Šiandien Kinijoje – pirmoji Naujųjų metų diena, tačiau nuotaika šalyje ne tokia kaip įprastai. Prieš šventes šaliai ėmė grasinti mirtinas užkratas.
Paslaptingu Kinijos virusu jau užsikrėtė daugiau nei tūkstantis žmonių, o 41 žmogų pasiglemžė mirtis. Iš kur tiksliai kilo virusas, kol kas dar nėra atrasta, tačiau manoma, kad jis pirmiausia pasirodė Uhano žuvų turguje.
Šis 11 mln. gyventojų turintis miestas dabar atskirtas nuo viso likusio pasaulio. Kaip ir dar dvylika kiti, kuriuose paskelbtas karantinas.
Pernešė ir į užsienį
Pagrindiniai užsikrėtimo simptomai – galvos skausmas, sloga, gerklės skausmas, karščiavimas ir bendras silpnumas.
Bet sunkesniais atvejais koronavirusas gali progresuoti ir užsikrėtusiajam gali pasireikšti bronchitu ar pneumonija.
Dažniausiai komplikacijos pasireiškia ir yra labiausiai pavojingos žmonėms, sergantiems širdies ir plaučių ligomis, turintiems silpną imunitetą, taip pat mažiems vaikams, nėščiosioms ir vyresnio amžiaus žmonėms.
Kinija jau patvirtino, kad virusu galima užsikrėsti per kitus žmones ir kad galima jo mutacija bei tolesnis plitimas.
Nepamirškime ir to, kad šią savaitę Kinijoje buvo judriausias laikas, nes šimtai milijonų žmonių leidosi į kelionę per visą šalį, kad galėtų Naujuosius metus švęsti kartu su artimaisiais.
Remiantis šalies Susisiekimo ministerija, nuo sausio 10 iki 19 dienos Kinijoje jau įvyko maždaug 120 mln. kelionių traukiniu – net 20 proc. daugiau nei pernai.
O paskutinėmis Kiaulės metų dienomis kinų kelionės dar suintensyvėjo.
Dėl tokios didelės migracijos virusas greičiausiai išplis dar toliau – tiek pačios Kinijos viduje, tiek už jos sienų. Jau dabar pranešama apie susirgimo atvejus Tailande, Japonijoje, Pietų Korėjoje, Nepale, Vietname, Taivane, Prancūzijoje ir JAV.
Po šventės – pablogėjimas
Ši savaitė žymi didžiausią kasmetę žmonių migraciją pasaulyje – daugybė kinų keliavo susitikti su artimaisiais švenčių proga.
Valandų valandas jie praleido sausakimšuose autobusuose, naktiniuose traukiniuose ir lėktuvuose – sandariose erdvėse, kuriose oru ir bakterijomis dalijosi su šimtais kitų keliautojų.
Australijos Monasho universiteto užkrečiamųjų ligų epidemiologijos profesorius Allenas Chengas perspėja laukti protrūkio sustiprėjimo, mat milijonai žmonių, keliavę švęsti kinų Naujųjų metų situaciją tikrai pasunkino.
Jis pabrėžia, kad nors traukinių stotys ir oro uostai matuoja keliaujančių žmonių kūno temperatūrą, galima daryti prielaidą, kad į šalį atvykstančių žmonių tikrinimas nėra labai efektyvus norint aptikti užsikrėtusiuosius nauju virusu.
Sunku įsivaizduoti didesnį iššūkį sveikatos darbuotojams Kinijoje: 2019 m. per 40 dienų kinai keliavo beveik 3 milijardus kartų.
„Mes norime keliauti namo, tačiau bijome, – sako informacinių technologijų kompanijoje Pekine dirbantis Huang Ceyu.
Jis ir jo žmona jau atšaukė planus keliauti per naktį važiuojančiu traukiniu į Uhaną, kur gyvena vyro tėvai.
„Mes nesame gydytojų šeima – nežinome, kaip išvengti šios infekcijos, – teigia vyras. – Ir kiti žmonės nežino, ar jie užsikrėtę, ar ne. Serga net medikai. Aš labai bijau, nes net neįsivaizduoju, kaip reikės gydyti savo tėvus, jei jie užsikrės Uhano virusu.“
Huang Ceyu bilietus į Uhaną grąžino. Kinijos geležinkelio grupė sutiko grąžinti keliautojams pinigus už bilietus į Uhaną ar iš jo.
Vyriausybė prašo oro linijų kompanijas elgtis lygiai taip pat: „Cathay Pacific“ ir kelios vietinės bendrovės sutiko netaikyti mokesčio keleiviams, kurie keičia skrydžio datą ar atšaukia jį išvis.
