Po daugybės metų atidarys Albanijos Stalino paslaptis saugojusias duris

Daugybę metų po devyniais užraktais laikyta buvusio Albanijos diktatoriaus Envero Hoxhos vila bus atverta lankytojams. Įspūdingas statinys taps muziejumi, primenančiu sudėtingą šios šalies istorijos laikotarpį.

Į bunkerius, kuriuose turėjo slėptis E.Hoxha ir jo bendražygiai, vedė tuneliai.
Į bunkerius, kuriuose turėjo slėptis E.Hoxha ir jo bendražygiai, vedė tuneliai.
1985 m. mirus Albanijos diktatoriui E.Hoxhai jo vila liko stovėti nepaliesta.<br>AFP/„Scanpix“ nuotr.
1985 m. mirus Albanijos diktatoriui E.Hoxhai jo vila liko stovėti nepaliesta.<br>AFP/„Scanpix“ nuotr.
Visoje Albanijoje diktatorius įrengė 168 tūkst. bunkerių, kurie išliko iki šių dienų, nors gamta bando juos pasiglemžti.
Visoje Albanijoje diktatorius įrengė 168 tūkst. bunkerių, kurie išliko iki šių dienų, nors gamta bando juos pasiglemžti.
E.Hoxha vadintas Albanijos Stalinu.
E.Hoxha vadintas Albanijos Stalinu.
Didžiausiame šalies bunkeryje įkurtas muziejus. Jis duris atvėrė prieš porą metų.
Didžiausiame šalies bunkeryje įkurtas muziejus. Jis duris atvėrė prieš porą metų.
Daugiau nuotraukų (5)

Lrytas.lt

Sep 21, 2019, 8:08 PM, atnaujinta Sep 21, 2019, 8:08 PM

Keturis dešimtmečius Albaniją valdęs komunistas E.Hoxha gyveno įspūdingame trijų aukštų name, kuris turėjo ne tik garsui nepralaidžias duris, bet ir požeminę slėptuvę.

1985 metais mirus stalinistinį režimą Albanijoje įgyvendinusiam E.Hoxhai namas liko stovėti nepaliestas, o jo durys buvo užrakintos. Dabar pastatą galės aplankyti visi norintys.

Komunizmo laikais E.Hoxhos namas ir vietovė aplink jį buvo griežtai saugomi.

Šioje vietoje nuolat buvo daugybė policijos pareigūnų ir slaptųjų agentų.

Sostinėje Tiranoje E.Hoxhos namai buvo tartum Kremlius, tiktai jo nejuosė aukštos sienos. Tai buvo ypatinga vieta, skirta tik Komunistų partijos elitui ir jų šeimos nariams.

Tačiau dabar ši miesto dalis yra itin mėgstama pramogautojų – čia gausu barų, naktinių klubų, restoranų. E.Hoxhos namas čia stūkso tarsi vaiduoklis – pilkas, primenantis skaudžią šalies istoriją ir atskirtas nuo visuomenės akių.

Svarstė, ką daryti su pastatu

Narystės ES siekianti Albanija daugelį metų rinkosi verčiau neprisiminti E.Hoxhos valdymo periodo. Vis dėlto dabar šalis bando susitaikyti su savo istorija, jos nenutylėti, tad svarstoma atverti diktatoriaus namų duris kiekvienam, norinčiam jį pamatyti.

E.Hoxhos vilos viduje galima pamatyti sienas, papuoštas socialistiniais meno kūriniais.

Pastate daugybė kambarių, o kai kuriuose jų pastatyti Albanijoje pagaminti televizoriai.

E.Hoxha su sutuoktine žiūrėdavo vaizdo įrašus, kuriuose nufilmuoti jo politinių oponentų tardymai, kankinimai.

Patekti į diktatoriaus miegamąjį nėra taip paprasta. Į jį veda ne vienos duris, o pats kambarys turi itin gerą garso izoliaciją.

Namo rūsyje įrengtas baseinas ir slaptos durys, vedančios į tunelį. Visa tai buvo sumanyta tam atvejui, jei kas nors būtų kėsinęsis užpulti E.Hoxhą.

