pakeisti dar du šios galutinės instancijos JAV federalinio teismo teisėjus.
Jeigu D.Trumpas bus perrinktas, antrosios jo kadencijos pradžioje teisėjai Ruth Bader Ginsburg bus jau 87 metai, o teisėjui Stephenui Breyerui – 82-eji. Abu juos į šias pareigas paskyrė demokratas B.Clintonas.
D.Trumpo poveikis šios institucijos krypčiai bus milžiniškas.
Nuo R.Nixono laikų nė vienam prezidentui neteko skirti 4 naujų teisėjų, o nuo Franklino Roosevelto valdymo Aukščiausiojo teismo ideologinė pusiausvyra nebuvo taip pakrypusi į vieną pusę.
Dabar teisme konservatyvių pažiūrų teisėjų yra 5, o liberalų – 4. Tačiau dabar esantis vos vieno balso skirtumas gali greitai tarpti 7 balsais prieš 2.
Tai leistų Aukščiausiajam teismui ankstesnius demokratų valdymo sprendimus lengviau paskelbti negaliojančiais, o JAV politikos kursą pakeistų mažiausiai 20 metų į priekį.
K.Girnius tvirtino, kad D.Trumpas tikrai į Aukščiausiąjį teismą rinks tik tuos žmones, kurie palaikys jo poziciją, tačiau prezidento paskirti du teisėjai yra balsavę ne taip, kaip iš jų buvo tikėtasi.
„Neilas Gorsuchas, Brettas Kavanaugh ir teismo pirmininkas Johnas Robertsas yra balsavę šiek tiek netikėtai.
J.Robertsui itin rūpi, kad Aukščiausiasis teismas nebūtų politizuotas“, – kalbėjo politologas.
Esminis JAV istorijos taškas
Demokratija yra tarsi lošimas kauliukais.
Dauguma pergalių ir pralaimėjimų yra trumpalaikiai, tačiau po mažiau negu pusantrų metų vyksiantys JAV prezidento rinkimai turės kur kas didesnę reikšmę.
Nors prezidento politiką palaiko mažesnis skaičius amerikiečių, vienos naujausių apklausų duomenimis, 54 proc. jų mano, kad D.Trumpas bus perrinktas.
D.Trumpo perrinkimas, kurį dabar prognozuoja vis daugiau žmonių, gali tapti esminiu lūžiu JAV istorijoje.
Klimato kaita ir atbundančios ginklavimosi varžybos jau dabar yra svarbiausi tarptautinės bendruomenės sprendžiamai klausimai, o D.Trumpas JAV ir toliau ves priešinga kryptimi.
Kurdamos globalią tvarką JAV anksčiau vadovavosi trimis principais – demokratinės tvarkos palaikymu, kolektyviniu veikimu prieš Rusijos agresiją ir tarptautinės prekybos liberalizacija.
D.Trumpo strategija – rinkimų pažadų įgyvendinimas. Ir sakydamas „Pažadai duoti – pažadai ištesėti“ jis tikrai nemeluoja amerikiečiams, nors kai kurių jų įgyvendinimas ir šlubuoja.
Išlieka klausimas: ar duotų pažadų ištesėjimo užteks D.Trumpui užsitikrinti antrąją prezidento kadenciją?
Stovykla gausėja
D.Trumpas jau paskelbė apie siekį būti perrinktam 2020 metais. Tai jis padarė demokratų miestu vadinamame Orlande, Floridos valstijoje. Didžiausia svyruojančia valstija vadinamoje Floridoje kandidatų kautynės gali lemti ir visų rinkimų baigtį. Bet prezidentui teks palaukti, kol galės sužinoti, su kokiu demokratu jam teks susigrumti. Demokratų partijoje šiuo metu norą būti nominuoti kovai prezidento rinkimuose yra išreiškę 23 asmenys.
Didžiausius šansus būti nominuotam partijos kandidatu turi buvęs viceprezidentas Joe Bidenas. Beveik visos apklausos šį 76-erių politiką įvardija favoritu. Jo vardo pripažinimas, dešimtmečius kaupta patirtis ir ryšiai su buvusiu prezidentu B.Obama gali būti laikomi didžiausiais privalumais. Tačiau yra demokratų, kurie mano, kad partijai reikia naujesnių veidų.
Tiesa, įkandin J.Bideno žengia dar vienas senosios kartos atstovas – Bernie Sandersas. Jo puoselėjamos socialistinės idėjos didelio susižavėjimo sulaukė 2016 metais, tačiau jis vis tiek pralaimėjo Hillary Clinton.
Naujesniais šio posto siekiančiais veidais įvardijami: buvęs Kongreso narys iš Teksaso Beto O’Rourke’as, senatorė Kamala Harris, Niujorko meras Billas de Blasio, senatorė Elizabeth Warren.
Pirminiai rinkimai Demokratų partijos viduje prasidės tik kitų metų vasarį ir tęsis iki birželio. Partijos kandidatai į prezidento ir viceprezidento postą bus paskelbti JAV Demokratų partijos nacionaliniame suvažiavime, kuris vyks 2020-ųjų liepos 13–16 d. Jie iškart stos į kovą su prezidentu D.Trumpu ir viceprezidentu Mike’u Pence’u. JAV prezidento rinkimai vyks 2020 metų lapkričio 3 dieną.