Sąmoningumo lygis žemas
Viso pasaulio oro uostai sustiprino žmonių tikrinimo priemones, tačiau naujojo koronaviruso simptomai – karščiavimas, kosulys, sunkumas kvėpuojant – yra gana nežymūs, todėl žmonės keliauja net neatkreipę dėmesį į pirmuosius užsikrėtimo ženklus.
Kai kuriems gali būti gaila mokėti 400 JAV dolerių (360 eurų) už tai, kad galėtų pakeisti skrydžio datą – ypač jei jie mano, kad yra paprasčiausiai peršalę.
Internete jau spėjo išplisti nuotrauka su pagyrūniška moters žinute socialiniame tinkle „WeChat“, kurioje ji gyrėsi išvengusi oro uosto patikros.
„Labai jaudinausi, nes prieš išvažiuodama karščiavau ir kosėjau. Skubiai išgėriau vaistų ir pasitikrinau temperatūrą. Laimei, vaistai karštį numušė ir mano kelionė praėjo be jokių nesklandumų“, – rašė iš Uhano į Prancūziją į skridusi Yan.
Kitose nuotraukose, kurias moteris taip pat įkėlė į socialinį tinklą, matyti, kaip ji vaikšto po miestą ir valgo restoranuose. Su kine netrukus susisiekė Prancūzijos specialistai ir paprašė susisiekti su medikais.
Kinijos sveikatos apsaugos specialistai prašo žmonių keliauti tik tada, jei žūtbūt reikia, taip pat skatinama vengti didelių susibūrimų ir jų neorganizuoti.
Kai kurie žmonės savo Naujųjų metų susitikimo vakarėlius ir planus išvis atšaukė.
„Tokį sprendimą priėmiau pamatęs padidėjusį užsikrėtusių žmonių skaičių Uhane, – pasakojo iš Uhano kilęs, tačiau Honkonge gyvenantis, finansų reporteris Carolas Huangas. – Mano mama tris kartus skambino ir prašė atšaukti skrydį.“
Keliaujant užsikrėsti lengviausia
Koronavirusai ant objektų gali išlikti gyvybingi dienų dienas. Taip pat ir kai kurios bakterijos: pavyzdžiui, antibiotikams atsparus auksinis stafilokokas ant lėktuvo kėdės kišenės gali išlikti iki 168 valandų, o E.coli bakterijos ant lėktuve esančios rankų atramos gali išbūti iki 96 val.
Norėdamos išlikti konkurencingos ir pelningos oro linijų bendrovės pastaraisiais metais sumažino laiką, skirtą išlaipinimui ir lėktuvo paruošimui kitam skrydžiui.
Pavyzdžiui, dauguma biudžetinių oro linijų tam skiria vos 25 minutes, kitos – 90 minučių. Paprastai per tą laiką pasikeičia ne tik keleiviai, bet ir įgula, todėl šitaip skubant ne visada pavyksta kruopščiai išvalyti lėktuvą.
Dėl šios priežasties bakterijoms ir koronavirusams susidaro sąlygos plisti iš vienos šalies į kitą.
Po skrydžio labai daug žmonių naudojasi viešuoju transportu. Net jeigu autobusuose pavyksta nesilaikyti už turėklų, paprastai vis tiek liečiamės prie komposterių ar kėdžių, ant kurių dažniausiai yra dar daugiau bakterijų.
Todėl žmonės, keliaujantys viešuoju transportu, gali šešis kartus dažniau nei kiti užsikrėsti įvairiomis kvėpavimo takų ligomis. Kad to išvengtų, reikėtų naudoti dezinfekcinius rankų skysčius ir servetėles.
O žmonės, keliaujantys Kinijoje, privalo vengti didelių susibūrimų, neturėtų valgyti paukštienos ir jiems būtina nešioti apsaugines kaukes.
Mieste – karantinas
Kinijos mieste Uhane, kuriame gyvena 11 mln. žmonių ir virusas pirmiausia pasireiškė, ketvirtadienį kilo panika.
Siekiant sustabdyti viruso plitimą miestas buvo uždarytas. Visų transporto sistemų veikla buvo sustabdyta: metro, autobusų, traukinių eismas sustojęs, keltai bei lėktuvai taip negalėjo pasiekti miesto.
Prekybos centrų lentynos buvo tarsi iššluotos, o vietinėse turgavietėse buvo išparduotos beveik visos prekės – Uhano gyventojai ruošėsi izoliuoti save namuose.
Pasklidus gandui, kad degalų atsargos ima sekti, žmonės užplūdo ir degalines. Vietiniai gyventojai praneša, kad vaistinėse išparduotos visos apsauginės kaukės.
„Kai rytą atsibudusi pamačiau žinias, maniau, kad išprotėjau.
Manau, kad viskas vyksta per vėlai. Šių valdžios sprendimų nepakaks“, – sakė 26 metų pradinės mokyklos mokytoja Xiao.
