Nuo „Brexit“ referendumo praėjo daugiau nei treji su puse metų. Per tą laiką Jungtinėje Karalystėje įvyko nesuskaičiuojama daugybė įvykių, kurių niekas anksčiau prognozuoti negalėjo: vyriausybę paliko dešimtys ministrų, premjerė Theresa May pralaimėjo pirmalaikių rinkimų gambitą ir neįgijo laukto pranašumo, dėl to Parlamente buvo pralaimėta eilė balsavimų, o „Brexit“ per kelis kartus nuo 2019-ųjų kovo 29-osios buvo nukeltas į 2020-ųjų sausio 31-ąją.
Bet šį laiką premjero pozicijoje Th.May pakeitė jos buvęs diplomatijos vadovas Borisas Johnsonas. Jo žingsniai ir pareiškimai Londone nėra patys diplomatiškiausi, bet jam pavyko sušaukti dar vienus pirmalaikius rinkimus ir juos laimėti, o su Briuseliu pasiekti tokį susitarimą, kuris įtiktų Bendruomenių Rūmams.
Šią savaitę skyrybų su ES sutartis galiausiai buvo patvirtinta ir Lordų Rūmuose, o vėliau ją pasirašė ir Jungtinės Karalystės monarchė Elizabeth II.
Penktadienį ant susitarimo parašus padėjo ir vieni svarbiausių asmenų Senajame žemyne – Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen ir Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles’is Michelis.
Beveik nėra abejonių, kad ateinantį trečiadienį „Brexit“ sutartį patvirtins ir Europos Parlamentas, o Jungtinė Karalystė šio mėnesio pabaigoje oficialiai pasitrauks iš Bendrijos ir prasidės pereinamasis laikotarpis.
Išgirdęs, kad jokių rimtų kliūčių britų pasitraukimui iš ES nebeliko, B.Johnsonas paskelbė, kad Jungtinė Karalystė kirto „Brexit“ finišo liniją.
Vis dėlto iki jos dar labai toli. Buvęs Jungtinės Karalystės premjeras Winstonas Churchillis po vienos pergalės prieš nacius 1942 metais yra pasakęs: „Tai nėra pabaiga, tai net ne pabaigos pradžia, galbūt tai yra pradžios pabaiga.“
Tai tinka ir kalbant apie po 46 narystės metų įvyksiantį britų pasitraukimą iš ES. Pagal dabar nustatytą tvarką pereinamasis laikotarpis truks iki 2020-ųjų gruodžio 31-osios. Šiuo metu britai išliks bendrosios rinkos ir muitų zonos dalimi, tačiau jokios įtakos ES politinėse institucijose nebeturės.
Per šiuos 11 mėnesių Jungtinė Karalystė ir ES turės susitarti dėl ateities prekybos santykių, tačiau laiko tam padaryti yra itin mažai.
Britai turės galimybę pratęsti pereinamojo laikotarpio trukmę, jeigu šių metų birželio pabaigoje bus aišku, kad iki metų pabaigos visi klausimai dėl ateities prekybos santykių dar nebus išspręsti. Tačiau vyriausybė griežtai pasisako prieš tokius sprendimus.
Jeigu metų pabaigoje susitarimas nebus pasiektas, o pereinamasis laikotarpis pratęstas, Jungtinė Karalystė galutinai nuo ES atsiskirs be apibrėžtų prekybos santykių.
Tačiau kalbėti abiem pusėms reikės ne tik apie prekybą. Itin svarbūs klausimai išlieka bendradarbiavimas su ES saugumo ir teisėsaugos agentūromis. Britai pasitrauks iš Europos arešto orderio sistemos, tad turės būti sutarta dėl jos pakeitimo.
Yra ir daugybė kitų sričių, kuriose po britų pasitraukimo keisis gyvenimo sąlygos ir yra būtinas bendradarbiavimas.
Opozicijoje esantys politikai pastebi, kad valstybėje dar kartą kilo konstitucinė krizė.
„Mes susiduriame su precedento neturinčiu atveju, kai vyriausybės Edinburge, Belfaste ir Kardife nėra išreiškusios pritarimo šiam Parlamento sprendimui“, – tvirtino Škotų nacionalinės partijos lyderis Bendruomenių Rūmuose Ianas Blackfordas.
Vokiečių rinkos tyrimų ir statistikos portalas „Statista“ šią savaitę paskelbė, kad iki šių metų pabaigos „Brexit“ išlaidos šalies ekonomikai sudarys 240,75 mlrd. eurų, kai Jungtinė Karalystė per visus narystės metus į ES biudžetą įnešė 255 mlrd. eurų.
Šiai tokios prabangios skyrybos, kurios galiausiai gali atsieiti net ir daugiau nei visi bendro gyvenimo metai.
Ir jokios B.Johnsono matomos finišo linijos horizonte nėra. Galbūt tik tarpinis punktas, kurio pasiekimas kainavo beprotiškai daug pastangų.
Parengta pagal BBC inf.
