Išskirtinis interviu: rusė gimtinę paliko, kad apgintų jos taršomą Ukrainą

Rusijos pilietis, kariaujantis prieš Rusiją Ukrainos pusėje? Taip, tokių rusų, kurie šiuo metu kovoja Ukrainos Donbaso regiono pirmosiose fronto linijose, yra visas būrys.

V.Bruverio nuotr.
V.Bruverio nuotr.
Naujasis Ukrainos prezidentas V.Zelenskis (centre) suteikė pilietybę 14 kovotojų iš užsienio šalių. Rusijoje gimusi, bet Ukrainos pusėje kariaujanti O.Simonova teigė, kad iki naujo paso vedė akmenuotas kelias.<br>AFP/„Scanpix“ nuotr.
Naujasis Ukrainos prezidentas V.Zelenskis (centre) suteikė pilietybę 14 kovotojų iš užsienio šalių. Rusijoje gimusi, bet Ukrainos pusėje kariaujanti O.Simonova teigė, kad iki naujo paso vedė akmenuotas kelias.<br>AFP/„Scanpix“ nuotr.
Avdejevkos gamykloje ukrainiečių ir priešo pozicijas skiria keliasdešimt metrų.<br>V.Bruverio nuotr.
Avdejevkos gamykloje ukrainiečių ir priešo pozicijas skiria keliasdešimt metrų.<br>V.Bruverio nuotr.
Daugiau nuotraukų (4)

„Lietuvos ryto“ spec. korespondentas, Marjinka (Rytų Ukraina)

Jul 9, 2019, 6:25 PM, atnaujinta Jul 9, 2019, 9:38 PM

„Dabar žvelgdama atgal vis pagalvoju, ar prieš penkerius metus galėjau pasielgti kitaip. Ir suprantu, kad ne, negalėjau. Permainų epochoje negali likti nuošalyje, o dabar kelio atgal nebėra“, – žvelgdama į tolį ir užtraukdama cigaretę pasakė Olga Simonova.

Ji – rusė iš Rusijos, Čeliabinsko miesto. Dabar – Ukrainos 24-osios brigados karė, pėstininkų kovos mašinos ekipažo vadė.

30 metų moteris Ukrainos kare – beveik nuo pat jo pradžios. Ji dalyvavo kai kuriuose karščiausiuose jo mūšiuose, buvo pagrindinių Ukrainos karinių junginių narė.

Šiuo metu Olga gina pozicijas vienoje karščiausių fronto vietų – Donecko priemiesčio Marjinkos apylinkėse.

„Lietuvos rytas“ kalbėjosi su ja apie tai, kaip ji ir kiti jos bendražygiai iš Rusijos atsidūrė čia, kas juos privertė kovoti Ukrainos pusėje prieš savo tėvynainius bei bendrapiliečius ir kokią jie mato ateitį.

Sprendimas brendo pamažu

O.Simonova, su kuria bendravo „Lietuvos rytas“, jau yra gavusi Ukrainos pilietybę, tačiau, kaip sako pati, prieš tai turėjo nueiti ilgą ir akmenuotą kelią.

Ji pilietybės prašė ir viešai, palaikoma įvairių Ukrainos visuomenės veikėjų, kitų savanorių.

Kaip ir kai kurie kiti jos likimo broliai bei seserys, O.Simonova Rusijoje buvo aktyvi sportininkė. Užsiėmė įvairiausiomis sporto šakomis – nuo kalnų turizmo bei alpinizmo iki irklavimo, lengvosios atletikos.

Rusijos propaganda ją, kaip ir kitus, kaltino priklausymu nacionalistinėms organizacijoms, spausdino jos nuotraukas su nacionalistine simbolika.

Tačiau pati O.Simonova „Lietuvos rytui“ tvirtino, kad jokioms organizacijoms ji nepriklausė ir apskritai nesidomėjo jokia politika, nes visas jos gyvenimas priklausė tik sportui.

„Televizoriaus aš nelabai žiūrėjau ir bet kokia propaganda manęs neveikė – tiesiog praslysdavo pro šalį.

Kai Ukrainoje prasidėjo Maidanas, iš pradžių tai stebėdavau tuomet, kai ateidavau namo po treniruočių.

Praeidama pro televizorių, prisimenu, pagalvodavau: „O, Ukrainoje kažkas vyksta.“ Jokių ryšių su Ukraina iš esmės neturėjau.

Nei giminių čia, nei ko nors panašaus. Taigi labai daug dėmesio nekreipiau, nors jau tada man pasirodė, kad žmonės daro kažkokį teisingą dalyką.

Labai į tai nesigilinau, bet buvo jausmas, kad Maidane vyksta kažkas teisingo ir gero“, – pasakojo Ukrainos karė.

