Jungtinių Tautų vadovas Antonio Guterresas, fotografuodamasis žurnalo „Time“ viršeliui, vilkėdamas kostiumu lipo į jūrą Tuvalu saloje, kad tik pritrauktų žmonių dėmesį į kylantį jūros lygį mūsų planetoje.
„Time“ korespondentai pažvelgė į nedingstančias klimato kaitos grėsmes ir kaip su jomis kovoti ragina salų valstybės.
Kelionė į Vunidogoloa kaimą Fidžyje reikalauja pastangų.
Perskrendi Ramųjį vandenyną į šios šalies tarptautinį oro uostą, persėdi į išklerusį 19 vietų lėktuvą, kad nukeliautum apie 225 kilometrus iki mažesnės salos.
Tada valandą važiuoji automobiliu pro kaimus, o atvykus vedlys su mačete dar veda pėsčiomis iki vaiduokliu virtusios gyvenvietės, iš kurios visus žmones išginė besikeičiantis klimatas ir dėl to pakilęs jūros vanduo.
Anksčiau čia gyveno daugiau negu šimtas žmonių, tačiau dabar Vunidogoloa apaugęs tropiniu mišku.
Augalai pasiglemžė pagrindinę miesto aikštę. Pūvančių graužikų smarvė dvelkia iš apleistų namų. Iš žemės sunkiasi jūros vanduo už šimto metrų nuo Natevos įlankos kranto. Keletą kartų per metus vanduo užtvindo kaimą iki kelių. Vietiniai priversti svarbius daiktus perkelti kur nors aukštai arba bėgti į kalnus.
„Visos gyvenančiųjų teisės prarastos dėl klimato kaitos“, – sakė kaimo administratorius Sailosi Ramatu.
Taigi prieš penkerius metus Vunidogoloa liko be žmonių. Fidžio vyriausybė už pusę milijono JAV dolerių pastatė naują gyvenvietę maždaug už mylios, aukščiau kalvose.
Vunidogoloa tapo pirmąja vieta Fidžyje, perkraustyta dėl klimato kaitos padarinių, bet ji tikrai ne paskutinė.
Gali išsitrinti iš žemėlapio
Fidžio ministras pirmininkas Frankas Bainimarama per artimiausius keletą metų planuoja perkelti 40 kaimų, kuriems pavojų kelia kylantis jūros vandens lygis.
Per XX a. visame pasaulyje jis pakilo apie 19 centimetrų, ir, pasak JT klimato mokslo padalinio, iki XXI a. pabaigos gali pakilti dar beveik metru.
Tokių kaimų kaip Vunidogoloa perkraustymas yra kaip pranašas grėsmės, kurią besikeičiantis klimatas kelia mažų valstybių egzistavimui.
Fidžyje dėl nuolatinių neramumų kenčia pramonė ir maisto tiekimas. Kitos salų valstybės, pavyzdžiui, Tuvalu, Kiribatis ir Maršalo Salos, ateinantį amžių laukia dar baisesnės baigties.
Pasak mokslininkų, kylantis jūros lygis šias valstybes gali visiškai ištrinti iš žemėlapio.
Kad išsigelbėtų ir didintų žmonių suvokimą apie klimato kaitos pavojų, būrys šių pažeidžiamų valstybių – nuo Fidžio iki Maršalo Salų, Maldyvų ir Bahamų – užkūrė tarptautinę kampaniją, kuri buvo itin sėkminga.
Šią gegužę salų valstybių vadovai susirinko Fidžyje, kad suplanuotų tolesnius žingsnius ir ragintų besivystančias valstybes šį rudenį Niujorke vyksiančiame globaliniame klimato susitikime įsipareigoti dar labiau mažinti dujų emisiją.
Nulems pusė laipsnio
Pasaulyje oro temperatūra nuo industrinės eros pradžios jau išaugo visu Celsijaus laipsniu.
Jei iki 2100 metų ji pakils iki pusantro laipsnio, kai kurios šalys neišliks.
Tai yra vos pusės laipsnio skirtumas nuo ankstesnio tikslo – dviejų laipsnių ribos, ir tai gali skambėti kaip menkniekis.
Tačiau Ramiojo vandenyno šalių vadovai, prieš 5 metus susirinkę spręsti krizės Fidžio sostinėje Suvoje, jau daug metų žinojo, kad ta pusė laipsnio nulems, ar jų šalys išliks, ar nuskęs.
Iškilusios vos pusmetrį virš jūros lygio kelios salos atsidūrė ant išnykimo ribos. O toms, kurios iškilusios aukščiau, reikalas taip pat žūtbūtinis: kiek audrų gali atlaikyti šalis, jeigu jų paliekama žala yra tokia, kaip visos valstybė BVP?
Tą 2015 metų gruodį Paryžiuje derybos strigo, bet po kelių nerimo dienų galutiniame tekste buvo įrašyta svarbi eilutė: pasaulio temperatūros kilimo lygis turėtų būtų išlaikytas „gerokai žemiau dviejų laipsnių“, o idealiausia, iki 1,5 laipsnio, lyginant su ikiindustriniu lygiu.
