Apie tai 79-erių S.Little'as prisipažino kalėjime per 18 mėnesių trukusius tardymus, per kuriuos spalvotais pieštukais atvaizdavo ir kelias savo aukas. Teigiama, kad visos jos – moterys, daugiausia afroamerikietės.
Žmonės pašiurpę, ramybės neduoda klausimas: kaip įmanoma, kad 90 moterų gali tiesiog dingti, o jų likimo niekas taip ir neišsiaiškins?
Ypač, kai S.Little'as ne kartą buvo pakliuvęs į teisėsaugos nagus. 1975 metais jis jau buvo suimtas 26 kartus 11-oje valstijų dėl nusikaltimų tokių kaip: vagystė, bandymas išprievartauti, sukčiavimas, valstybės pareigūnų puldinėjimas.
O 1982-aisiais jam buvo pateikti įtarimai dėl 22 metų Melindos LaPree žmogžudystės. Su ja S.Little'as leido laiką mirties vakarą. Vyras buvo išteisintas, nes nepakako įrodymų, kad tai jis moterį nužudė.
1984-aisiais San Diege jis vėl buvo sulaikytas: kaltintas pagrobimu, sumušimu ir bandymu pasmaugti – tąsyk jo auka išgyveno. Tačiau kai policija po mėnesio atvyko vyrą suimti, rado jį mašinoje su sąmonę praradusia moterimi, kuri taip pat buvo sumušta ir smaugta. Už tai vyras atliko 2,5 metų kalėjimo bausmę.
Tačiau laikas už grotų jo neatbaidė nuo nusikaltimų. Be to, kaip aiškėja, dar prieš pirmą kartą sėsdamas į kalėjimą, jis buvo įvykdęs pirmąsias moterų žmogžudystes.
Taikėsi į socialiai pažeidžiamas
Ji buvo klube, gimtadienio vakarėlyje linksminosi su grupe draugų. Tuomet mergina padarė lemtingą klaidą – pakvietė šokti vyrą, kuris tapo jos budeliu.
Praėjo keli dešimtmečiai, bet S.Little'as tebepamena, kad jos suknelė buvo priekyje susagstoma smulkiomi sagutėmis. Kad jos motina sunkiai sirgo, o ji turėjo dar dvi seseris.
S.Little'as prisiminė daug smulkių detalių, bet ne savo aukos vardą – ji buvo viena iš 93 šio maniako aukų. Žmogžudystes S.Little'as vykdė 35-erius metus skirtingose Amerikos vietose, nei kiek netrukdomas JAV teisėsaugos.
Nemažai nužudytų moterų priklausė žemiausiam visuomenės sluoksniui, tad įtariama, kad jų mirtyss galėjo būti išnagrinėta atmestinai: įvardytos kaip narkotinių medžiagų perdozavimas, nelaimingas atsitikimas ir pan.
Kai kurių aukų kūnai niekada nebuvo rasti. FTB tyrėjams nusikaltėlis pateikė 30-ies savo aukų portretus, kuriuos kalėjime nupiešė spalvotais pieštukais. Šalia užrašė moterų vardus ir amžių.
FTB sako, kad nusikaltėlis nemeluoja. Mat 50 iš jo apibūdintų žmogžudysčių iš tiesų buvo įrodytos kaip jo darbas.
„Daugybę metų S.Little'as manė, kad niekas jo nesugaus, nes niekas nesirūpino moterimis, kurios tapo jo aukomis, – teigė tyrėja Christie Palazzolo. – Nors šis vyras jau ir taip yra kalėjime, už trijų žmonių nužudymą jam skirtos trys bausmės iki gyvos galvos, FTB mano, kad reikia siekti teisingumo kiekvienai jo aukai – pagaliau užbaigti jų bylas.“
Pasakojimų detalės sukrečia
Būtent todėl FTB prašo pagalbos ir žengė neįprastą žingsnį: pasidalino S.Little'o pasakojimais apie kai kurias jo aukas. Ieško, kas galėtų suteikti daugiau informacijos.
„1971 ar 1972 metais Majamyje susipažinau su 18-19 metų translyte moterimi. Jos vardas buvo Marianne ar Mary Ann“, – prisiminė vyras.
Jie susipažino viename bare, o po kelių dienų susitarė susitikti kitame. S.Little'as pasisiūlė ją pavėžėti namo – jo auka gyveno su keliais kambariokais. Vienas jų Marianne grįžus paprašė nueiti į parduotuvę ir nupirkti skutimosi putų.
S.Little'as pasisiūlė ją pavežti iki parduotuvės savo „Pontiac“ markės automobiliu, tačiau kiek pavažiavęs sustojo šalikelėje ir translytę moterį nužudė.
