Britams galvą skauda ne tik dėl „Brexit": „Parlamento pastatas tikrai kažką užmuš“

Vestminsterio rūmais yra susirūpinęs ne vienas žmogus, tarp jų ir inžinierius Andrew Piperis. Bet jam rūpi ne aršios diskusijos, o šimtmečius menančių šių sienų būklė. Tik ar bus suspėta išsaugoti Parlamento rūmus?

Parlamentas ant Temzės kranto yra įsikūręs jau nuo 1016 metų. Jau dabar ruošiamasi Parlamento rekonstrukcijos darbams, kol kas tvarkomas tik Didysis Benas – laikrodžio varpas tylės iki 2021-ųjų.<br>„123rf.com“ nuotr
Parlamentas ant Temzės kranto yra įsikūręs jau nuo 1016 metų. Jau dabar ruošiamasi Parlamento rekonstrukcijos darbams, kol kas tvarkomas tik Didysis Benas – laikrodžio varpas tylės iki 2021-ųjų.<br>„123rf.com“ nuotr
Parlamentas ant Temzės kranto yra įsikūręs jau nuo 1016 metų. Jau dabar ruošiamasi Parlamento rekonstrukcijos darbams, kol kas tvarkomas tik Didysis Benas – laikrodžio varpas tylės iki 2021-ųjų.<br>„123rf.com“ nuotr
Parlamentas ant Temzės kranto yra įsikūręs jau nuo 1016 metų. Jau dabar ruošiamasi Parlamento rekonstrukcijos darbams, kol kas tvarkomas tik Didysis Benas – laikrodžio varpas tylės iki 2021-ųjų.<br>„123rf.com“ nuotr
Parlamento rūmai 1834 m. sudegė iki pamatų. Tai paliko randą britų širdyse.<br>„Mary Evans Picture Library“/„Scanpix“ nuotr.
Parlamento rūmai 1834 m. sudegė iki pamatų. Tai paliko randą britų širdyse.<br>„Mary Evans Picture Library“/„Scanpix“ nuotr.
Parlamentas ant Temzės kranto yra įsikūręs jau nuo 1016 metų. Jau dabar ruošiamasi Parlamento rekonstrukcijos darbams, kol kas tvarkomas tik Didysis Benas – laikrodžio varpas tylės iki 2021-ųjų.<br>AFP/Scanpix nuotr.
Parlamentas ant Temzės kranto yra įsikūręs jau nuo 1016 metų. Jau dabar ruošiamasi Parlamento rekonstrukcijos darbams, kol kas tvarkomas tik Didysis Benas – laikrodžio varpas tylės iki 2021-ųjų.<br>AFP/Scanpix nuotr.
Parlamentas ant Temzės kranto yra įsikūręs jau nuo 1016 metų. Jau dabar ruošiamasi Parlamento rekonstrukcijos darbams, kol kas tvarkomas tik Didysis Benas – laikrodžio varpas tylės iki 2021-ųjų.<br>AFP/Scanpix nuotr.
Parlamentas ant Temzės kranto yra įsikūręs jau nuo 1016 metų. Jau dabar ruošiamasi Parlamento rekonstrukcijos darbams, kol kas tvarkomas tik Didysis Benas – laikrodžio varpas tylės iki 2021-ųjų.<br>AFP/Scanpix nuotr.
Parlamentas ant Temzės kranto yra įsikūręs jau nuo 1016 metų. Jau dabar ruošiamasi Parlamento rekonstrukcijos darbams, kol kas tvarkomas tik Didysis Benas – laikrodžio varpas tylės iki 2021-ųjų.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Parlamentas ant Temzės kranto yra įsikūręs jau nuo 1016 metų. Jau dabar ruošiamasi Parlamento rekonstrukcijos darbams, kol kas tvarkomas tik Didysis Benas – laikrodžio varpas tylės iki 2021-ųjų.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Parlamentas ant Temzės kranto yra įsikūręs jau nuo 1016 metų. Jau dabar ruošiamasi Parlamento rekonstrukcijos darbams, kol kas tvarkomas tik Didysis Benas – laikrodžio varpas tylės iki 2021-ųjų.<br>123 rf nuotr.
Parlamentas ant Temzės kranto yra įsikūręs jau nuo 1016 metų. Jau dabar ruošiamasi Parlamento rekonstrukcijos darbams, kol kas tvarkomas tik Didysis Benas – laikrodžio varpas tylės iki 2021-ųjų.<br>123 rf nuotr.
Parlamentas ant Temzės kranto yra įsikūręs jau nuo 1016 metų. Jau dabar ruošiamasi Parlamento rekonstrukcijos darbams, kol kas tvarkomas tik Didysis Benas – laikrodžio varpas tylės iki 2021-ųjų.<br>123 rf nuotr.
Parlamentas ant Temzės kranto yra įsikūręs jau nuo 1016 metų. Jau dabar ruošiamasi Parlamento rekonstrukcijos darbams, kol kas tvarkomas tik Didysis Benas – laikrodžio varpas tylės iki 2021-ųjų.<br>123 rf nuotr.
Britai sukluso po gaisro Paryžiaus Dievo Motinos katedroje.<br>AFP/Scanpix nuotr.
Britai sukluso po gaisro Paryžiaus Dievo Motinos katedroje.<br>AFP/Scanpix nuotr.
Britai sukluso po gaisro Paryžiaus Dievo Motinos katedroje.<br>Zuma Press / Scanpix nuotr.
Britai sukluso po gaisro Paryžiaus Dievo Motinos katedroje.<br>Zuma Press / Scanpix nuotr.
Britai sukluso po gaisro Paryžiaus Dievo Motinos katedroje.<br>AFP/Scanpix nuotr.
Britai sukluso po gaisro Paryžiaus Dievo Motinos katedroje.<br>AFP/Scanpix nuotr.
„Grenfell Tower“ kilęs gaisras nusinešė 72 žmonių gyvybę.<br>Reuters / Scanpix nuotr.
„Grenfell Tower“ kilęs gaisras nusinešė 72 žmonių gyvybę.<br>Reuters / Scanpix nuotr.
Daugiau nuotraukų (12)