Kinija ir Indija derėjosi iš paskutiniųjų, kad susitarimo sąlygos būtų švelnesnės, bet galų gale nepanaudojo savo veto teisės ir neblokavo Paryžiaus klimato kaitos susitarimo.
Einame atšilimo link
Pačios salos pasižadėjo sumažinti savo išmetamųjų dujų emisiją net 45 proc. – iki 2030-ųjų, Fidžis žadėjo visiškai jų neturėti iki 2050-ųjų, o Kuko Salos planuoja jau kitais metais naudoti vien tik atsinaujinančios energijos šaltinius.
„Esame labai maži teršėjai, bet negalime sau leisti vilktis kitiems iš paskos“, – sakė F.Bainimarama.
Nepaisant visų pasiekimų, būtų neteisinga manyti, kad Ramiojo vandenyno šalių vadovai jaučiasi laimėję.
Kad ir kiek jie dėtų pastangų, labiausiai pažeidžiamų pasaulio bendruomenių likimas yra kitų rankose.
Pagal 2018-ųjų gruodžio „Climate Action Tracker“ analizę, jei pasaulio šalys vykdys šiandienius planus, pasaulis toliau eis keliu 3 laipsnių atšilimo link.
Daugybėje šalių į valdžią atėjus populistams kyla pavojus, kad jų pirmtakų darbai klimato labui apskritai bus atšaukti.
Taps kovos epicentru
Kai kurie stengiasi. Gegužės 14-ąją JT generalinis sekretorius A.Guterresas nusileido Fidžyje – tai buvo antroji stotelė jo kelionėje po keturias šio regiono šalis.
Į kovą su klimato kaita A.Guterresas metė Jungtinių Tautų autoritetą. Tas susitikimas, kurį jis rengia rugsėjį prieš JT Generalinę Asamblėją, suburs šalių vadovus ir verslo bei pilietinės visuomenės lyderius.
Iš dalyvaujančiųjų A.Guterresas reikalauja vykdyti naujus įsipareigojimus mažinant šalių išmetamųjų dujų emisiją.
„Žinau, kad generaliniam sekretoriui sunku palenkti du šimtus tautų susiburti ir vieningai nuspręsti, bet kad galėtume kovoti, reikia politinės valios ir politinių įsipareigojimų, – sakė F.Bainimarama. – Jei nepasieksime finišo, krizė virs chaosu, o chaosas mums reiškia pasaulio pabaigą.“
A.Guterresas deda pastangas, kad mažosios salų valstybės būtų ne tik politiniame debatų centre, bet ir moraliniame.
Rugsėjo konferencijoje vadovauti diskusijoms pagrindinėmis temomis jis paskyrė vieną didelės ekonomikos valstybę ir vieną besivystančią šalį.
Pavyzdžiui, Jamaika pirmininkaus klimato finansavimo segmentui kartu su Prancūzija, o Maršalo Salos kartu su Airija ves kalbas apie visuomenės mobilizavimą.
Kai kurie įsipareigojimai jau pateko į naujienų srautus, pavyzdžiui, Vokietijos ir Jungtinės Karalystės planai iki 2050-ųjų pasiekti neutralų anglies dvideginio balansą.
„Susivienijame dėl karų, sutelkiame jėgas dėl užkrečiamųjų ligų. Po velnių, galime padaryti ir dėl klimato kaitos“, – sakė pagrindinė A.Guterreso patarėja ir organizacijos „Sustainable Energy for All“ vadovė Rachel Kyte.
Majamiui gresia tragedija
Būtų nesunku į salas žvelgti kaip į nutolusius kraštus su nutolusiomis problemomis.
Bet jų tragedija gali greitai tapti ir Vakarų tragedija.
Vunidogoloa stovi ant paplūdimio, kurį net pusę amžiaus ėdė pakrantės erozija. Dėl akyto dirvožemio vietovė itin pažeidžiama potvynių.
Toks pat pavojus gresia Jungtinių Valstijų miestui Majamiui, stovinčiam ant pralaidaus klinčių paviršiaus.
Naujasis Orleanas ir Hjustonas jau dabar talžomi didesnių negu bet kada audrų, kurios laikui bėgant tik stiprės.
Osaka Japonijoje stovi vos pusmetris virš jūros lygio, kai kurie didžiausi Australijos miestai gyvuoja nuolatinėje sausroje, o keletas Europos taškų nuolat sulaukia paralyžiuojančių potvynių vos daugiau palijus.
Galime sėdėti ir žiūrėti, kaip nyksta mažos Ramiojo vandenyno salos, bet ar galvojame, kas bus kitas eilėje?
„Bandome pasakyti pasauliui, kad kai krisime mes, kris ir kiti miestai, – visiems, kurie klauso, sako Samoa salų ministras pirmininkas Tuilaepa Malielegaoi. – Kovojame už saugumą viso pasaulio žmonėms.“
Parengta pagal „Time“.
