Vingiuotas, sudėtingas 70-metės politikės kelias vedė nuo Oklahomos iki Masačusetso, o ateityje galbūt nuvingiuos iki Baltųjų rūmų Vašingtone.
Kas ši demokratė, siekianti tapti partijos kandidate į prezidentus, kaip reikiant įsiutinusi „Facebook“ vadą Marką Zuckerbergą?
Augo tarp respublikonų
E.Warren užaugo Oklahomos valstijoje. Visi trys jos broliai buvo karininkai, du iš jų – Respublikonų partijos nariai.
Kandidate į prezidentus siekianti tapti E.Warren prisipažįsta, kad jaunystėje ne itin domėjosi politiniu gyvenimu, nors pati buvo Respublikonų partijos sąraše.
Tačiau jos šeimos finansinės problemos atspindėjo kitų vidurinės klasės šeimų Amerikoje bėdas, o gyvenimiška patirtis vėliau prisidėjo prie dabartinio politikos supratimo ir vizijos susiformavimo.
Kai E.Warren buvo maža, jos tėvas sukosi kaip išmanė, prekiavo įvairiausiais daiktais siekdamas išmaitinti gausią šeimą: pradedant kilimais ir tvoromis, baigiant namų apyvokos daiktais.
1960-aisiais, kai E.Warren buvo 11 metų, jos tėvas Donaldas Herringas patyrė širdies smūgį – nebegalėjo vaikščioti ir dirbti.
Vaikystės namuose klausydamasi tėvų pokalbių prieš miegą E.Warren dažnai nugirsdavo žodį „iškeldinimas“.
Siekdama išsaugoti namus jos motina Pauline susirado prastai mokamą darbą „Sears“ parduotuvėje, iš paskutiniųjų stengėsi, kad su vaikais neatsidurtų gatvėje.
Pradžia buvo nelengva
E.Warren vis dar palaiko artimus ryšius su tėvais ir broliais, kurie tebegyvena Oklahomoje, bet kai paliko jų namus, jos gyvenimas nebuvo rožėmis klotas.
Kai Elizabeth buvo 19 metų, ji ištekėjo už pirmojo vyro, su kuriuo susipažino mokyklos laikais. Dėl jo ji metė George’o Washingtono universitetą, nors gaudavo stipendiją už puikius rezultatus įvairiuose debatuose, gerai mokėsi. Dėl NASA inžinieriaus karjeros siekiančio vyro šeima turėjo pakeisti ne vieną gyvenamąją vietą, įsikurti vis kituose miestuose.
E.Warren tą laiko tarpsnį atsimena kaip itin sudėtingą, nes reikėjo suderinti santuoką su vyru Jimu, vaiko auginimą ir bandymą baigti mokslus.
Naujajame Džersyje teisės studijas baigusi E.Warren pastojo antrą kartą ir patraukė paskui vyrą Jimą į Teksasą.
Tačiau kai antram sūnui suėjo dveji, pora išsiskyrė. Tuo metu E.Warren buvo tapusi Hjustono universiteto teisės profesore.
Dar po dvejų metų ji susipažino su dabartiniu vyru, Harvardo universiteto profesoriumi Bruce’u Mannu.
Kai dirbo Hjustone, E.Warren pradėjo akademinius tyrimus, kodėl Amerikos šeimos dažnai bankrutuoja.
Iš pradžių ji manė, kad bankroto atvejai susiję su blogais sprendimais ar moralinėmis klaidomis, tačiau jos ieškojimai atvedė prie to, kad kai kuriems žmonėms paprasčiausiai gyvenime nepasisekė arba juos sustabdė sveikatos problemos.
1996 metais E.Warren, būdama 47 metų, pakeitė politinę stovyklą – pradėdama Harvardo universiteto profesoriaus karjerą tapo Demokratų partijos nare.
Išvadino politikę Pokahonta
„Oklahomiškoji E.Warren nėra juokas, – sako Heather Campion, E.Warren kolegė nuo 2000-ųjų. – Širdyje ji visada liks vidurinės klasės žmogus. Ji nėra ta tipinė harvardiška asmenybė kultūrinėje arba socialinėje erdvėje.Būtent todėl ji supranta, ką reiškia būti dirbančia amerikiete. Ji gerokai anksčiau nei visi kiti suprato šalies judėjimo kryptį.“
Tačiau E.Warren politiniai oponentai dažnai sugeba savo naudai pasinaudoti jos inteligentiškąja, harvardiškąja, puse.
Per 2012-ųjų rinkimų kampaniją Respublikonų partijos narys Scottas Brownas pavadino ją profesore ir sukritikavo jos „elitinį“ požiūrį į politikos problemas.
O dabartinis JAV prezidentas D.Trumpas E.Warren yra pašaipiai išvadinęs animacinio filmo heroje Pokahonta, nes politikė teigė turinti indėniško kraujo, tad save laiko indėne.
Politiniai kritikai ją taip pat koneveikė dėl tokio sprendimo, vadino tai gryniausiu populizmu ir bandymu dirbtinai sau priskirti tapatybę norint pritraukti mažumų balsų.
Nuspėjo besiartinančią krizę
Pirmojo XX amžiaus dešimtmečio pradžioje E.Warren savo kalbose, straipsniuose ir knygose teigė, kad auganti vartojimo skola didėja, atsiranda atlyginimų stagnacija, nekilnojamojo turto kainos šokinėja ir kad artinasi finansų krizė, kol galiausiai jos prognozės pasitvirtino 2008 m. rugsėjį.
