„Mokyklos protestas prieš klimato kaitą“ – su tokiu plakatu pernai tuomet 15-metė G.Thunberg sėdėjo viena ant grindinio prie Švedijos parlamento rūmų. Jos tėvai bandė ją atkalbėti nuo šio protesto, nepalaikė merginos ir bendraklasiai.
Tačiau praėjus daugiau nei metams situacija jau visiškai kitokia – dabar G.Thunberg yra žinoma visame pasaulyje, jos plakate parašyti žodžiai išversti į daugybę kalbų.
Kiekvieną praėjusių metų penktadienį, nepriklausomai nuo oro, moksleivė ir vėl traukė protestuoti prieš klimato kaitą. Ne kartą prie jos prisijungė tūkstančiai žmonių beveik 100 pasaulio šalių.
Dabar G.Thunberg vieši Jungtinėse Valstijose, kur dalyvaus kitą savaitę organizuojamoje Jungtinių Tautų klimato kaitos konferencijoje. Pastarasias kelias savaites švedė susitikinėjo su JAV politikais, kuriems turėjo aiškią žinutę – „jūs darote nepakankamai“.
16-metės G.Thunberg pastangas įvertino ir Norvegijos įstatymų leidėjai, pasiūlę mokinę pretendente gauti Nobelio taikos premiją.
Įtakingiausia pasaulio paauglė
„Time“ žurnalas jau anksčiau 16-metę G.Thunberg įvardijo kaip 2018-ųjų įtakingiausią paauglę pasaulyje.
O pavasarį pranešta, kad mergina buvo pasiūlyta į pretendentus gauti Nobelio taikos premiją.
Tokį sprendimą priėmė trys Norvegijos politikai, tikindami, kad paauglė ėmėsi veiksmų norėdama spręsti klimato kaitos problemą, o kartu ir taikos klausimą.
„Nutarėme tai padaryti, nes klimatui kilusi grėsmė gali būti viena svarbiausių karo ir konfliktų priežasčių“, – sakė Norvegijos parlamento narys Freddy Andre Øvstegårdas.
Pasak jų, masinis judėjimas, kurį pradėjo G.Thunberg, yra „svarbus indėlis į taiką pasaulyje“.
Tai tikrai nebe pirmas kartas, kai politikai pastebi jaunos merginos pastangas. Jai jau teko kalbėti prieš pasaulio lyderius praėjusių metų gruodį Lenkijoje vykusioje Klimato kaitos konferencijoje, taip pat šių metų sausį vykusiame Davoso ekonomikos forume.
Paveikė liūdnos prognozės
Prieš metus, išsiruošusi į pirmąjį protestą prie Švedijos parlamento, G.Thunberg nė negalėjo pamanyti, kaip smarkiai pasikeis jos gyvenimas.
„Keldavausi šeštą valandą ryte į mokyklą, namo grįždavau trečią popiet. Mano gyvenime nieko nevyko. Visuomet buvau ta, kuri lieka visiems už nugaros.
Maniau, kad nieko negaliu pakeisti, nes esu per maža, nesvarbi“, – pasakojo G.Thunberg.
Tiesa, mergina visada buvo kiek kitokia nei jos bendraklasiai.
Jos mama Malena Ernman – viena garsiausių Švedijos operos solisčių. Tėvas Svante Thunbergas – aktorius ir rašytojas.
O prieš ketverius metus G.Thunberg buvo diagnozuotas Aspergerio sindromas.
„Labai daug apie viską mąstau. Kiti žmonės sugeba negalvoti, bet tik ne aš. Ypač jei tai susiję su dalykais, kurie man rūpi ar mane liūdina.
Pamenu, kai buvau jaunesnė ir mokytoja mokykloje rodė mums filmą apie plastiko šiukšles vandenynuose, badaujančias poliarines meškas, verkiau per visą filmą.
Mano klasės draugai, vos išjungus filmą, nustojo apie tai galvoti. Bet man tie vaizdai ilgam įstrigo galvoje“, – sakė G.Thunberg.
Merginai teko priimti save tokią, kokia yra, o savo jautrumą panaudoti kaip motyvaciją veikti. Tiesa, jai tai pavyko ne iš karto.
Kankino sunki depresija
Kai G.Thunberg buvo aštuoneri, ji sužinojo apie klimato kaitą.
Ji buvo šokiruota, kodėl suaugę žmonės nieko dėl to nedaro. Mergaitė labai liūdėjo, o vėliau net paniro į depresiją.
„Nuolat apie tai galvojau. Svarsčiau, ar turėsiu ateitį. Nedaug bendrauju su kitais žmonėmis, todėl visas mintis laikiau savyje, o tai nėra labai gerai.
Aš panirau į depresiją, nustojau vaikščioti į mokyklą. Namuose manimi rūpinosi tėvai. Pradėjau su jais kalbėtis, nes nelabai turėjau ką daugiau veikti.
Išsakiau jiems savo nerimą dėl klimato kaitos. Buvo gera tiesiog su kuo nors tuo pasidalinti“, – sakė G.Thunberg.
Nors mergina teigė, kad pokalbis su tėvais jos nenuramino, bet buvo smagu pagaliau prabilti apie tai, kas jai neduoda ramybės.
„Tuomet ėmiau vis daugiau apie tai kalbėti, rodžiau nuotraukas, filmus, straipsnius.
Po kurio laiko jie iš tiesų mane išgirdo ir pradėjo klausytis, tuomet supratau, kad galiu ką nors pakeisti.
Suvokiau, kad negaliu tiesiog skendėti depresijoje, nes galiu padaryti kur kas daugiau. Tai aš ir stengiuosi daryti iki dabar“, – kalbėjo G.Thunberg.
