Kiekviena diena šią savaitę pasaulyje buvo tik baisesnė už praėjusią. Užsikrėtusiųjų skaičius praėjusį šeštadienį siekė vos 300 tūkst., o šio šeštadienio vakarą jau buvo viršijo 650 tūkst.
Dar kraupesnė mirčių statistika. Jų per savaitę taip pat daugiau nei padvigubėjo. Kiekvieną minutę pasaulyje dėl koronaviruso mirties diagnozė buvo skelbiama beveik 1,5 žmogaus, o bendras mirčių skaičius kovo 28-ąją 20 val. 30 min. jau siekė 30 tūkst.
Krizė išvargino visą pasaulį, tačiau pandemijos atoslūgį prognozuoti dar anksti.
Labiausiai nuo koronaviruso nukentėjusi Italija tikisi, kad šalyje artimiausiomis dienomis bus pasiektas pandemijos pikas ir banga pagaliau ims slūgti. Tačiau skaičiai kol kas aiškios stabilizacijos nerodo – porą dienų leidęsi žemyn, savaitės pabaigoje vėl kilo.
Penktadienio vakarą Italijoje buvo pranešta apie 5,9 tūkst. naujų atvejų ir 919 mirčių. Šeštadienio vakarą buvo užfiksuota dar 5,9 tūkst. užsikrėtimų ir 889 mirčių. Iš viso užsikrėtusių žmonių skaičius šalyje jau siekia 92,4 tūkst., iš jų 10 tūkst. mirė. Tai jau šiurpą keliantys skaičiai.
Italija: lūžio dar nėra
Apie 3 savaites karantine gyvenanti Italija kasdien su nerimu laukia žinių, kad didžioji pandemijos banga pamažu atsitraukia. Paniką dabar pakeitė rimtis. Gatvėse žmonių beveik nematyti, o absoliuti dauguma dėvi kaukes.
Prekybos centruose visi klusniai kaip kareiviai laikosi atstumo. Į mažas krautuvėles užeinama po vieną arba po du.
Kai kurie maži šalies miesteliai įvedė savą apsipirkimo tvarką, nutarę, kad žmonės kartą per savaitę galės apsipirkti abėcėlės tvarka pagal pirmąją pavardės raidę.
Labiausiai nuo viruso nukentėjusi Lombardija prekybos centruose pastatė termoskenerius, matuojančius kūno temperatūrą.
Miestuose vis daugiau vėliavų, bet mažiau dainavimo balkonuose. Tylą vis dažniau perskrodžia tik greitosios pagalbos automobilių sirenos.
Eidamas gatve jauti tvyrančią įtampą dėl nežinomybės: kada virusas pagaliau atsitrauks? Šią savaitę skaičiai vis dar svyravo, tad mažėjimo tendencijos patvirtinti kol kas negalima.
Kelias dienas pamažu kritusi, ketvirtadienį užsikrėtusiųjų statistika vėl šovė į viršų. Vėl Lombardijoje ir ypač Milane, kurį šalies epidemiologai pavadino viena didele ligonine.
„Per dideles epidemijas taip ir būna. Atrodo, reikalai ima gerėti, kreivės stabilizuojasi, o vilties žiburėlį įžiebia ekspertų žodžiai. Tada per vieną dieną vėl ima ir pakyla, ir visi puola į neviltį.
To ir buvo tikimasi. Dabar svarbiausia išlaikyti šaltus nervus“, – penktadienį rašė šalies dienraštis „La Repubblica“.
Epidemiologai tikino, jog reikia dar laukti, esą priartėta prie planuoto piko. Lombardijos vadovai spėja, kad skaičiai vėl pradėjo kilti ėmus daryti daugiau tyrimų.
„Turėsime įvertinti, ar tai išskirtinis atvejis, nulemtas tam tikrų epizodų, ar vėl augimą rodanti tendencija, kuri būtų šiek tiek išmušanti iš vėžių“, – susirūpinimo neslėpė Lombardijos regiono atstovas Giulio Gallera.
Italijos žiniasklaida šią savaitę nekart lygino du šalies regionus Venetą ir Lombardiją, kur pandemija prasidėjo vienu metu, kai buvo nustatyti du vienas su kitu nesusiję židiniai ir apie 10 miestelių izoliuota.
Statistika rodo, kad Veneto regione plitimas pristabdytas. Mirštamumas čia taip pat mažesnis – apie 4 proc., o Lombardijoje kone viršija 10 proc.
