Ilgą laiką Honkongas buvo Jungtinės Karalystės kolonija. Britai jį okupavo 1842 metais Pirmojo opijaus karo metu.
Honkongui buvo suteiktas laisvojo uosto statusas, tad ši vieta ilgainiui tapo svarbiu ekonominiu centru.
Sutartis dėl regiono perdavimo Kinijos Liaudies Respublikai buvo pasirašyta 1984 metais, o pats regionas perduotas tik 1997-aisiais. Pagal dvišalį susitarimą teritorija penkiasdešimtmetį – iki 2047 metų turėtų išlaikyti specialiojo administracinio regiono statusą ir džiaugtis aukšto laipsnio autonomija.
Mieste gausu tarptautinių kompanijų ir bankų būstinių bei atstovybių. Honkongas yra vienas svarbiausių pasaulio civilinės aviacijos centrų.
Tačiau Kinijos valdžiai nepatinka pernelyg laisvai gyvenantys honkongiečiai, todėl ji vis bando priminti savo įtaką taip išprovokuodama šimtatūkstantinius protestus.
Žmonės ginkluoti skėčiais
Ilgalaikiai masiniai protestai regione pastarąjį kartą vyko 2014 metais, kai honkongiečius supykdė Pekino vykdomas demokratijos ribojimas.
Kinijos centrinė vyriausybė paskelbė, kad Honkongas galės 2017 metais rinkti savo administracijos vadovą, tačiau tik iš tų kandidatų, kuriuos patvirtins Pekinui ištikimų veikėjų komitetas. Skėčiais ginkluoti žmonės išėjo į gatves, tačiau tikslo nepasiekė.
Šįkart honkongiečiai vėl ginkluoti skėčiais, dažnas turi ir veidą dengiančią kaukę, tačiau protestų baigtis dar nėra aiški.
Akivaizdu viena – Honkongo gyventojų ir Kinijos valdžios trintis smarkėja.
Tai, kas prasidėjo kaip pasipriešinimas vienam įstatymui, išsivystė į sukilimą prieš Pekiną, iš kurio reikalaujama suteikti regionui daugiau demokratinių laisvių.
Dar vienu šių protestų simboliu tapo kruvinas akies raištis. Honkongiečiai jį pradėjo ryšėti internete paviešinus vaizdo įrašą, kuriame užfiksuota moteris kraupiai sužeista dešine akimi.
Ji esą nukentėjo nuo pareigūnų paleistos guminės kulkos. Žmonės pradėjo masiškai dengti savo dešinę akį raudonai nudažytu raiščiu, o protestų metu skanduoti ir ant sienų rašyti visam pasauliui gerai žinomą biblinę frazę – akis už akį.
Pekinui lojali Honkongo valdžia šį kartą tyli ir nesiima jokių veiksmų, kad patenkintų žmonių reikalavimus.
Laisvę veikti yra gavę tik pareigūnai, kurių neleistini veiksmai tapo tik dar vienu akstinu honkongiečiams protestuoti. Praėjusį sekmadienį agituodami už demokratiją Honkongo gatves užplūdo net 1,7 mln. iš 7,4 mln. regiono gyventojų.
Vakar Baltijos kelio 30-mečio laisvės dvasios įkvėpti honkongiečiai patys susikibo gyva žmonių grandine palei tris pagrindines geležinkelio linijas.
Šiai progai atminti vienas Honkongo gyventojas kinų kalba perdainavo visiems lietuviams gerai žinomą dainą „Bunda jau Baltija“.
„Baltijos valstybės pasauliui taip parodė, kad yra vieningos.
Honkongo gyventojai taip pat dabar demonstruoja vienybę.
Mes raginame centrinę ir Honkongo valdžią įsiklausyti į stiprią už demokratiją ir laisvę kovojančios visuomenės nuomonę ir suteikti balsavimo teisę visiems žmonėms“, – teigė šio protesto organizatoriai.
Tad ko siekia Honkongo gyventojai? Nes ne visiems absoliuti laisvė nuo Kinijos yra jų galutinis tikslas.
Suerzino ekstradicijos įstatymas
Naujausia protestų banga Honkonge kilo šių metų kovo 31-ąją, kai į gatves išėjo pirmieji naujajam ekstradicijos įstatymui prieštaraujantys žmonės, tačiau problemos šaknų reikia ieškoti anksčiau – praėjusių metų vasarį.
Per atostogas Taivane Honkongo pilietybę turintis vaikinas nužudė savo merginą ir pabėgo į gimtinę.
Šio regiono valdžia negalėjo išsiųsti nusikaltėlio į Taivaną, kur jam pradėtas tyrimas, nes nėra dvišalio ekstradicijos susitarimo.