Merginai išties pavyko pakeisti pirmiausia savo tėvų požiūrį. Jos tėvas netgi tapo vegetaru.
„Bėgant laikui supratau, jog neturiu argumentų, kuriuos galėčiau pateikti savo dukrai. Ji rodė mums dokumentinius filmus, skaitėme knygas.
Anksčiau šios problemos nesuvokiau. Ji pakeitė mus ir nemažai kitų žmonių. Tai neįtikėtina. Jeigu tai gali nutikti, gali nutikti bet kas“, – teigė S.Thunbergas.
Iš pradžių protestavo viena
Pasiryžti protestui G.Thunberg įkvėpė moksleiviai Floridoje, kurie po šaudynių mokykloje patraukė į gatves norėdami išreikšti savo nepritarimą JAV ginklų įstatymams.
Mergina, matydama, kokią galią gali turėti jauni žmonės, norėjo padaryti ką nors panašaus, kad atkreiptų visuomenės dėmesį į klimato kaitos problemą. Tačiau palaikymo ji nesulaukė.
Praėjusių metų vasarą, kai Europoje vyravo itin aukšta oro temperatūra, o miškų gaisrai persimetė net į Arktį, G.Thunberg nutarė, kad laukti ilgiau negalima.
Ji pasiryžo surengti protestą viena. 2018-ųjų rugpjūčio 20 dieną ji pirmą kartą nuėjo prie Švedijos parlamento su plakatu ir pabandė atkreipti žmonių dėmesį į klimato kaitos problemą.
„Nupiešiau plakatą ir padariau šiek tiek skrajučių, ant kurių parašiau kelis esminius faktus, kuriuos žmonės privalo žinoti apie klimato kaitą.
Tada sėdau ant dviračio ir patraukiau prie parlamento. Sėdėjau ten nuo ryto iki trečios valandos popiet.
Buvau viena, tačiau jau kitą dieną prie manęs prisijungė žmonės. Vėliau jų ten buvo nuolat“, – prisiminė švedė.
Mėgino dukterį atkalbėti
Mergina ištesėjo savo pažadą protestuoti kasdien iki Švedijos nacionalinių rinkimų.
Galiausiai ji buvo pakviesta sakyti kalbą priešais tūkstantinę minią žmonių proteste dėl klimato kaitos.
Ši žinia ne juokais išgąsdino jos tėvus. Juk G.Thunberg anksčiau buvo diagnozuotas selektyvus mutizmas – vaikystėje pasireiškiantis nerimo sutrikimas, kuris yra charakterizuojamas vaiko negebėjimu efektyviai komunikuoti.
G.Thunberg tėvai bandė ją atkalbėti nuo sumanymo sakyti viešą kalbą, bet mergina užsispyrė.
„Tais atvejais, kai aistringai ko nors imuosi, savo sprendimo nebekeičiu“, – kalbėjo G.Thunberg.
Mergina nepabūgo ir stojo prieš tūkstantinę minią. Kreipdamasi į susirinkusiuosius anglų kalba ji ragino filmuoti ir dalintis šia kalba socialiniuose tinkluose, kad jos žinutė pasklistų po visą pasaulį.
„Tą akimirką verkiau. Labai didžiavausi dukra“, – sakė S.Thunbergas.
Vėliau G.Thunberg susitiko su ne vienu politiniu lyderiu, taip pat su milijonieriais, verslo lyderiais Davoso ekonomikos forume.
„Nenoriu, kad turėtumėte vilties. Noriu, kad panikuotumėte.
Noriu, kad jaustumėte baimę, kokią kasdien jaučiu aš, o tuomet pradėtumėte veikti“, – sakė jiems moksleivė.
Ir toliau nieko nevyksta
Mergina buvo išgirsta, bet politikai jai teigė, kad griežtinti klimato kaitos politiką įmanoma tik tuomet, kai visuomenė pati ims tai laikyti prioritetu. Bet G.Thunberg tokie žodžiai neįtikino.
„Jie ir toliau nieko nedaro. Nesuprantu, kaip jie mus toliau remia, jeigu mes juos kritikuojame. Tai man labai keista“, – piktinosi mergina.
Ją liūdina, kad lyderiai Jungtinėje Karalystėje, JAV, Australijoje bando sumenkinti jos protestą arba jį ignoruodami, arba kaltindami ją, kad ji praleidžia pamokas.
„Jie mėgina nukreipti dėmesį nuo to, apie ką iš tiesų yra šis protestas. Bet jie žino, kad negali to pakeisti, nes nesiima jokių veiksmų“, – kalbėjo G.Thunberg.
Su mergina sutinka ir nemažai žmonių visame pasaulyje. Jie taip pat piktinasi, kad pasaulio lyderiai daro pernelyg mažai klimato kaitos problemai spręsti.
Apie tai, kad jų susirūpinimas turi pagrindą, kalba ir Jungtinės Tautos.
Jau dabar ledynai tirpsta greičiau, nei tai buvo prognozuojama blogiausiuose scenarijuose. Oro temperatūra ir toliau kyla, o kad tai būtų sustabdyta, oro tarša turi gerokai sumažėti iki 2030-ųjų.
Todėl būtina daryti didelį spaudimą pasaulio lyderiams, kad jie imtųsi konkrečių veiksmų. Dėl šios priežasties pasaulyje ir Lietuvoje rugsėjo 20-27 dienomis yra organizuojama savaitė už klimatą, kurios metu norima atkreipti dėmesį į mūsų planetai gresiančią katastrofą, kuriai dar nėra vėlu užkirsti kelią.
Parengta pagal „The Guardian“, „Time“ informaciją.