„Kodėl taip nutiko?“ – ne kartą klausė tiek ekspertai, tiek žurnalistai. Priežastis bandęs analizuoti JAV dirbantis italų mikrobiologas ir imunologas Giudo Silvestri iškėlė net kelias versijas.
Tarp jų ir tokia: senesnė ir daugiau ligų turinti populiacija, didesnis oro užterštumas, socialiniai aspektai, ligoninių apkrova, galimos viruso mutacijos ir didelis nenustatytų asimptominių nešiotojų skaičius.
Manoma, kad Lombardijoje, kur virusas greičiausiai atkeliavo dar sausio mėnesį, asimptominių nešiotojų skaičius gali būti net 10 kartų didesnis, negu rodo oficiali statistika.
„Kol kas nežinome, kodėl fiksuojamas toks didelis mirštamumas nuo COVID-19 Šiaurės Italijoje. Tačiau tai neturėtų mūsų gąsdinti“, – aiškino G.Silvestri.
Lombardijos regiono vadovai tikino, kad elgėsi pagal valdžios rekomendacijas, – ji siūlė atlikti testus tik tiems, kurie turi simptomų ar kontaktavo su sergančiaisiais. Jie pabrėžė, kad regiono laboratorijos dirbdamos visu pajėgumu padaro 5 tūkst. tyrimų per dieną.
„Norint tokiais tempais ištirti 10 milijonų Lombardijos gyventojų reikėtų beveik 3 metų.
Tikiuosi, daugiau nesusipratimų kalbant apie tai neturėsime, nes jie gali suklaidinti gyventojus“, – kritiką dėl per mažo testų skaičiaus atrėmė Lombardijos regiono prezidentas Attilio Fontana.
Kitu keliu pasukusio šiaurinio Veneto regiono prezidentas Luca Zaia jau prieš kurį laiką buvo pareiškęs, kad regionas daugiau dėmesio skirs tyrimams – darydamas testus masiškai.
Italijos televizijos laidose jis tikino, jog Venetas pagal testų skaičių aplenkė net Pietų Korėją, kuri taip sugebėjo pažaboti viruso plitimą.
Kovai su pandemija Italija jau pasitelkė ir išmaniąsias technologijas.
Vaikštinėjantys gatvėse stebimi skraidančiais dronais, kurie, pasak Italijos žiniasklaidos, gali matuoti ir kūno temperatūrą.
Ar italai laikosi karantino, siūloma tikrinti ir pasitelkus mobiliųjų telefonų signalus, dėl siekio sustabdyti pandemiją aukojant žmonių teisę į privatumą.
Vyriausybė jau kreipėsi į mobiliųjų programėlių kūrėjus ir kitus išmaniųjų technologijų žinovus, prašydama padėti sukurti specialias programas, kurios padėtų suvaldyti užkrato plitimą.
Manoma, kad taip būtų galima geriau stebėti judančius žmones ir dar griežtinti kontrolę ten, kur rizika užsikrėsti didžiausia.
Išmaniąsias technologijas jau pasitelkė ir šalies medikai. Perpildytose izoliuotose palatose jie padeda sergantiesiems virtualiai pabendrauti ar netgi atsisveikinti su artimaisiais.
Negalėjimas būti šalia savo artimo sunkią minutę neabejotinai yra viena dramatiškiausių šios pandemijos akimirkų.
„Mačiau dukrą, kuri su mama atsisveikino vaizdo skambučiu. Nesvarbu, ką virusas paliečia, kokio amžiaus, jis labai greitai nuraukia visus ryšius ir juos užgesina visam laikui.
Niekam nelinkiu išvysti to, ką matau ligoninėse pastarosiomis savaitėmis“, – sukrečiančią realybę feisbuke aprašė pirmosiose fronto linijose stovinti medicinos sesuo Noemi Bonfiglio.
Ispanija: kokia reali padėtis?
Ispanijoje yra 72 tūkst. užsikrėtusiųjų koronavirusu. Bet jau daugiau kaip savaitę tyrimai nedaromi simptomų neturintiems ar lengviems ligoniams, tad šis skaičius gali gerokai skirtis nuo realybės. Ekspertai tvirtina, kad Ispanijoje jau gali būti apie pusę milijono užsikrėtusiųjų.
Mirusiųjų Ispanijoje jau daugiau kaip 6,5 tūkst. Ligoninėse trūksta įrangos, o šalyje – ne tik sanitarinė, bet ir politinė krizė.
Ketvirtadienį opozicija padavė į teismą premjerą Pedro Sanchezą dėl to, kad jis epidemijos išvakarėse leido rengti demonstraciją daugiatūkstantinei miniai Moters dienos proga, kuri esą sukėlė epidemijos protrūkį Madride.