Po kelių savaičių JAV Senato daugumos lyderis Harry Reidas paskyrė E.Warren vadovauti Sutrikusio turto paramos (angl. TARP) Kongreso programai, kuri buvo atsakinga už nuostolingo finansinio turto pirkimą ir priežiūrą.
Tai buvo pagrindinis JAV valdžios žingsnis, kai prasidėjo pasaulinė finansų krizė. E.Warren greitai sulaukė pagyrų iš abiejų didžiųjų partijų atstovų už gebėjimą kontroliuoti komplikuotą finansinę situaciją.
Po sėkmingo vadovavimo TARP programai 2010 metais ji sulaukė tuometinio JAV prezidento Baracko Obamos kvietimo tapti jo patarėja Vartotojų finansinės apsaugos biure (angl. CFPB).
Nuo 2013 metų E.Warren yra JAV senatorė, atstovaujanti Masačusetso valstijai.
Vilioja socialiniais pažadais
Demokratė E.Warren dažniausiai akcentuoja sveikatos, imigracijos, klimato kaitos ir užsienio politikos klausimus.
Kandidatė gana aktyviai pasisako už privataus sveikatos draudimo panaikinimą.
Rugsėjį per prezidentinius Demokratų partijos debatus Masačusetso senatorė pareiškė, kad už sveikatos draudimą didesnę mokestinę naštą turi tempti turtingieji, o vidurinės klasės žmonės turi prisidėti mažiau, mokėdami pagal mažesnį tarifą.
Ji taip pat pasiūlė valdžios prižiūrimos farmacijos kompanijos kūrimą, taip siekiant sumažinti vaistų kainas.
E.Warren palaiko idėją, kuri suteiktų galimybę visiems amerikiečiams būti apdraustiems sveikatos draudimu, taip panaikinant privačių draudikų paslaugas.
Kandidatės į JAV prezidentus teigimu, būtina „baigti drakonišką D.Trumpo politiką ir imigracijos problemas spręsti civilizuotai“.
Jos vizija – būtina dekriminalizuoti neteisėtą sienos kirtimą, nes nelegalūs imigrantai, kurie siekia prieglobsčio šalyje ir čia dirbti, nėra pavojus JAV nacionaliniam saugumui.
E.Warren nėra svetimi ir aplinkos apsaugos klausimai. Senatorė pasiūlė naująją „Žaliąją rezoliuciją“, kurios tikslas – per dešimtmetį į visas JAV pramonės šakas įdiegti 100 procentų švarias ir atsinaujinančias energijos formas.
2019-ųjų balandį E.Warren pasiūlė savo planą atšaukti iki 50 tūkst. JAV dolerių (44,87 tūkst. eurų) ir mažiau siekiančias studentų paskolas kiekvienai JAV šeimai, kurių metinės pajamos nesiekia 100 tūkst. JAV dolerių (apie 90 tūkst. eurų). O gaunantiems daugiau būtų iš dalies nurėžtos studentų skolos.
Ji pasisako už tai, kad visas aukštasis mokslas, pradedant universitetais, baigiant visuomeniniais koledžais, būtų nemokamas ir prieinamas visiems.
Šįmet E.Warren pasiūlė kelias ekonomines priemones, kurios galėtų padėti JAV darbininkams.
Siūloma investuoti 2 trln. JAV dolerių (1.8 trln. eurų) į aplinkai nekenksmingas gamyklas ir infrastruktūrą, įkurti federalinį valdžios departamentą, kuris rūpintųsi šalies ekonomine raida.
Užsienio politikoje jos požiūris priešingas nei D.Trumpo. Masačusetso senatorė nekart kritikavo Izraelį ir šios šalies premjerą Benjaminą Netanyahu dėl veiksmų prieš Palestiną.
Demokratė agitavo, kad JAV pajėgos paliktų Afganistano, Sirijos ir Irako teritorijas.
Sunervino M.Zuckerbergą
„Yra tokių žmonių, tokių kaip E.Warren, kurie mano, jog geriausia išeitis – suskaldyti didžiąsias kompanijas. Jeigu ji bus išrinkta prezidente, galiu garantuoti, kad paduosime ją į teismą, ir neabejoju, jog laimėtume šią bylą.
Ar mus tai nervintų? Žinoma. Be abejo, aš nenoriu į teismą paduoti savo šalies valdžios, bet kai kas nors kėsinasi į kai ką man labai brangaus, turiu stoti į kovą“, – spalio pradžioje išplatintame garso įraše išsiliejo „Facebook“ vadovas M.Zuckerbergas.
Vis dėlto Silicio slėnio technologijų kompanijų vadai ne taip skeptiškai žiūri į demokratų kandidatę ir net siūlo jai paramą, nors ji siekia apriboti didžiąsias technologijų kompanijas, taip suteikiant galimybę mažesniesiems startuoliams ir bendrovėms.
Antrąjį 2019 m. ketvirtį E.Warren iš Silicio slėnio verslininkų sulaukė keliolikos tūkstančių dolerių finansinio paskatinimo.
Panašu, kad ateityje ši parama tik didės, nes didžiųjų technologijų kompanijų vadai mato E.Warren kaip vienintelę pajėgią ir labai aiškią viziją turinčią Demokratų partijos kandidatę, galinčią mesti iššūkį net ir respublikonui D.Trumpui.
Parengta pagal „Time“, „The Verge“, „Politico“, „Business Insider“ inf.