Taivano valdžia norėjo, kad toks susitarimas būtų pasirašytas, tačiau čia įsikišo Kinija, kuri tvirtino, jog tokią sutartį specialiojo administracinio regiono valdžia privalo pasirašyti ir su kinais.
Prokiniški regiono politikai čia nematė nieko bloga, todėl šių metų vasario 12-ąją Honkongo lyderė Carrie Lam pasiūlė ekstradicijos įstatymo projektą, kuris leistų kitose šalyse nusikaltimų įvykdymu įtariamus asmenis joms perduoti.
Kiekvienu perdavimo atveju sprendimą priimtų regiono lyderis. Tai atskirą teismų sistemą turinčią buvusią koloniją dar labiau pririštų prie komunistinės Kinijos.
Protestuotojai teigė, kad įstatymui įsigaliojus visi Kinijos režimo kritikai galėtų būti perduoti Pekinui, taip įsigalėtų cenzūra ir galėtų būti ribojamos žmogaus teisės.
Kritikai šį įstatymą pavadino „legaliu žmonių grobimu“, tad pamažu mieste ėmė burtis organizuoti protestuotojai.
Pradžioje mitingai buvo nedideli, tačiau laikui bėgant žmonių susirinkdavo vis daugiau. Klausimu susidomėjo visas pasaulis, kai Honkongo valdžia nusprendė nenagrinėti įstatymo komitete.
Birželio 9-ąją per socialinius tinklus ir susirašinėjimo programėles susitelkę į gatves išėjo per milijoną Honkongo gyventojų.
„Lietuvos ryto“ kalbinta protestuotoja, dėl saugumo sumetimų prisistačiusi Jenny, tvirtino, kad dabartiniai protestai yra organizuojami per socialinius tinklus ir neturi konkrečių lyderių dėl vienos svarbios priežasties.
„Tai nereiškia, kad mums trūksta žmonių, turinčių gerą viziją ir lyderystės įgūdžių.
Tai yra atsakas į 2014 metų protestų patirtį, kai dėl pagrindinių jų organizatorių buvo pradėtas baudžiamasis tyrimas, o jie gavo įkalinimo bausmes“, – kalbėjo 26-erių protestuotoja.
Tačiau valdžia po milijoninio protesto nesiruošė atsisakyti savo planų, todėl dalis protestuotojų liko užėmę viešąsias miesto vietas, o kita protesto akcija buvo suorganizuota po kelių dienų.
Jos metu nepatenkinti piliečiai bandė užimti valdžios įstaigas, tačiau juos brutaliais veiksmais išvaikė pareigūnai.
Galiausiai didžiulį spaudimą jausdama C.Lam birželio 15-ąją paskelbė, kad ekstradicijos įstatymo projektas įšaldomas.
Politikė tvirtino, kad mėgins palengva idėjai pelnyti honkongiečių paramą.
Okupavo ir oro uostą
Protestai, net ir praėjus dviem mėnesiams po tokio politikės pareiškimo, vis dar vyksta.
Įstatymo svarstymo įšaldymas žmonių nenuramino. Jie reikalauja, kad idėja būtų išmesta iš galvos.
„Mes norime, kad valdantieji šio įstatymo atsisakytų visiškai“, – kalbėjo demokratinės Pilietinės partijos lyderis Alvinas Yeungas.
Liepos pabaigoje protestuotojai sugužėjo į Honkongo oro uostą ir turistams dalijo lankstinukus apie savo tikslus.
Neapsikentę neproporcingai didelio pareigūnų smurto honkongiečiai į oro uostą grįžo rugpjūčio 12-ąją ir iš jo nesitraukė tris dienas. Šią vietą taikūs protestuotojai pasirinko tikėdamiesi, kad prieš juos pareigūnai turistų akivaizdoje nenaudos jėgos.
Dėl šio taikaus protesto buvo atšaukta šimtai skrydžių.
Oro uoste protestuotojai renkasi ir šiandien, tačiau norėdami netrukdyti išvykti ar atvykti lėktuvams, o jį sutvarkyti.
Praėjusią savaitę savanoriai jau tvarkė ir miesto metro stotis.
5 protestuotojų reikalavimai
Į protestus skirtingomis dienomis įsitraukė ir viešųjų įstaigų bei įvairių sektorių darbuotojai, kurie pareiškė paramą prieš ekstradicijos įstatymą protestuojantiems žmonėms.
Praėjusį savaitgalį Honkongo gatvėse protestavo 1,7 mln. gyventojų, tačiau ne visi jie turi vieną tikslą.