Tuo tarpu Cake Liu, kuri Uhane lankė savo vaikiną, iš miesto išvažiavo praėjusį penktadienį. Ji pasakojo, kad tuo metu gyvenimas ėjo įprasta vaga. Tačiau po to, kai valdžia pranešė, jog virusu galima užsikrėsti ne tik nuo gyvūnų, bet ir nuo kitų žmonių, viskas labai greitai pasikeitė.
„Mano vaikinas praėjusią naktį beveik nemiegojo. Jis dezinfekavo visus savo namus ir atsargai prisipirko daug greitai paruošiamų makaronų, – sakė Liu. – Jis beveik nekelia kojos iš namų. Jeigu išeiti privalo, ryši apsauginę kaukę.“
Kai kurie žmonės skubėjo palikti Uhaną iki ketvirtadienio 10 valandos ryto – tuo metu mieste oficialiai įsigaliojo karantinas. Vietinė valdžia pranešė apie karantiną maždaug 2 valandą nakties, likus aštuonioms valandoms iki sprendimo įsigaliojimo.
Lygiai 10 valandą policijos pareigūnai ir kariai jau saugojo traukinių stotį, ji buvo aptverta metalinėmis tvoromis.
Į ją patekti buvo leista tik tiems keleiviams, kurie turėjo bilietus į paskutinius tos valandos traukinius. Visiems kitiems įeiti į stotį buvo draudžiama.
„Mano žiniomis, tai pirmas toks bandymas uždaryti miestą, kuriame gyvena milijonai žmonių, – teigia Pasaulio sveikatos organizacijos atstovas Kinijoje Gaudenas Galea. – Šiuo metu sunku pasakyti, ar šis sprendimas bus naudingas.“
Kol virusas siaučia, mieste toliau didėja įtampa. Ligoninėse trūksta vietos, todėl į jas nebetelpa visi pacientai.
„Užsikrėtę žmonės gali būti šalia tavęs ir tu gali to nė nežinoti. Tai yra baisiausia“, – sako Xiao, kuri iš namų nekelia kojos nuo sausio 19 dienos.
Pasaulis prisimena 2003 m. praūžusį SŪRS virusą
Uhano miesto uždarymas siekiant suvaldyti virusą šiek tiek skiriasi nuo to, kaip Kinijos valdžia tvarkėsi su SŪRS krize beveik prieš du dešimtmečius. Tuomet valdžia kritikuota dėl nutylėjimo ir padėties neaiškumo. SŪRS plito nuo 2002-ųjų lapkričio iki 2003-iųjų liepos ir tapo epidemija: užsikrėtė 8098 ir mirė 774 žmonės iš mažiausiai 30 šalių.
Ligos protrūkis prasidėjo Guangdongo provincijoje. Atlikus genetinius tyrimus sužinota, kad pirminiai viruso nešiotojai – šikšnosparniai. Virusui ėmus plisti Kinijos valdžia slėpė informaciją nuo visuomenės. Taip liga užsikrėtė tūkstančiai žmonių. Šalis tuo metu taip pat neturėjo jokio valstybinio skyriaus, kuris spręstų ekstremalias situacijas, kilusias dėl visuomenės sveikatos.
Vyriausybė iki 2003-iųjų vasario neinformavo Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) apie epidemiją. Remiantis „The Sydney Morning Herald“, gydytojams Pekine buvo liepta SŪRS užsikrėtusius pacientus per patikrinimus slėpti nuo PSO darbuotojų. Organizacijos ekspertams taip buvo uždrausta atvažiuoti į Guangdongo provinciją. Kinijos vyriausybės tyla buvo politiškai ir ekonomiškai motyvuota. Ja siekta sumažinti visuomenės paniką ir šalies viduje išlaikyti jau esamą politinę situaciją.
Gydytojas Jiang Yanyongas paviešino, kaip Kinija bando virusą nuslėpti nuo visuomenės. Tai jam pelnė žmogaus teisių apdovanojimą, kurio atsiimti jis negalėjo – jam buvo uždrausta vykti į JAV. Pranešama, kad gydytojas taip pat buvo sulaikytas Kinijos kariuomenės ir paleistas tik 2014 metais. Kinija 2003 metais atsiprašė dėl lėto informacijos teikimo ir pažadėjo įkurti mechanizmą, skirtą ekstremalioms situacijoms, kilusioms dėl medicininių problemų.
Remiantis „China Daily“ tekstu, kuriame cituojamas Nacionalinis statistikos biuras, 2003 m. dėl epidemijos bendrasis vidaus produkto augimas Kinijoje sumažėjo maždaug 0,8 procentinio punkto. Pasaulinės ekonominės išlaidos epidemijai suvaldyti buvo įvertintos beveik 40 mlrd. dolerių (36 mlrd. eurų).
