Šią vasarą Katalonijoje įvairiose gyvulininkystės fermose dėjosi neįprasti dalykai. Baltai vilkintys kaukėti žmonės filmavo fermose laikomus gyvulius ir bandė juos išlaisvinti.
„Mano fermą užpuolė daugybė baltai vilkinčių žmonių. Jie lakstė po visus kampus ir filmavo. Aš jų prašiau, kad išeitų, bet jie manęs neklausė. Tie žmonės išsinešė 15 triušių patelių, paliko tik mažylius. Aš tuomet jaučiausi visiškai bejėgis, neturėjau net mobiliojo telefono, negalėjau prisišaukti pagalbos“, – sakė Joanas Vilaro, Gurbo gyvenvietės triušių fermos savininkas.
Ūkininkas skundėsi, kad gyvūnų mylėtojai fermose dažnai pridaro žalos gyvuliams.
„Šie žmonės nežino, kaip elgtis su fermoje gyvenančiais gyvuliais. Triušiai yra labai nervingi gyvūnai, todėl jiems toks įsiveržimas sukėlė milžinišką stresą.
Daugybė apvaisintų triušių po to patyrė persileidimą, žindyvėms nutrūko pienas ir panašiai.
Be to, jie išsinešė triušių motinas ir paliko vienus jų mažylius, o tai visiškai nelogiška.
Kitose fermose veršiukus aktyvistai girdė vandeniu, kai tuo metu jie gali gerti tik karvių pieną“, – sakė J.Vilaro.
Vėliau šiuos gyvūnų gynėjus sulaikė policija ir dabar jiems gresia baudos iki 100 tūkst. eurų.
Pasak Katalonijos žemdirbystės departamento patarėjos, tokių akcijų tik daugės, todėl vyriausybė su jomis kovoti rengia specialų protokolą.
O Ispanijos žiniasklaidoje gyvūnų gelbėtojų tema pastaruoju metu tapo aktuali kaip niekada. Diskutuojama, kad šis reiškinys turi dvi puses – ir vedančią į pozityvius pokyčius, ir žalingą.
Gynėjai žada karą
Aktyvistai baudų nebijo – žada tęsti aršų karą su tais, kurie augina gyvulius dėl skerdienos.
„Mes laušimės į vištų, triušių ir karvių fermas tol, kol gyvulių niekas nebeskers.
Tokios fermos – žiaurumo fabrikai, kuriuose mažyliai atskiriami nuo motinų, gyvuliai kankinami, o po to žudomi skerdyklose“, – sakė karingai nusiteikęs Massinas Akandouchas, Katalonijos gyvūnų mylėtojų asociacijos „Liberation for Action“ narys.
Gyvuliai, kuriuos aktyvistams pavyksta „išlaisvinti“, vežami į vadinamąsias gyvulių šventoves, kur prižiūrimi iki pat mirties.
Gal šie faktai liudija Ispanijoje vykstančios veganiškos revoliucijos pradžią?
Barselonos Pompeu Fabros universiteto dėstytoja ir „Center for animals ethics“ vadovė Nuria Almiron „Lietuvos rytui“ tvirtino, kad žmonių ir gyvulių santykis turi keistis.
„Bėda yra ta, kad iki šiol daugybė žmonių save laiko viršesniais už gyvūnus. Todėl jie sau leidžia juos išnaudoti: laikyti uždarytus, skersti, atskirti nuo motinų ir panašiai. Tuomet, kai mes nebemanysime, kad esame viršesni, mūsų elgesys pasikeis.
Manau, ateityje veganų daugės ir gyvulininkyste užsiimantys ūkininkai pamažu pereis prie žemdirbystės. O jiems turėtume padėti mes, aktyvistai, ir vyriausybė“, – sakė už gyvūnų teises kovojanti N.Almiron.
Dėstytoja ir aktyvistė pokalbio metu žmones vadino humaniškaisiais gyvūnais, o kitus gyvūnus – nehumaniškaisiais.
N.Almiron tvirtina, kad įsilaužimai į fermas yra naudingi, nes sukelia daug debatų apie intensyvią gyvulininkystę ir taip padeda žmonėms tapti sąmoningesniems šiuo požiūriu.
Pasak dėstytojos, deja, nuo to kenčia paprasti valstiečiai – jiems nėra lengva ekonomine prasme ir jie tiesiog stengiasi dirbti savo darbą.
„Už intensyvią gyvulininkystę ir jos bėdas atsakingos stambios mėsos pramonės įmonės bei politikai, o ne pavieniai ūkininkai“, – įsitikinusi N.Almiron.
Palygino su vergais
Aktyvistė „Lietuvos rytui“ kalbėjo apie tai, kad vaikai nesijaučia viršesni už gyvūnus – laiko juos draugais, o tik vėliau viršenybės sąvoką jiems įkala visuomenė.
„Jei duosi vaikui triušį ir obuolį, jis žais su triušiu ir suvalgys obuolį. Tai natūralu. Tik suaugdami mes susikonstruojame viršenybės viziją“, – sakė N.Almiron.
Pasak jos, tikėti, kad ateityje visi žmonės gali tapti veganais, nėra utopija.