Padėtis, pasak O.Simonovos, iš esmės pasikeitė, kai 2014 m. Ukrainoje prasidėjo karas, o tų metų vasarą ji išvyko į eilinę kelionę po kalnus.

Ten, pasak jos, ji susitiko su žmonėmis iš Ukrainos. Jie ir pradėjo jai pamažu ir atsargiai, kaip sako ji, pasakoti tai, kas vyksta šalyje.

Sugrįžus iš kelionės Ukrainoje įvyko Ilovaisko tragedija, kai Rusijos kariuomenė išžudė šimtus apsuptų Ukrainos savanorių batalionų karių ir taip Ukraina patyrė vieną pirmųjų skaudžiausių pralaimėjimų.

Kariauja su neteisybe

„Stengiausi mėginti padėti dar būdama Rusijoje, užimti kokią nors aktyvią poziciją. Ten dar liko mano giminės, artimieji, todėl aš negaliu visko pasakoti. Tiesiog vieną akimirką aiškiai supratau, kad arba mane uždarys, arba man reikia išvažiuoti. Užmerkti akis ir apsimesti, kad nieko nevyksta, jau nebegalėjau.

Taigi kažkuriuo momentu buvo priimtas sprendimas – nusipirkau bilietą į vieną pusę ir 2014 m. rudenį aš išvažiavau“, – taip apie lemtingą žingsnį pasakojo pašnekovė.

Paklausta, kodėl ir už ką ji kariauja, karė atsiduso ir pareiškė, kad tai, aišku, pagrindinis, bet labai sudėtingas klausimas.

„Sėdėti ir nieko nedaryti – tas pat, kas sėdėti ant kranto, matyti, kaip skęsta žmogus, ir laukti, kada jis nuskęs. Neveiklumas ir abejingumas – blogiausia žmogaus savybė, kokia tik gali būti.

Aš net iš dalies suprantu žmones, su kuriais mes kovojame. Bent jau dalį jų – tuos, kurie kariauja už kokią nors savo idėją. Aš, aišku, suprantu ir mūsiškius, kurie kovoja už savo namus, savo tėvynę, savo žemę.

Tačiau nesuprantu tų, kurie ramiai sėdi ir kuriems į viską nusispjauti. Jiems jokio skirtumo, kieno vėliava kabės, kas bus valdžioje. Taigi blogiausias dalykas – žmonės-skrandžiai, kuriems svarbiausia tėra šaldytuvas ir televizorius. Tu kovoji už kokią nors savo idėją, pažiūras, nes tai teisinga, to dabar reikia“, – aiškino karė.

Su Rusijoje likusiais savo artimaisiais, pirmiausia motina, ji teigia bendraujanti labai minimaliai, o į Rusiją tvirtina daugiau niekada nebegrįšianti.

Paklausta, ar svarstytų parvykti atgal, jei ten žlugtų dabartinis režimas, moteris atsakė, kad tiesiog neplanuoja jokių didelių dalykų.

Pasak jos, ji jau užmiršta net ir savo gimtojo miesto gatvių pavadinimus.

„Ilgokai esu kare ir dėl to įpratau nieko labai toli į priekį neplanuoti. Mes nežinome ne tik to, kas bus rytoj, bet ir to, kas įvyks po penkių minučių. Tad kaip galima planuoti ką nors labai toli į priekį?“ – sakė O.Simonova.

Iš pradžių O.Simonova įstojo į batalioną „Šiaurė“, kuris greitai išsiskirstė net neišėjęs į karą. Tačiau tokia nesėkmė jos neatšaldė ir nenuvylė, priešingai – paskatino mokytis karo medicinos ir tapti medike.

Būtent būdama medikė 2015 m. pavasarį ji ir atsidūrė kare, gelbėjo ir evakavo iš mūšio lauko sužeistuosius.

Vėliau nutarė pati imti į rankas ginklą ir tapo vieno pagrindinių savanorių batalionų „Dnipro-1“ kare. Dabar pagal sutartį ir tarnauja 24-ojoje brigadoje.

Išeitis – tik karinė jėga?

Tiems, kurie ją vadintų Rusijos išdavike, O.Simonova, kaip pati sako, atsakytų kaip kovos menų meistrė.

Olga tvirtino, kad Rusijoje nebuvo nei kariškė, nei valstybės tarnautoja, nebuvo davusi jokios priesaikos, o pasirinko šį kelią kaip civilis ir laisvas žmogus, kuris visada gali ir turi teisę rinktis.

Pasak O.Simonovos, jos priešas, žinoma, yra Rusijos režimas ir jo parankiniai bei rėmėjai, užpuolę valstybę, kurios pilietė ir karė ji dabar yra.