Vieniems protestuotojams užtektų ir visiško ekstradicijos įstatymo atsisakymo, tačiau kiti turi kur kas griežtesnių reikalavimų.
Protestuotojai valdžiai yra suformulavę dar 4 reikalavimus.
Pirmiausia jie nori, kad pareigūnai paleistų sulaikytus protestuotojus ir visiškai panaikintų jiems skirtus kaltinimus.
Jie taip pat siekia, kad valdžia jų nebevadintų riaušininkais.
Protestuotojai nori, kad būtų sudaryta nepriklausoma komisija neleistinai policijos veiklai protestų metu tirti.
Jie tvirtina, kad Honkongo policija neproporcingai prieš neginkluotus protestuotojus naudoja gumines kulkas ir ašarines dujas.
Nevaržomi pareigūnų veiksmai
Per pastaruosius porą mėnesių pareigūnai panaudojo 150 granatų, kurių galvutės iš kempinės, 160 guminių kulkų, 1,8 tūkst. ašarinių dujų balionėlių ir sulaikė per 420 žmonių.
Su guminėmis lazdomis pareigūnai daužė ne vieną žurnalistą ar pagalbos darbuotoją. Ašarinės dujos yra naudojamos ir uždarose vietose kaip kad parduotuvės. Dėl to vis daugiau žmonių į protestus susirenka norėdami parodyti, kad nepalaiko tokių pareigūnų veiksmų.
Opozicijos atstovai neseniai paviešino vaizdo įrašą, kuriame matyti, kaip du policininkai ligoninėje į tarpukojį ir pilvą negailestingai daužo per protestus sulaikytą senyvą vyrą.
Paviešinus vaizdo įrašą valdžia netrukus paskelbė, kad tiria šį incidentą, o abu pareigūnai jau yra sulaikyti.
„Tokios komisijos sudarymas – paprastas prašymas, kurį įgyvendintų kiekviena atvira visuomenė, tačiau ši valdžia atsisako tai daryti“, – teigė A.Yeungas.
Tačiau prašymo neįgyvendinimas yra logiškas, nes Honkongo lyderė C.Lam su centrine Kinijos valdžia gerus santykius užmezgė jau per 2014 m. protestus, o žmonės ją dažnai pravardžiuoja Pekino marionete.
Dėl to kaip paskutinį savo reikalavimą protestuotojai yra paskelbę C.Lam atsistatydinimą ir teisės surengti nepriklausomus ir sąžiningus rinkimus suteikimą Honkongo žmonėms.
Tiesa, daliai protestuotojų šių penkių reikalavimų negana ir jie pradėjo kalbėti apie visišką nepriklausomybę nuo Kinijos.
Jenny tvirtina, kad jos šeimoje visi 4 nariai palaiko protestus, tačiau turi skirtingą požiūrį į juos ir Honkongo ateitį.
„Aš nemanau, kad Honkongas gali būti atskira valstybė, nes mes esame priklausomi nuo žemyninės Kinijos dėl maisto ir vandens išteklių. Nesutinku su žmonėmis, kurie palaiko nepriklausomybės idėją“, – kalbėjo Jenny.
Pateikia savo naratyvą
Žinoma, bet kokios kalbos apie nepriklausomybę nepatinka Pekinui. Centrinė Kinijos valdžia pradžioje nekreipė daug dėmesio į protestus, tačiau dabar į tai reaguoja itin aršiai.
„Pekinas tai mato kaip iššūkį, kuris destabilizuoja ir kelia pavojų valdymui ir kontrolei“, – sakė Kinijos specialistas Adamas Ni.
Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovai tvirtina, kad protestai pažeidžia socialinę regiono tvarką, taip pat kelia grėsmę vietinių žmonių saugumui.
Reaguodama į aštrėjančius protestus Kinijos valdžia prie Honkongo sienos pradėjo telkti karines pajėgas.
„Kinijos tankai Honkongą gali pasiekti per 10 minučių. Atvirai kalbant, baiminuosi smurtinio Kinijos įsikišimo. Jie nerizikuos prarasti Honkongo, nes tai smarkiai paveiktų šalies ekonomiką ir statusą“, – kalbėjo „Lietuvos ryto“ kalbintas Aidenu saugumo sumetimais prisistatęs protestuotojas.
Tačiau Jenny nuomonė buvo priešinga.
„Kinijos kariniai veiksmai prie Honkongo sienos yra tiktai blefas protestuotojams atbaidyti. Neatmetu, kad kinų kariškiai galėjo prisidėti prie Honkongo policijos, tačiau grėsmės nejaučiu, nes visas pasaulis stebi kiekvieną Kinijos žingsnį ir karinė intervencija jiems turėtų katastrofiškų pasekmių“, – teigė honkongietė.