Tuomet pavažiavo tolyn ir paslėpė jos kūną drėgnoje pelkių vietovėje. Žudikas mano, kad moters palaikų niekas taip ir nerado, nes juos pasiglemžė gamta.
Apie 1984-uosius, vasarą, S.Little'as vyko iš Loreno į Sinsinatį. Pakeliui stabtelėjo prie striptizo klubo ir susipažino su 25-erių hipiškos išvaizdos moterimi.
„Ji priėjo prie manęs ir paprašė, kad pamėtėčiau ją iki Majamio, kur gyveno jos motina“, – prisiminė S.Little'as.
Kurį laiką S.Little'as su nauja pažįstama smaginosi Sinsinatyje, o tada pajudėjo į Kentukio valstijos šiaurę.
Kai privažiavo kalnuotą vietovę, vyras jauną moterį pakvietė pasėdėti su juo ant galinės sėdynės ir ten ją užpuolė – smūgiu apsvaigino ir pasmaugė. Jos lavoną paliko ant kalno viršaus.
Anksčiau gerai boksavosi
FTB teigia, kad kadaise talentingu boksininku buvęs S.Little'as sugebėdavo aukas nužudyti taip, kad nebūdavo akivaizdu, jog tai – žmogžudystė.
„S.Little'o taikyti metodai nepalikdavo akivaizdžių žymių, kad tai smurtinė mirtis. Staigiu smūgiu jis apsvaigindavo aukas – kai kurios netekdavo sąmonės – o tada jas uždusindavo“, – aiškino JAV tyrėjai.
Kūnai būdavo randami tik praėjus daug laiko po žmogžudystės – kai kuriais atvejais smaugimo žymės būdavo išnykusios, kai kuriais atvejais rasti tiktai aukų kaulai.
„Be smurtinių žymių ar šautinių žaizdų, šios mirtys būdavo klasifikuojamos kaip perdozavimas, nelaimė ar natūrali mirtis“, – teigia JAV teisėsauga.
Visgi amerikiečiai tokius žodžius palydi su kartėliu – esą tai buvo moterys iš žemiausio socialinio sluoksnio arba narkomanės, todėl policija į jų mirtis pakankamai nesigilindavo.
Vienintelė, kurią nuskandino
FTB paviešintuose pasakojimuose S.Little'as ramiai dėsto tai, ką prisimena. Tačiau daugeliu atvejų jo atmintis miglota – kaip ir pasakojant apie merginos, su kuria susipažino klube, žmogžudystę.
„Merginą, kurios oda buvo medaus spalvos, sutikau klube Naujajame Orleane 1982-aisiais. Ji dėvėjo susagstomą suknelę, o klube, kur ji šoko, buvo ir jos sesuo. Tai buvo jos sesers gimimo diena, – pasakoja S.Little'as. – Ji pasiūlė man pašokti, o kai šokome, ji man tarė: „Gal nori pasivažinėti po to, kai baigsis vakarėlis?“
Išėjome į lauką, ji pamatė mano automobilį – tuo metu vairavau „Lincoln“ – ir buvo sužavėta.
Už parankės ėjome iki automobilio, dar sustojome degalinėje. Ji ėmė pasakoti apie savo motiną, kuri buvo neįgali.“
Kurį laiką jie važiavo ir kalbėjosi, o tada S.Little'as pamatė išsukimą, vedusį į miško tankmę.
„Įvažiavome į mišką, pastačiau automobilį. Paėjome. Ten buvo vandens telkinys, stovėjo kanalo gilinimo įranga. Tada čiupau ją už kojų ir įvilkau į vandens telkinį. Ji buvo vienintelė, kurią nužudžiau nuskandindamas“, – tyrėjui sakė S.Little'as.
Buvęs boksininkas S.Little’as 2012-ųjų pradžioje buvo suimtas Kentukio valstijoje dėl su narkotikais susijusių nusikaltimų ir perduotas Kalifornijos valstijos pareigūnams.
Patikrinus nusikaltėlio DNR paaiškėjo, kad jis kaltas dėl trijų neištirtų žmogžudysčių praėjusio amžiaus 9-ajame dešimtmetyje
Tuomet jis nutylėjo tikrąjį savo nusikaltimų mastą, tačiau įkalčiai neištirtų bylų tyrėjus vis tiek galiausiai atvedė pas S.Little’ą, kuriam bet kokiu atveju įkvėpti laisvės oro jau nebebuvo vilties.
Parengta pagal FTB, „The New York Times", „The Guardian" informaciją.
