Užmirštas planetos nuodytojas: Žemę vis labiau užkariauja betono plotai

Betonas yra viena dažniausiai naudojamų medžiagų Žemėje. Ji populiarumu nusileidžia tik vandeniui. Bet betono privalumai slepia didelį pavojų planetai, žmogaus sveikatai, kultūrai. Tik mes tai pamirštame.

Prie oro užterštumo prisideda klinčių karjerai, cemento fabrikai, transportui naudojami sunkvežimiai. Cemento industrija išmeta didžiulius kiekius anglies junginių.<br>AFP/„Scanpix“ nuotr.
Prie oro užterštumo prisideda klinčių karjerai, cemento fabrikai, transportui naudojami sunkvežimiai. Cemento industrija išmeta didžiulius kiekius anglies junginių.<br>AFP/„Scanpix“ nuotr.
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr.
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr.
Japoniją pakerėjo betonas – šalyje daugybė jo konstrukcijų.<br>„Reuters“/„Scanpix“ nuotr.
Japoniją pakerėjo betonas – šalyje daugybė jo konstrukcijų.<br>„Reuters“/„Scanpix“ nuotr.
R. Halbe / archdaily.com nuotr.
R. Halbe / archdaily.com nuotr.
 Betonas yra viena dažniausiai naudojamų medžiagų Žemėje. Ji populiarumu nusileidžia tik vandeniui. Bet betono privalumai slepia didelį pavojų planetai, žmogaus sveikatai, kultūrai. Tik mes tai pamirštame.<br> 123rf.com nuotr.
 Betonas yra viena dažniausiai naudojamų medžiagų Žemėje. Ji populiarumu nusileidžia tik vandeniui. Bet betono privalumai slepia didelį pavojų planetai, žmogaus sveikatai, kultūrai. Tik mes tai pamirštame.<br> 123rf.com nuotr.
 Betonas yra viena dažniausiai naudojamų medžiagų Žemėje. Ji populiarumu nusileidžia tik vandeniui. Bet betono privalumai slepia didelį pavojų planetai, žmogaus sveikatai, kultūrai. Tik mes tai pamirštame.<br> 123rf.com nuotr.
 Betonas yra viena dažniausiai naudojamų medžiagų Žemėje. Ji populiarumu nusileidžia tik vandeniui. Bet betono privalumai slepia didelį pavojų planetai, žmogaus sveikatai, kultūrai. Tik mes tai pamirštame.<br> 123rf.com nuotr.
Daugiau nuotraukų (6)

Lrytas.lt

Jan 19, 2020, 7:24 PM

Jeigu cemento industrija būtų šalis, ji būtų trečia pagal išmetamo anglies dvideginio kiekį. Ją pranoktų tik Kinija ir JAV.

Betonas – cemento, smėlio ar žvyro ir vandens mišinys – yra šiuolaikinių miestų pagrindas. Jis milijardams žmonių suteikia stogą virš galvos, padeda apsisaugoti nuo gamtos stichijų ir suteikia struktūrą sveikatos, švietimo, transporto, energijos ir industrijos sektoriams.

Betonu stengiamės pažaboti gamtą. Atsparūs stogai apsaugo mus nuo lietaus, šalčio, purvo. Tačiau betonas taip pat įkalina didelius plotus derlingos žemės, užkemša upes ir padeda pamiršti, kas vyksta už mūsų sienų.

Užbetonavome planetą?

Mūsų mėlyna ir žalia planeta darosi vis pilkesnė. Skaičiavimai rodo, kad jau pasiekėme ribą, kai visoje Žemėje esančio betono masė viršija augalijos svorį.

Žmonių sukurta dirbtinė aplinka po truputį naikina natūraliąją. Tačiau, kitaip nei augalija, betonas pats neauga. Jo svarbiausios savybės – kietėjimas ir irimas, labai lėtas irimas.

Per pastaruosius 60 metų buvo pagaminta 8 mlrd. tonų plastiko. Cemento industrija daugiau produkto pagamina per dvejus metus.

Nors betonas kelia daugiau problemų nei plastikas, į jį žiūrima atlaidžiau. Jis nėra gaminamas iš iškastinio kuro. Jo nerandama banginių ir žuvėdrų virškinimo sistemose. Jo likučių nebūna žmogaus kraujyje.