Pekinas taip pat stengiasi kontroliuoti protestų Honkonge naratyvą. Protestuotojai vadinami ne vien riaušininkais, bet ir teroristais. Honkongas kinų spaudoje lyginamas su Tibetu ar Sindziangu siekiant parodyti, kad reikia imtis griežtų veiksmų norint išlaikyti stabilumą.
Kreipia dėmesį į ekonomiką
Honkongo valdžia į protestuotojų reikalavimus dėmesio nekreipia, politinę krizę bando pateikti kaip ekonominę.
Regiono vadovė C.Lam rugpjūčio 13-ąją suorganizavo spaudos konferenciją – papasakojo, kaip ilgos protestų savaitės pakenkė šalies ekonomikai ir įvaizdžiui.
Politikė įspėjo, kad tolesni protestai šalį gali nuvesti į dar didesnę prarają.
Kartu Honkongo vyriausybė smulkiajam verslui, studentams ir nepasiturinčioms šeimoms pažadėjo skirti 2,4 mlrd. JAV dolerių (2,16 mlrd. eurų) paramą taip tikėdamasi sumažinti žmonių nepasitenkinimą.
Tačiau technologijų amžiuje kosmopolitiniame Honkonge tokios krizės lengvai nesuvaldysi.
Pastaruosius du mėnesius protestus galima stebėti gyvai, o transliacijos tik įrodo, kad terorizmu užsiima ne civiliai, o pareigūnai.
Honkongo finansų sekretoriui paskelbus, kad protestų poveikis ekonomikai bus baisesnis nei per 2008 metų finansų krizę, žmonės sukūrė faktų tikrinimo svetaines, kuriose dalijosi ekonomikos augimo rodikliais, nedarbo lygio mažėjimo duomenimis ir kita realią situaciją atspindinčia informacija.
Antradienį Honkongo lyderė C.Lam pažadėjo pradėti dialogą su miesto gyventojais, kad būtų išsiaiškinti visi skirtumai.
„Mūsų tikslas – sunkiai dirbti ir išspręsti visus nesutarimus, suprasti vienam kitą ir pajudėti iš šios aklavietės“, – kalbėjo C.Lam.
Bet protestuotojų reikalavimai dar kartą liko nepaliesti. Dialogas taip pat nereiškia, kad bus kalbamasi su protestuotojais. Jie paragino regiono lyderę atvykti į protestų vietas, nes tik ten galės užmegzti dialogą.
Gyva žmonių grandinė
Naujas šimtatūkstantinis protestas įvyks ir šį sekmadienį. Nėra abejonės, kad pilietinės visuomenės organizuojamos akcijos vyks ir rugsėjį ar net vėliau.
„Manau, kad C.Lam galiausiai nusileis ir sutiks įgyvendinti dalį, bet ne visus protestuotojų reikalavimus. Vien nepriklausomos komisijos sudarymas pareigūnų veiksmams tirti būtų pakankamas teigiamas postūmis daugeliui protestuotojų.
Tačiau jeigu komisijoje būtų vien vyriausybei lojalūs asmenys, demonstracijos vyktų toliau“, – kalbėjo Jenny.
Mergina baiminasi, kad judėjimas pamažu gali užgesti prasidėjus mokslo metams, nes protestuotojų daugumą sudaro moksleiviai ir studentai.
Protestuotojai plečia savo naudojamą taktiką ir yra nusitaikę į regione veikiančius Pekino verslus. Žmonės raginami nepirkti jų prekių ir taip toliau spausti vyriausybę.
Nėra linkę nusileisti
Apklausos rodo, kad protestuotojai nėra linkę nusileisti Pekino valdžiai. 80 proc. apklaustų Honkongo gyventojų mano, kad būtina tęsti protestus, jeigu valdžia neįvykdys jų pareikštų penkių reikalavimų.
Pusė apklaustųjų tvirtinta, kad reikia imtis aktyvesnių pilietinio nepaklusnumo veiksmų.
Kita pusė mano, kad reikia išlaikyti dabartinę protestų formą ir apimtį.
„Aš manau, kad Honkongui reikia nueiti dar didelį kelią, kad taptų suverenia šalimi. Tai greičiausiai nenutiks artimoje ateityje. Tačiau esu tikras, kad jeigu žmonės galėtų patys save valdyti be įsikišimo, tai būtų naudinga jiems visiems“, – tvirtino protestuotojas Aidenas.
Dabar ir Honkongo protestuotojai, ir Pekino valdžia jau yra giliai įlindę į apkasus, tad panašu, kad konfliktas dėl Honkongo ateities truks dar ilgai, o jo baigtis nėra aiški niekam.