„Aš kovoju už Ukrainą. Štai kas dabar pirmiausia apibrėžia mano tapatybę. Dirbu savo darbą, ir labai gerai. Man patinka tai, kuo užsiimu. O būtent tokių žmonių dabar čia labiausiai ir reikia“, – teigė O.Simonova.

Kada, jos nuomone, baigsis karas? Ir ką ji mano apie politikų kalbas, kad jis gali baigtis tik vadinamosiomis Minsko paliaubomis bei „politiniu sureguliavimu“ apskritai?

Pirmiausia O.Simonova sukritikavo sprendimą atitraukti pajėgas – esą kartu tai padarant ir separatistams – prie Stanyčno Luhanskės. Jis Ukrainoje sulaukė daug kritikos.

„Nė žingsnio atgal! Nes kiekvienas šimtas metrų – mūsų kraujas, žuvusieji, sužeistieji. O jie atsitrauks? Pavyzdžiui, pagal Minsko susitarimus, mums priklauso Debalcevė. Jie ją mums atiduos?“ – retoriškai klausė O.Simonova.

Taigi, pasak jos, vienintelė išeitis – kuo labiau stiprinti Ukrainos kariuomenę, artinti ją prie NATO standartų ir kovoti su ją labiausiai smukdančiu dalyku – korupcija.

„Tada, esu įsitikinusi, mums viskas ir pavyks“, – teigė Ukrainos karė iš Rusijos.

Ginklą turi, Ukrainos pilietybės – ne

Užsieniečių Ukrainos savanorių batalionuose ir reguliariosios kariuomenės gretose – šimtai. Jie atvykę iš Gruzijos, Čečėnijos, Azerbaidžano, Baltarusijos, Baltijos šalių, Kanados, JAV. Kiek tarp jų yra atvykėlių iš Rusijos, tiksliai nežinoma, tačiau minimi skaičiai maždaug nuo šimto iki kelių šimtų.

Šis būrys margas, tačiau juos vienija ir pagrindinė su jų atvykimu susijusi problema – pilietybė. Daugelis jų negalėjo gauti Ukrainos pilietybės net kelerius metus, o kiti jos neturi iki šiol. Pagal Ukrainos įstatymus jie gali dalyvauti kare, taip pat pasirašyti sutartis, tačiau kitų reikalavimų šalies pilietybei gauti jie neatitinka.

Naujasis prezidentas Volodymyras Zelenskis praėjusią savaitę suteikė pilietybę 14 tokių asmenų – pirmiausia, matyt, norėdamas įkąsti savo pirmtakui Petro Porošenkai, kuris buvo raginamas tai padaryti, bet veiksmų nesiėmė. V.Zelenskis pareiškė, kad tai – tik pirmieji tokie jo žingsniai.

Tarp naujųjų Ukrainos piliečių – baltarusiai, gruzinai ir, aišku, pora rusų. Pirmasis – Jurijus Savilovas. Į šeštą dešimtį įkopęs vyras prieš karą buvo sėkmės lydimas Maskvos verslininkas, o Ukrainoje tapo vieno garsiausių ir svarbiausių savanorių batalionų „Donbas-Ukraina“ vado pavaduotoju.

Antroji – 24 m. mergina iš Rusijos pietų, Piatigorsko, Julija Tolopa (nuotr.). Visoje Ukrainoje išgarsėjusios J.Tolopos, kurios šaukinys „Valkirija“, istorija verta kino filmo. Rusijoje ji buvo sportininkė, užsiiminėjusi įvairiais kovos menais, priklausė vietos nacionalistams. Prasidėjus Maidanui ji nuvyko Į Ukrainą pasiryžusi susiremti su protestuotojais prieš tuometinę šalies valdžią ir ją remiantį Kremliaus režimą, tačiau greitai stojo į ukrainiečių pusę.

Prasidėjus karui ji įstojo į vieno pirmųjų ir pagrindinių savanorių batalionų „Aidar“ gretas, dalyvavo aršiausiuose mūšiuose atsiimant iš Rusijos remiamų separatistų Donbaso miestus. Buvo sužeista. Pagimdė dukrą, bet grįžo į karą, tapo bataliono „Donbas-Ukraina“ snaipere. Ukrainos pilietybę bandė gauti ne kartą, tačiau nesėkmingai.

Rusijos propaganda vis primindavo jai narystę nacionalistų gretose, taip skelbdama „naciais“ ir visus kitus Ukrainos pusėje kariaujančius Rusijos piliečius. J.Tolopa išreiškė viešą paramą šiemet Kijeve vykusioms seksualinių mažumų eitynėms, kuriose dalyvavo ir kai kurie Ukrainos savanorių batalionų kariai.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.