Jo stabilumas, svoris ir patvarumas – savybės, dėl kurių jis labai vertinamas.

Kartu su plienu naudojamas betonas užtikrina, kad užtvankos išsilaikys, bokštai nesugrius, keliuose neatsiras duobių, o elektros sistema liks stabili.

Stabilumas – vertinga savybė, tačiau tai gali sukelti daugybę problemų. Vienas pavyzdžių – potvyniai Naujajame Orleane po uragano „Katrina“.

Potvynio mastą padidino tai, kad miestų keliai negalėjo sugerti vandens, o nutekamųjų angų nepakako tokio dydžio stichinei nelaimei atremti.

Neigiamas poveikis aplinkai

Betonas prisideda prie klimato kaitos. Manoma, kad betono gamyba sukuria 4–8 proc. pasaulio išmetamo anglies dvideginio.

Yra nedaug medžiagų, kurios kaltos dėl didesnio šiltnamio dujų kiekio. Tai – anglis, nafta ir gamtinės dujos. Pusė visos betono industrijos išmetamų dujų sukuriama cemento, vienos sudedamųjų betono dalių, gamybos metu.

Kiti neigiamo poveikio aplinkai aspektai mažiau suprantami. Visų pasaulio industrijų sąraše cementas yra 10 vietoje pagal vandens sunaudojimą.

Tai sukelia geriamojo vandens stygių kai kuriuose regionuose: 75 proc. šių sąnaudų yra sausringuose ir vandens stokojančiuose regionuose.

Betonas taip pat prisideda prie karštesnio oro miestuose – jis sugeria saulės šilumą ir sulaiko mašinų ir oro kondicionierių išmetamas dujas.

Jis taip pat apsunkina kvėpavimo takų veiklą. Statybviečių dulkės sudaro 10 proc. oro taršos Delyje, Indijos sostinėje. Indijos mokslininkai 2015-aisiais nustatė, kad 19 didžiausių statybviečių bent triskart viršijo leistiną oro taršą.

Prie oro užterštumo taip pat prisideda klinčių karjerai, cemento fabrikai, transportui naudojami sunkvežimiai. Pasiekėme ribą, kai net smėlio kasimo padariniai gali būti katastrofiški. Tai sunaikino daug paplūdimių ir upių vagų.

Didžiausia betono daroma žala yra ta, kad jis griauna natūralią infrastruktūrą ir kenkia žemės derlingumui, potvynių kontroliavimui, deguonies gamybai, vandens valymui.

Biologinės įvairovės krizę labiausiai skatina gamtos išmainymas į agrikultūros, industrinius ir gyvenamuosius plotus.

Lėmė architektūros proveržį

Dėl neginčijamos betono naudos žmonės šimtus metų ignoravo neigiamą jo poveikį aplinkai.

Šiuolaikinę industrializuotą rišamąją medžiagą – Portlando cementą – 1824-aisiais užpatentavo Josephas Aspdinas iš Lidso.

Šis cementas vėliau buvo sujungtas su plieniniais strypais ar kitokiu rėmu. Taip buvo sukurtas tvirtesnis betonas, kuris leido pastatyti milžiniškus dangoraižius.

Po Antrojo pasaulinio karo buvo pagaminta didžiuliai kiekiai betono – jis leido nebrangiai ir paprastai atstatyti karo suniokotus miestus.

Cemento gamyba 1950-aisiais prilygo plieno industrijos mastui. Cemento gamybos apimtis nuo tada išaugo 25 kartus – šios industrijos augimas buvo tris kartus greitesnis nei plieno.

Ypač susižavėjo japonai

Japonija betoną su entuziazmu priėmė antrojoje XX a. pusėje. Iš pradžių tai buvo pigi medžiaga bombų sugriautiems miestams atstatyti, tačiau netrukus lėmė naują spartaus ekonominio vystymosi modelį: buvo statomi bėgiai greitiems traukiniams, tiltai ir tuneliai greitkeliams, nauji oro uostai, stadionai, mokyklos.

Tai iki 9-ojo dešimtmečio skatino Japonijos ekonomiką, užtikrino mažą nedarbingumą ir valdančiajai Liberalų partijai suteikė galios. Tuometiniai politikai – pavyzdžiui, Kakuei Tanaka, Yasuhiro Nakasone ar Noboru Takeshita – buvo vertinami pagal gebėjimą į savo gimtuosius miestus pritraukti didelius projektus.