Lrytas.lt

2019-10-06 17:52

A.Piperis prieš kelerius metus buvo paskirtas Parlamento atstatymo programos vadovu ir nuo tada reguliariai parlamentarams pateikia pranešimus apie pastato būklę. Tad vieną 2017-ųjų vasaros dieną jis tuometinę Bendruomenių Rūmų lyderę Andrea Leadsom išsivedė į ekskursiją po pastato užkaborius.

A.Leadsom jis norėjo parodyti kelias vietas, kur gali kilti gaisras ir kokį nors netinkamai pritaisytą elektros laidą, bet tik pravėrus Parlamento rūsio duris juos pasitiko baisus dvokas – jis rietė nosį taip, kad nebuvo įmanoma įžengti į vidų.

„Mes turėjome bandyti į rūsį patekti iš kitos pusės“, – prisimena A.Leadsom.

O A.Piperis savo ruožtu džiaugėsi tokia ekskursijos pradžia, nes ji leido parodyti, kad Vestminsterio rūmai yra tragiškos būklės.

Fasadas atrodo gražus iš toli, tačiau priėjus arčiau matyti, kad tai – tik dešimtmečių kosmetinio dailinimo išraiška. Rūsyje iš karalienės Viktorijos eros vamzdžių karšti garai veržiasi visai šalia aukštosios įtampos laidų, o sienose galima rasti asbesto.

Dauguma iš beveik 4 tūkst. pastato langų tinkamai neužsidaro, tad šiltas oras keliauja į lauką, o lietus – į vidų.

Įspėjamoji sistema yra tokia nepatikima, kad pastate nuolatos vaikščioja bent du žmonės, kurie stebi, ar nekyla gaisro pavojus.

Neapsaugotas yra net ir parlamentarų posėdžių kambarys. Balandžio mėnesį vieną posėdį teko nutraukti, kai po stipraus lietaus nuo lubų ėmė varvėti vanduo.

Tą dieną prižiūrėtojų komandai pasisekė, kad tai buvo tik lietus, nes kitomis dienomis jie nuolatos kovoja su 130 metų senumo nuotekų sistemos problemomis.

Sukluso po gaisro Paryžiuje

Parlamento nariai apie pastato problemas žinojo jau nuo Antrojo pasaulinio karo, tačiau dėmesį į jas atkreipė tiktai dabar.

2012-aisiais vienoje ataskaitoje buvo rašyta, kad „jeigu Parlamento pastatas nebūtų įtrauktas į didžiausios išliekamosios vertės pastatų registrą, jo savininkams būtų rekomenduota jį nugriauti ir perstatyti“.

Po 4 metų dar vienoje ataskaitoje buvo pabrėžiama apie neišvengiamą katastrofą, kuri gali ištikti pastatą. Tačiau, nepaisant pavojų, parlamentarai dėl šio klausimo nebalsavo iki 2018-ųjų. Bet net ir tada su „Brexit“ kovojanti Theresos May vyriausybė nenorėjo priimti prieštaringai vertinamų Parlamento darbo vietos perkėlimo įstatymų.