Albanijos ministras pirmininkas Edi Rama sakė ilgai svarstęs, ką daryti su buvusio diktatoriaus namu.

Pasak politiko, jam atrodė netinkama laikyti jį uždarytą kaip dabar – tartum kokią šventyklą. Tačiau ir nugriauti pastatą neatrodė gera mintis.

„Sunku rasti tinkamą sprendimą, kai supranti, kad praeitis vis dar čia, tačiau tu dirbi ateičiai“, – kalbėjo Albanijos premjeras.

Išsibarstę įspūdingi bunkeriai

Kiti pastatai, menantys E.Hoxhos valdymo laikotarpį, jau atvėrė duris visuomenei.

Buvusios diktatoriaus slaptosios policijos būstinė tapo muziejumi. Čia lankytojai gali pamatyti, kaip komunizmo laikotarpiu veikė tokios tarnybos.

Be kita ko, muziejuje galima sužinoti, kad slaptosios policijos pareigūnai buvo kruopščiai rengiami, mokomi, kaip įdėti klausymosi įrangą į sienas, paveikslų rėmus ar net batų padus.

E.Hoxhos nurodymu Albanijoje pastatyta maždaug 168 tūkst. betoninių bunkerių. Visi – per aštuonerius metus.

Ši idėja jam kilo po vizito į Šiaurės Korėją. Didžiausias bunkeris pastatytas Tiranos miesto pakraštyje – jame yra penki aukštai po žeme. Bunkeryje daugybė kambarių E.Hoxhai ir žmonėms iš artimiausios jo aplinkos.

Ten įrengta ir didelė salė, kur prireikus galėtų vykti šalies parlamento posėdžiai.

Įspūdingas bunkeris turėjo apsaugoti diktatorių ir jo aplinkos žmones tuo atveju, jei būtų įvykdyta branduolinė ataka. Tokia požeminė slėptuvė buvo vienas svarbiausių statinių, turėjusių užtikrinti diktatoriaus išlikimą.

Didžiuliame bunkeryje savo kambarius turėjo ne tik E.Hoxha, bet ir tuometinis ministras pirmininkas Mehmetas Shehu. Jiems buvo įrengti ir darbo kambariai.

Tačiau kad ir koks ambicingas buvo šis E.Hoxhos projektas, bunkeris taip niekada ir nebuvo panaudotas. Diktatorius mirė 1985 m. balandį, o jo režimui pavyko išsilaikyti dar vos kelerius metus.

Bunkeris daugybę metų buvo uždarytas. Pirmą kartą jo durys visuomenei atsivėrė 2014 m., kai Albanija minėjo 70-ąsias išsivadavimo nuo nacių metines. Bet savo duris jis pravėrė tik dviem mėnesiams, vėliau ir vėl buvo neprieinamas.

Prieš dvejus metus bunkeris buvo paverstas istorijos muziejumi ir dabar visi norintys gali pamatyti, kaip E.Hoxha ruošėsi galimai branduolinei atakai.

Šiuo metu užsibrėžta perdaryti ir dar vieną E.Hoxhos laikų statinį – betoninę piramidę, stūksančią pačiame Tiranos centre. Ji buvo pastatyta praėjusio amžiaus 9-ajame dešimtmetyje kaip diktatoriaus muziejus. Bet žlugus komunizmui jos paskirtis pasikeitė – čia buvo įrengti naktiniai klubai, prekybos centrai.

„Šis pastatas reprezentuoja mūsų transformaciją“, – tikino Tiranos meras Erionas Veliajus. Jis parengė projektą, pagal kurį Tiranos miesto centras iki 2030 m. turi visiškai pasikeiti.

Politikas tikino, kad piramidė simbolizuoja kelią, kurį nuėjo Albanija.

„Čia galima matyti ir paranoją, komunizmo šlovinimą, ir perėjimą prie laukinio kapitalizmo, ir galiausiai atgimimą.

Dabar piramidė turi būti pritaikyta prie atgimstančio miesto“, – tvirtino E.Veliajus.