Paskutinį XX a. dešimtmetį net kūrybingiausiems politikams ėmė trūkti idėjų naujiems projektams. Tai buvo metas, kai atokiuose regionuose buvo statomi itin brangūs tiltai, tarp nedidelių miestelių buvo tiesiami platūs keliai.

Natūralūs upių krantai buvo cementuojami, o dar daugiau betono buvo vežama prie jūros sienoms, kurios turėjo apsaugoti 40 proc. Japonijos krantų, statyti.

Politikų statybos projektai padarė didžiulę žalą kalnams, upėms, ežerams, taip pat kitiems gamtos objektams.

Japonijoje gyvenantis rašytojas Alexas Kerras teigia, kad betono kiekis viename kvadratiniame metre šioje šalyje yra 30 kartų didesnis nei Amerikoje. Tai reiškia, kad Japonija – vienos JAV valstijos dydžio šalis – sunaudoja tiek pat betono, kiek visos JAV.

Gynėsi nuo cunamių

Tradicijų šalininkai ir gamtosaugininkai buvo pasibaisėję ir ignoruojami. Be to, Japonijos cementavimas nederėjo su klasikiniais harmonijos su gamta idealais, tačiau tai buvo suprantama – aktyviausiame seisminiame regione esančiai salai nuolat grėsė stichijų pavojus.

Visi suprato, kad pilki upių ir jūros krantai atrodė baisiai, bet tai žmonėms nerūpėjo, jei tai reiškė, kad jų namai bus apsaugoti.

Tai viena priežasčių, kodėl 2011-ųjų Tohoku žemės drebėjimas ir cunamis buvo toks galingas. Nepaisant sienų, pakrančių miestai buvo užlieti per kelias minutes.

Žuvo beveik 16 tūkst. žmonių, milijonai pastatų buvo sugriauti ar sugadinti, į miestų gatves vanduo atnešė laivus, o uostuose plaukiojo mašinos. Dėl cunamio sustojo Fukušimos atominės elektrinės aušinimo sistemos ir sprogo jos reaktorius.

Liberalų demokratų partija po metų grįžo į valdžią su pažadais išleisti 200 trln. jenų (1,6 trln. eurų) statybos darbams. Tai 40 proc. visos Japonijos ekonomikos apimties. Statybos įmonės vėl gavo užduotį atremti jūrą dar aukštesnėmis, storesnėmis sienomis.

Inžinieriai teigia, kad šios 12 metrų aukščio sienos sustabdys ar bent sulėtins cunamius ateityje, bet vietiniai gyventojai tokius pažadus girdi ne pirmą kartą.

Šių zonų vertė taip pat nukrito – dauguma gyventojų išsikraustė, ir pakrantes užpildė ryžių laukai bei žuvų fermos. Aplinkosaugininkai mano, kad augalija pakrantėje sudarytų pigesnį barjerą.

Tiesa ta, kad daugybė vietinių gyventojai negali pakęsti sienų, kurios juos skiria nuo vandenyno.

„Jaučiuosi taip, tarsi mes esame kalėjime, nors nepadarėme nieko blogo“, – sakė žvejys Atsuhi Fujita.

Kinijoje stūkso vaiduokliai

Betonas visame pasaulyje siejamas su šalies klestėjimu. Kinijos pavyzdys rodo, kaip betonas gamtai artimą kultūrą paverčia ekonomika, kuriai svarbiausia yra vidaus produkto statistika.

Pekinui iškilti prireikė kalnų cemento, smėlio ir gausybės ežerų vandens. Labiausiai stebina šių ingredientų maišymo greitis: nuo 2003-iųjų Kinija kas trejus metus pagamina daugiau betono nei JAV per visą XX a.

Kinija šiandien sunaudoja beveik pusę viso pasaulio betono. Keliai, tiltai, geležinkeliai, miestai ir kiti betoniniai projektai sudaro trečdalį visos šalies ekonomikos plėtros 2017-aisiais.

Šie plėtros planai nesustoja – didžiuosiuose miestuose nuolat atsiranda naujų dangoraižių, gyvenamųjų blokų ir milžiniškų prekybos centrų.