„Tai tas pat, kaip kadaise buvo neįtikėtina, kad bus uždrausta vergovė ar moterys galės balsuoti. Reikia tik nenuilstant kovoti“, – įsitikinusi katalonė.
Dėstytoja mano, kad nė vienas gyvulininkyste užsiimantis ūkininkas neatsisakytų perėjimo prie žemdirbystės: „Esu tikra, kad niekam nepatinka išnaudoti ir žudyti gyvūnus. Juk tai baisus darbas, todėl mes privalome padėti šiems žmonėms jį pakeisti.“
Pasak aktyvistės, kol kas gyvulių auginimo sąlygos gerėja pernelyg lėtai.
„Dabar vištos turi keliais kvadratiniais centimetrais daugiau erdvės, kiaulės savo išcementuotame kiemelyje turi po žaisliuką, o karvės šiek tiek daugiau laiko praleidžia gryname ore.
Bet ir toliau gyvuliai kenčia ir yra išnaudojami. Karvė per dieną veršiukui natūraliai duotų 6–7 litrus pieno, o intensyvi ūkininkystė priverčia ją duoti 30 litrų per dieną. Esame pripratę matyti išsipūtusius tešmenis, tačiau tai yra visiška anomalija, – mano dėstytoja. – Reikia ne priešinti ūkininkus ir aktyvistus, o bandyti kartu spręsti problemą.“
Gyvūnai turi jausmus
„Žmonės turėtų maitintis taip, kad nereikėtų išnaudoti gyvulių. Pirmiausia reikia mažinti mėsos vartojimą, nes jis yra visiškai netvarus. Norint laisvėje auginti visus gyvulius, mums reikėtų mažiausiai trijų planetų. Todėl ilgainiui tiesiog neturėtume valgyti mėsos“, – sakė veganė dėstytoja.
Ji teigė per paskaitas matanti, kad vis daugiau jaunų žmonių jautrūs šia tema.
„Mūsų ateitis – jaunosios kartos rankose. Iš tiesų tai evoliucijos klausimas. Juk kadaise Rene Descarte’as skelbė, kad gyvūnai – automatiniai mechanizmai.
Dabar ūkininkai kalba, jog gyvuliai turi instinktus, o ne jausmus. Tačiau pamažu žmonija supras, kad gyvūnai yra ne žemesnėje kategorijoje, jie tiesiog skirtingi. Kai pripažinsime, kad gyvūnai turi jausmus, mes tiesiog nebegalėsime jų išnaudoti“, – įsitikinusi N.Almiron.
Dar niekada Ispanijoje taip aršiai nebuvo kritikuojamas mėsos vartojimas ir jos gamybos pramonė. Daugybė mitybos specialistų ir dietologų kalba apie tai, kad pernelyg gausus raudonos mėsos kiekis mūsų valgiaraštyje gali pakenkti sveikatai.
Pasirodo, gamtą teršia ne tiktai automobiliai, bet ir karvės. Jų žarnynuose besikaupiančios dujos išmeta į atmosferą didžiulį anglies dioksido kiekį.
Aplinkosaugininkai perspėja, kad intensyvios gyvulininkystės fermos – viena pagrindinių klimato atšilimo priežasčių.
Tai visiškai netvarus verslas, kuriam reikia labai daug gamtos išteklių. Antai vienam karvės mėsos kilogramui tenka net 15 tūkstančių litrų vandens.
Išlaisvinimas ar vagystė?
Bet vienas dalykas kritikuoti intensyvią gyvulininkystę ir jos pasekmes, o kitas – persekioti ir pulti po vieną fermą turinčius ūkininkus, kuriems ir taip sunku verstis.
Todėl pastarosiomis dienomis Ispanijos žiniasklaida vis dažniau kelia klausimą, ar gyvūnų mylėtojų įsilaužimai į fermas yra jų išlaisvinimas, ar tiesiog vagystė. Ir ar tokie poelgiai gali būti vadinami aktyvizmu, o gal vis dėlto tai – nusikaltimas?
Katalonijoje žemės ūkio sektoriuje dirba 113 tūkst. darbuotojų, ši veikla užima 30 proc. teritorijos. Todėl kriminalizuoti visus gyvulininkyste užsiimančius ūkininkus ir siekti uždrausti gyvulių skerdimą yra rizikinga.
Ką apie tai mano patys ūkininkai? Marta Roger, ekologišką pieną gaminančios fermos „Can Roger“ savininkė, sako, kad didžiausia bėda – ta, kad tarp miesto ir kaimo atsivėrusi bedugnė.
„Anksčiau kiekvienas turėjo senelį, kuris kaime augino po kelias karves. Tačiau ūkininkystės modelis pasikeitė, fermos išaugo ir dabar mieste gyvenantys žmonės tarsi izoliuoti.
Žvelgdami atgal jie nebesupranta, iš kur jie atėjo, ir yra praradę ryšį su kaimo realybe“, – „Lietuvos rytui“ pasakojo agronomė.
M.Roger pasidžiaugė, kad į jos fermą kol kas niekada nėra įsilaužę aktyvistai.