Piramidės transformacija rūpinsis Olandijos architektūros įmonė. Ji ruošiasi palikti originalią piramidės struktūrą, bet paversti ją aukštųjų technologijų mokykla vaikams. E.Veliajus tikisi, kad šis projektas bus užbaigtas iki vasaros pabaigos.

Kontroliavo net išvaizdą

E.Hoxha retai keliaudavo, daugiausia laiko praleisdavo savo namuose, kuriuose gyveno su žmona ir trimis suaugusiais vaikais.

Didžioji dalis jo bendražygių buvo nušauti.

Tūkstančiai tikrų ir įsivaizduojamų politinių priešų taip pat buvo nužudyti, įkalinti arba ištremti į uždaras gyvenvietes, iš kurių jiems buvo uždrausta išvykti.

Albaniją E.Hoxha valdė diktatoriškais metodais: siekė kontroliuoti viską, o visuomenę paversti homogeniška ir paklusnia.

Vienas labiausiai išsiskiriančių dalykų E.Hoxhos namuose – tūkstančiai knygų. Tuo metu, kai Albanijoje daugelis XX amžiaus užsienio rašytojų knygų buvo draudžiamos, pats diktatorius jas mielai pirkdavo.

Jo namuose knygų buvo visuose kambariuose – tarp jų buvo galima rasti ir marksizmo istoriją, ir knygų apie senąsias civilizacijas, ir net seksualinio pobūdžio literatūros.

Tačiau visuomenei visa tai buvo nepasiekiama. Tuo metu studentu buvęs dabartinis Albanijos premjeras E.Rama sakė prisimenantis, jog universitete galėjo gauti amerikiečių poeto Walto Whitmano knygą tik dėl to, kad ji per klaidą buvo priskirta leidiniams apie žemės ūkį.

„Prisimenu, Žemės ūkio fakultete buvo penkios šios knygos, ir jūs nepatikėsite, kaip visi norėjo jas gauti“, – pasakojo E.Rama.

Jis siekia atverti E.Hoxhos namą visuomenei ir tikino nenorįs, kad šis pastatas būtų nugriautas.

„Jei viską ištrinsime, nebus gerai. Svarbu turėti šį vaiduoklį. Tai – E.Hoxhos namas, tačiau jo viduje viskas įrengta taip, kaip jam labai nepatiktų“, – tikino E.Rama.

Pasak politiko, geriausia E.Hoxhos name rengti moderniojo meno pamokas ir parodas, kviesti į diskusijas apie literatūrą ir užsienio politiką. E.Rama įsitikinęs – tai tikrai būtų erzinę diktatorių.

„Idėja – turėti vietą renginiams pirmame pastato aukšte, o kitus aukštus paversti svečių namais“, – kalbėjo E.Rama.

Bet nemažai albanų piktinasi, kad ambicingų projektų, kuriais siekiama pritaikyti E.Hoxhos laikų pastatus nūdienos poreikiams, netrūksta, o štai tinkamo paminklo diktatoriaus represijų aukoms Tiranoje vis dar neatsiranda.

Televizijos žurnalistas Blendis Fevziu, kurio parašyta E.Hoxhos biografija yra labiausiai perkama knyga Albanijoje, teigė planuojantis pats pradėti kampaniją, skirtą monumento statyboms.

Jis nori pastatyti paminklą penkiems tūkstančiams albanų, kurie buvo nužudyti, bet kurių kapai iki šiol nėra rasti.

Valdant E.Hoxhai 17 metų kalėjime praleidęs Fatosas Lubonja piktinasi, esą E.Ramos valdžia vykdo parodomuosius darbus Tiranos centre, o kas dedasi atokiau – niekam nerūpi.

„Neseniai apsilankiau buvusiame kalėjime, kur vyko renginys režimo aukoms paminėti. Kasykla, kurioje buvome priversti dirbti, veikia ir dabar, tik ją valdo Turkijos kompanija. Niekas neprimena tų baisių įvykių, kurie čia vyko“, – piktinosi F.Lubonja.

Parengta pagal „The Guardian“.

Spauskite mygtuką „VISI KOMENTARAI“ ir reikškite savo nuomonę.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2021 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.