Prieš kelias dienas Vilniuje vyko Laisvosios Rusijos forumas, jau keletą pastarųjų metų rengiamas kas pusmetį. Čia susirenka keli šimtai aktyvistų, Kremliaus režimo kritikų ne tik iš Rusijos.
Sambūris, kurio politinis lyderis yra praeityje garsus šachmatininkas G.Kasparovas, kasmet sutelkia daugumą žinomiausių rusų opozicinės terpės veikėjų. Bet šįkart nedalyvavo nė vienas šiuo metu įtakingiausiu Rusijos opozicijos lyderiu laikomo A.Navalno atstovas.
Šio iškalbingo fakto priežastis – dar iškalbingesnė. G.Kasparovas yra aršus A.Navalno siūlymo, pavadinto protingu balsavimu, kritikas.
Kai Rusijos valdžia neleido nė vienam jai nepatinkančiam opozicijos kandidatui dalyvauti Maskvos, taip pat kituose vietos rinkimuose, o dėl to kilusius masinius protestus žiauriai išvaikė, A.Navalnas savo bendraminčius paragino balsuoti už bet ką, išskyrus valdančiosios „Vieningosios Rusijos“ atstovus.
Tuo metu G.Kasparovas su savo šalininkais ir tokį balsavimą, ir apskritai dalyvavimą nesąžininguose rinkimuose laiko netiesioginiu talkininkavimu režimui.
Negana to, nemažai šachmatininko bendraminčių patį A.Navalną laiko Kremliaus agentu arba vienos režimo vidaus stovyklų, kovojančių su kitomis dėl įtakos, įrankiu.
Nieko nuostabaus, kad, šioms senoms takoskyroms dar labiau paaštrėjus, A.Navalnas, anksčiau kartais atsiųsdavęs vieną kitą savo bendražygį į susibūrimą Vilniuje ar net juos deleguodamas į mėginamas kurti struktūras, nutraukė netgi šiuos ryšius.
Forumo užkulisiuose ne vienas jo dalyvis A.Navalno elgesį įvertino taip: „Jis nori būti ne tik pats didžiausias, bet ir vienintelis.“
Šiame renginyje nebuvo atstovaujama ir kitam žinomam Rusijos opozicijos veikėjui M.Chodorkovskiui.
Nemažai aršiausių valdžios kritikų, susibūrusių po Laisvosios Rusijos forumo vėliava, šį buvusį kalinį ir oligarchą taip pat laiko sąmoningu režimo talkininku, tam darbui ir išleistu iš kalėjimo. Čia pat primenami jo vieši pareiškimai.
Mat M.Chodorkovskis nekart aiškino, kad netgi demokratiška Rusijos valdžia negalės taip paprastai Ukrainai grąžinti Krymo, o griežtos ir ekonomiškai skaudžios sankcijos Rusijai yra neteisinga bausmė esą niekuo dėtai visuomenei.
Jau pirmuosius kartus po paleidimo iš kalėjimo M.Chodorkovskiui lankantis Vilniuje jo minėti pareiškimai buvo sukėlę nemažai triukšmo mūsų šalyje. Tačiau būtent šio veikėjo bendražygių suvažiavimus, kurie irgi vyksta Lietuvoje, mūsų valdžia globoja labiau ir priima aukštesniu politiniu lygiu nei G.Kasparovo šalininkus.
Tiesa, šįkart Lietuvos politikų desantas Laisvosios Rusijos forume buvo kiek gausesnis nei įprastai. Be to, su renginio organizatoriais buvo susitikęs ir užsienio reikalų ministras L.Linkevičius.
Didesnio dėmesio forumas nusipelnė, nes jame dalyvavo tarptautiniu mastu pagarsėjęs buvęs Rusijos politinis kalinis, Ukrainos režisierius O.Sencovas. Terorizmu kaltinamą kūrėją Maskva neseniai paleido su būriu kitų savo belaisvių iš Ukrainos per vieną didžiausių apsikeitimų belaisviais su Kijevu.
Vis dėlto net forumo diskusijose, kuriose dalyvavo ir O.Sencovas, plieskėsi gana aršūs nesutarimai dėl pamatinių dalykų.
Opozicijos atstovai ginčijosi ir dėl dalyvavimo rinkimuose, ir dėl to, ar teisingai pasielgta sugrąžinant Rusiją į Europos Tarybos Parlamentinę Asamblėją, kur jos teisės buvo suspenduotos po Krymo okupacijos ir karo Ukrainos rytuose.
Antai žymus žmogaus teisių gynėjas L.Ponomariovas karštai tikino, jog Rusiją grąžinti į asamblėją buvo tiesiog būtina – vien tam, kad pati šios šalies pilietinė visuomenė ir opozicija turėtų didesnes galimybes apeliuoti į Europą.
Be to, esą Vakarams nereikia taip paniškai bijoti V.Putino, kaip bijoma dabar.
Bet kiti rusų opozicijos veikėjai šias įžvalgas audringai kritikavo, tvirtindami, kad tokie kaip L.Ponomariovas yra Kremliaus talkininkai ir netgi režimo dalis.
Nebuvo sutariama ir dėl kitko: ar režimą įmanoma nustumti nuo valdžios taikaus protesto būdu, ar apskritai Rusijoje bent artimiausiu metu įmanomi išties masiniai ir todėl Kremliui pavojingi protestai?
Vieni tikino, kad tokie protestai prasidės greitai, nes visuomenėje jau susikaupęs sprogstamasis kiekis nepasitenkinimo dabartine valdžia ir visa politine sistema.
Kiti teigė, kad tai – rožinės svajonės, beviltiškai kartojamos jau daugelį metų, o pokyčius Rusijoje gali lemti tik konfliktai paties režimo viršūnėse, kuriuos gali paskatinti daug didesnis Vakarų spaudimas nei dabar.
Tiesa, forumo dalyviai čia pat pripažino, jog tokio spaudimo galimybės dabar yra itin miglotos, o kai kurie opozicijos atstovai tvirtino, kad Kremlius valdo padėtį ir šalies viduje, ir tarptautinėje erdvėje, todėl pasauliui gresia dideli sukrėtimai.
Kad ir kaip būtų, dabartinė Rusijos opozicija, nesusitarianti net savo kieme, tos padėties tikrai nekontroliuoja.