Tačiau šių metų balandį kilęs gaisras suniokojo 850 metų senumo Paryžiaus Dievo Motinos katedrą, britams tai buvo kaip šaltas dušas – pasiryžo pokyčiams.

Prancūzams katedros gaisras buvo itin skausmingas, nes šventovė beveik tūkstantmetį buvo šalies literatūros, istorijos ir religijos simbolis.

Bendruomenių Rūmai britams turi panašią reikšmę.

Gegužės 9-ąją parlamentarai priėmė įstatymą, kuriuo remiantis suformavo už visišką pastato evakuaciją ir atnaujinimą atsakingą tarnybą.

„Tokie įvykiai kaip gaisras Paryžiaus Dievo Motinos katedroje atkreipia mūsų dėmesį į istorinių pastatų išsaugojimo klausimą“, – teigė A.Leadsom, kuri inicijavo šio įstatymo priėmimą.

Politikė pradžioje buvo skeptiška – nematė būtinybės tokio masto rekonstrukcijai, tačiau jos požiūrį pakeitė ta diena Parlamento rūsyje.

Problemų kyla dažnai

Vestminsterio rūmai užima daugiau nei 93 tūkst. kvadratinių metrų plotą. Čia Britanijos vyriausybė veikia nuo 1016 m., nors didžioji dalis pastatų ir buvo pastatyti karalienės Viktorijos eros metais.

Neogotikinio stiliaus pastate yra per 1,1 tūkst. kabinetų, 2 pagrindinės Lordų ir Bendruomenių Rūmų posėdžių salės, daugybė mažesnių susirinkimo vietų, bibliotekų ar barų. Čia laikomuose archyvuose užfiksuotas praėjęs šalies istorijos tūkstantmetis.

Vienokia ar kitokia forma šie rūmai atlaikė politines krizes, teroristų išpuolius ir du didžiulius gaisrus.

Rūsio tuneliuose inžinierius A.Piperis jau nardo lyg savo namuose. Jis pamena, kokį šoką patyrė kilus gaisrui Paryžiuje.

„Iškart pamaniau: „Dieve, tai taip pat lengvai galėjo būti ir Britanijos Parlamento pastatas – viskas būtų prarasta per porą minučių“, – teigė A.Piperis.

Vis dėlto Parlamento pastatas ugnies liežuvių yra regėjęs. Prieš kelerius metus pats A.Piperis rūsyje užuodė svilėsių kvapą ir aptiko perkaitusią šildymo sistemą. 2016-aisiais gaisrą sukėlė prastai veikianti apšvietimo sistema.

Tai pastebėjo netoliese dirbę rangovai ir laiku viską užgesino.

„Buvome arti nelaimės, tačiau kitą kartą Londonui gali taip nepasisekti“, – kalbėjo Parlamento atstatymo programos vadovas.

1834 metų spalio 16-ąją čia jau siautėjo katastrofiškas gaisras, sunaikinęs beveik visą XI amžiaus pastatą.

Minios žmonių prie Temzės upės pakraupę stebėjo degantį Parlamentą. Istorikai tvirtina, kad daugelis britų po to ilgai juto potrauminio streso sindromą.

„Žmonės apie tokius didelius pastatus mąsto kaip apie savo psichologinės būsenos dalį“, – teigė knygą apie šį gaisrą parašiusi Caroline Shenton.

Viktorijos laikų bėdos

Vestminsterio rūmai tada buvo greitai atstatyti ir dar didesni nei anksčiau, bet dabarties problemos buvo sukurtos jau tuo metu.

Pastate įrengta ventiliacijos ir karšto bei šalto oro padavimo sistema pastate sukūrė daugybę tuščių ertmių ir niekuomet tinkamai neveikė.

Dar blogiau tai, kad po Antrojo pasaulinio karo darbininkai tose tuščiose skylėse nutiesė naujus vamzdynus ir laidus, o darbų įrašai buvo prarasti. Visi nauji vamzdžiai ir kabeliai apipurkšti kancerogeniniu asbestu, kuris tuomet buvo laikomas ugniai plisti neleidžiančia medžiaga.

2018-ųjų birželį panašiai suplanuota Škotijos menų mokykla Glazge visiškai sudegė. Niekas nežuvo, bet tokiomis primityvaus kondicionieriaus šachtomis ugnis išplito per kelias minutes.