Tačiau Kinija – kaip ir JAV, Japonija, Pietų Korėja, kitos išsivysčiusios šalys – po truputį artėja prie ribos, kai cemento eikvojimas pridarys daugiau žalos nei duos naudos. Kad pinigai išleisti veltui, rodo apleisti prekybos centrai, pustuščiai miestai ir nenaudojami stadionai. Liuliange buvo pastatytas didžiulis oro uostas, iš kurio vykdomi vos 5 skrydžiai per dieną.

Olimpinėms žaidynėms pastatytas stadionas naudojamas taip retai, kad jis dabar laikomas paminklu. Po to, kai buvo nustatyta, kad yra 450 kvadratinių kilometrų neparduotų gyvenamųjų erdvių, šalies prezidentas Xi Jinpingas pareikalavo nutraukti nebūtinas statybas.

Apleistos, trupančios struktūros ne tik atrodo negražiai – taip mažėja ir produktyvios žemės. Statyboms reikia vis daugiau cemento ir plieno fabrikų, o tai didina aplinkos taršą.

Pasak kraštovaizdžio architekto iš Kinijos Yu Kongjiano, tai taip pat kenkia ekosistemoms, kurios svarbios žmonėms, – derlingai žemei, audras atlaikančiai augalijai, potvynius sulaikantiems miškams. Jis tai vadina grėsme ekologinei saugai.

„Urbanizacijos procesas, kuris šiandien vyksta, yra kelias į mirtį“, – sakė kraštovaizdžio ekspertas.

Valdžia stengiasi sulėtinti tempą po didžiausio statybų sektoriaus bumo, tačiau Xi Jinpingas negali leisti statybų sektoriui tiesiog išnykti – jame šiuo metu dirba 55 mln. žmonių.

Kinija dabar daro tai, ką darė daugybė šalių prieš ją, – savo perteklių eksportuoja į kitas šalis.

Tarptautinis Pekino infrastruktūros plėtros projektas „Viena juosta, vienas kelias“ („Belt and Road Initiative“) žada daugybę naujų kelių Kazachstane, bent 15 užtvankų Afrikoje, geležinkelius Brazilijoje ir uostus Pakistane, Graikijoje bei Šri Lankoje.

Kad aprūpintų šį ir kitus projektus, Kinija planuoja įkurti 100 cemento fabrikų, kurie bus išsibarstę po 50 šalių.

Statybų sąsajos su korupcija

Statybų sektorius laikomas didžiausiu kyšininkavimo taikiniu. Šis sąryšis daugybėje šalių toks stiprus, kad žmonės mano, jog daugiau betono reiškia didesnę korupciją.

Pasak „Transparency International“, statybos yra nešvariausias verslas pasaulyje. Nėra šalies, kuri būtų nuo to apsaugota.

Korupcija ne tik pavagia mokesčių mokėtojų pinigus, bet ir yra atsakinga už nusikaltimus aplinkai: dėl abejotinų projektų į atmosferą išmetama gausybė anglies dvideginio junginių.

Manoma, kad per ateinančius 40 metų statomų struktūrų plotai dvigubės. Jeigu besivystančios šalys pasieks jau išsivysčiusių valstybių mastą, statybų sektorius 2050-aisiais išmes 470 gigatonų anglies dvideginio.

Tai pažeistų Paryžiaus klimato kaitos susitarimą, kurio metu visos vyriausybės sutarė, kad kasmet cemento industrijos sukuriamas anglies dvideginis iki 2030-ųjų turėtų būti sumažintas bent 16 procentų.

Aplinkosaugininkai nori ieškoti naujų cemento gamybos būdų.

O architektai mano, kad reikėtų statyti pastatus plonesnėmis sienomis ir, jeigu įmanoma, naudoti kitas medžiagas.

Tačiau daug inžinierių teigia, kad nėra jokios alternatyvos. Plienui, asfaltui ir tinkui sunaudojama daugiau energijos. Pasaulio miškams ir taip jau yra iškilęs pavojus, todėl negalima eikvoti daugiau medienos.

Reikėtų geriau prižiūrėti ir saugoti jau pastatytas struktūras, ir, jei tai nėra įmanoma, skatinti perdirbimą.

Dauguma betono dabar vežama į sąvartynus arba sutrupinama ir panaudojama iš naujo. Tai būtų galima daryti efektyviau ir iš naujo panaudoti daugiau medžiagų.

Parengta pagal „The Guardian“ inf.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.