„Tačiau pažįstu daugybę ūkininkų, kurie yra nukentėję nuo tokių akcijų. Bet jie nenori kalbėtis atvirai, nes labai bijo.
Daugybė ūkininkų yra vyresnio amžiaus, jiems svetimi socialiniai tinklai ir jie nežino, kaip kovoti su šia bėda.
Tuo metu, mano manymu, aktyvistų tikslas yra tiesiog nuotrauka „Instagram“ socialiniame tinkle“, – mano M.Roger.
Karvės – ne naminiai gyvūnai
Agronomės manymu, į fermas įsilaužiantys aktyvistai dažniausiai yra jauni miestiečiai, mažai teišmanantys apie gyvulius.
„Miestuose žmonės pripratę prie naminių gyvūnų – šunų ir kačių. Bet fermos gyvuliai yra visai kitas reikalas“, – sakė ūkininkė.
Anot agronomės, daugybė nuotraukų, kurias socialiniuose tinkluose po įsilaužimo į fermas platina aktyvistai, yra ištrauktos iš konteksto.
„Jie dažnai fotografuoja konteinerius, kuriuose ūkininkai laiko nugaišusius gyvulius tol, kol juos išsiveža specialiosios tarnybos. Žinoma, kad vaizdas tuose konteineriuose šiurpus, bet jeigu padėtum žmogaus karstą ant saulės ir palaikytum jį ten kelias dienas, skirtumas būtų nedidelis“, – ūkininkė aktyvistus kaltino nelogiškumu.
Pasak jos, visai kitas dalykas yra kova už gyvulių gerovę.
„Šioje srityje gyvūnų mylėtojai daug pasiekę ir tai labai svarbu. Dabar vištos jau nebededa kiaušinių siauriuose narvuose, gyvuliai irgi turi daugiau erdvės. Tokia yra dabartinė tendencija, mes savo fermoje taip pat nuolat geriname karvių laikymo ir melžimo sąlygas“, – sakė M.Roger.
Dažnai Katalonijos žiniasklaidoje dabar pasirodanti M.Roger sako, kad ūkininkai visuomet suinteresuoti jų gerove.
„Ir ne vien dėl etinių, bet ir dėl verslo sumetimų. Tuomet, kai gyvulys nepatiria streso ir gyvena laimingas, padidėja jo produkcija. Mes tai patyrėme su melžimo aparatais. Neseniai įtaisėme naują įrenginį, kuris melžia karves tuomet, kai joms reikia. Per du mėnesius karvės pasijuto kur kas geriau ir mes vaistams dabar skiriame tris kartus mažiau lėšų“, – apie fermos gyvenimą mūsų dienraščiui pasakojo M.Roger.
Anot jos, tas pats yra ir su skerdimu – jei skerdžiamas gyvulys patiria didžiulį stresą, jo mėsa nebus geros kokybės.
Aktyvistus laiko dviveidžiais
„Yra aktyvistų, kurie siūlo alternatyvą visus gyvulininkyste užsiimančius ūkininkus paversti žemdirbiais. Nors man ji atrodo labai tolima, vis dėlto smagu, kai žmonės ieško išeičių.
Tuo metu gyvulių išlaisvinti atvykę aktyvistai alternatyvos nesiūlo.
Su savo „Adidas“ sportbačiais ir „iPhone“ išmaniaisiais telefonais jie skraido iš vienos vietos į kitą lėktuvais ir laikosi tokios politikos: „Noriu visko ir iš karto.“ Tai nėra labai pavyzdingas tvarumo modelis“, – sakė M.Roger.
Anot gerovės gyvuliams trokštančių ūkininkų, visuomenėje reikėtų skatinti ekologiškų produktų vartojimą.
Albert’as Vinyals’as, Katalonijoje dirbantis vartojimo psichologas, tvirtina, kad už Ispanijos ribų, ypač Prancūzijoje, maisto parduotuvėse ekologiškų produktų skyrius yra labai didžiulis.
„Čia, Ispanijoje, žmonės vis dar mano, kad ekologiška mityba yra mada. Vartotojai nusiteikę skeptiškai ir nuolat girdžiu komentarų, kad ekologiškai išauginti gyvulio tiesiog neįmanoma. Bet pažiūrėkime į kainų skirtumą – jeigu perkame pigius mėsos produktus, už ką nors juk nemokame. O tai gali būti gera gyvulio priežiūra, jo pašaras“, – susimąstyti kvietė psichologas.
Vis dažniau girdime, kad norint turėti geležinę sveikatą reikėtų sumažinti mėsos kiekį valgiaraštyje. Pasak statistikų, kiekvienas europietis per metus suvalgo po 50 kg mėsos.
Mitybos specialistė Magda Carlas tvirtina, kad tai kur kas daugiau negu rekomenduotina dozė: „Mums reikia baltymų, bet nebūtina visus juos gauti iš mėsos.
Raudonoje mėsoje yra daug prisotintų riebalų, kurie kenkia sveikatai. Be to, turime atsižvelgti į tai, kokią mėsą valgome. Jos kokybė priklauso nuo to, kaip buvo užaugintas gyvulys.“