Didžioji dalis atnaujinimo darbų bus skirti šioms Parlamente esančioms angoms tvarkyti, kad ugnis akimirksniu neapimtų viso pastato.

Vienintelė problema yra ta, kad atliekant darbus gaisro rizika tik dar labiau išaugs. Viena žiežirba pelenais gali paleisti visą pastatą.

Gaisrai Paryžiuje ir Glazge būtent ir kilo pastatų atnaujinimo metu. Dėl šios priežasties britai imsis didžiulių saugos priemonių – kiekvieną darbą turės patvirtinti priešgaisrinės apsaugos komanda, o darbuotojai negalės elgtis neatsakingai.

Britams nereikia įsivaizduoti tragedijos padarinių. 2017 m. birželį 24-erių aukštų viešojo apgyvendinimo dangoraižyje „Grenfell Tower“ kilęs gaisras nusinešė 72 žmonių gyvybę. Liepsnos greitai plito, prasti architektūros sprendimai lėmė pražūtį.

Įstatymų leidėjas Markas Tami bijo, kad gaisras Parlamento pastate įkalinti galėtų tūkstančius žmonių, kurie neturi patogaus priėjimo prie atsarginio išėjimo.

Rizika neapsiriboja ugnimi

Tačiau rizika neapsiriboja tik gaisru. Praėjusiais metais didelė akmeninio angelo dalis nukrito nuo aukščiausios rūmų vietos – Viktorijos bokšto. Ji nusileido visai šalia įėjimo į Lordų Rūmus.

„Jei būtų ant ko nors užkritusi, būtų užmušusi“, – teigė A.Piperis.

Po šio įvykio darbininkai aplink pastatą apžiūrinėjo akmenines puošmenas ir nuiminėjo jas tose vietose, kur yra griūties rizika.

„Pradėjus tvarkyti išorę daugelis papuošimų tiesiog nukrito patys, juos kartu telaikė tinko sluoksnis“, – tvirtino M.Tami.

Dėl šios priežasties didelė pastato dalis dabar yra aptraukta tinklu, kad jis sugautų visus krintančius fasado akcentus. Blogiausiai besilaikančias sienas remia pastoliai, skirti ne renovacijos darbams, bet žmonių gyvybei apsaugoti.

„Galimybė, kad byrantis šis pastatas pražudys žmones, didėja sulig kiekviena diena“, – kalbėjo A.Piperis.

Tuo metu pastato rūsyje kanalizacijos kvapas pasitinka gerokai anksčiau, nei pasieki jos mazgą. Ši vieta prasidėjus didesniam lietui gali pasrūti išmatomis. Rūmų darbuotojai iškart sužino apie rūsyje kilusią problemą.

2016-aisiais viename kabinete buvę asmenys netgi turėjo pasiskiepyti nuo hepatito, nes sprogęs vamzdis kabinetą paskandino išmatose.

Darbuotojus teks iškelti

Rizikai esant tokiai didelei, dalis žmonių mano, kad parlamentarai reaguoja pernelyg lėtai. Vestminsterio rūmai – visų pasaulio parlamentų ir atstovaujamosios demokratijos simbolis.

Proga atnaujinti pastatą po Antrojo pasaulinio karo, po vokiečių aviacijos atakų, buvo praleista, o nuo tada visos vyriausybės vengė spręsti šią problemą.

„Jeigu kas nors sukurtų pastatą, skirtą sudeginti, šis būtų puikus to pavyzdys“, – vienų debatų metu teigė M.Tami.

Tačiau parlamentarai nenori palikti pastato, nes mano, kad iš čia išėję niekada nebesugrįš.

Dabar darbo vietų perkėlimo planai jau parengti, bet progreso nematyti. Pagal dabartinius skaičiavimus, atnaujinimo darbai bus pradėti anksčiausiai 2025-aisiais ir kainuos per 4,5 mlrd. eurų.

Parlamentarams pasitraukus atnaujinimo darbai truks tarp 6 ir 8 metų.

Britams rengiantis palikti ES tai dar labiau kels politinį chaosą. Visada išlieka tikimybė, kad naujas premjeras atšauks išsikėlimo planus, tad parlamentarams čia dirbti teks, kol ant jų galvų tikrai pradės kristi pastato dalys.

„Politikų požiūris yra panašus į buvusį XIX amžiuje, – tvirtino C.Shenton. – Aš netikiu, kad istorija vyksta ciklais, tačiau žmonių prigimtis tikrai eina šiuo keliu.“

Parengta pagal „Time“ inf.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.