Madridas kol kas yra daugiausia užsikrėtusiųjų ir aukų turintis Ispanijos regionas.
„Manome, kad tai P.Sanchezo atsakomybė, – kaip jis galėjo leisti renginį žinodamas, kas dedasi Italijoje? Jis turėtų už tai atsiklaupęs prašyti ispanų atleidimo“, – sako opozicijoje esančios „Vox“ partijos lyderis Santiago Abascalis.
Kritikos dėl to, kaip valdoma kritinė situacija Ispanijoje, P.Sanchezo vyriausybė sulaukia ne tik iš opozicijos.
Didžiulė įtampa tvyro tarp Barselonos ir Madrido – Katalonija jau daugiau kaip savaitę nori paskelbti visišką veiklos stabdymą bei regiono izoliaciją ir reikalauja Madrido leisti autonomijai priimti tokį sprendimą.
Katalonijos regiono prezidentas Quimas Torra sako, kad kol žmonės ir toliau eis į darbą, pandemija plis.
„Geriau aukokime ekonomiką jau dabar, taip išgelbėsime gyvybes ir greičiau grįšime į normalias vėžes“, – kasdien kartoja izoliuotas Katalonijos vadovas, kuriam taip pat buvo diagnozuotas koronavirusas.
Tuo metu P.Sanchezas ne tiktai nesiryžta stabdyti gamybinės veiklos, bet ir neleidžia Katalonijai sugriežtinti izoliacijos Igvalados miesto apylinkėse, kur yra katalonų COVID-19 epicentras. 70 tūkst. šiame ir trijuose aplinkiniuose miestuose gyvenančių žmonių yra izoliuoti jau dvi savaites.
Mirštamumas Igvalados mieste siekia 10 proc. ir tai kelia nerimą Katalonijos vyriausybę, todėl jie prašo Madrido leisti jiems imtis griežtesnių priemonių. Iki šiol iš čia negalėjo išvažiuoti niekas, tačiau į Igvalados miestą žmonės važiavo dirbti iš kitų vietovių.
Dabar katalonai norėtų dar labiau apriboti judėjimą ir leisti į Igvaladą įvežti tik maisto prekes, vaistus ir atvykti medicinos personalui.
Nors užsikrėtusiųjų ir mirusiųjų skaičius Ispanijoje sparčiai auga, šią savaitę ligoninėse situacija nepasiekė prognozuotos visiškai kritinės situacijos. Medikai skundžiasi, kad jiems trūksta kaukių ir apsauginių chalatų, o intensyviosios terapijos skyriai pilnutėliai, tačiau kol kas jie dieną naktį gelbėja gyvybes ir tokiomis sunkiomis sąlygomis.
Pasak įvairių medikų kolektyvų, Ispanijos sveikatos apsaugos ministerija labai nevykusiai tvarkosi su šia krize ir gydytojai turi dirbti ypač rizikingomis sąlygomis.
Daugiau nei 14 procentų Ispanijos medicinos personalo jau yra užsikrėtę koronavirusu ir yra gydomi ligoninėse arba izoliuoti namuose.
Trūksta elementarios apsaugos ir reagentų testams atlikti. Trečiadienį paaiškėjo, kad Ispanijos vyriausybė iš Kinijos buvo nusipirkusi 9 tūkst. neveikiančių reagentų. Vos ne kiekvieną dieną iškyla vienas ar kitas panašaus pobūdžio skandalas.
Tai, ką šiomis dienomis tenka išgyventi gydytojams ir medicinos seserims, žino tik jie vieni. Manresos ligoninės darbuotoja „Lietuvos rytui“ sakė, jog intensyviosios terapijos skyriuje medikams jau tenka rinktis, kam skirti dirbtinio kvėpavimo aparatą, o kam ne.
„Aštrėjant krizei medikai rinksis gelbėti gyvybę jauniems ir sveikiems. Tai baugi tiesa“, – tvirtino ligoninės darbuotoja.
Ketvirtadienį Ispanijos parlamentas pratęsė karantiną iki balandžio 11 dienos, bet kai kurie ekspertai teigia, kad jis bus pratęstas ir toliau, o vaikai šiais metais į mokyklas jau nebegrįš.
Daugybę šeimų dėl to yra apėmusi panika – tėvai stengiasi patys vaikus mokyti namuose, nes nuotoliniu būdu pamokas veda labai nedaug mokyklų. Brandos egzaminai kol kas nukelti į liepos mėnesį.
Šiuo metu Ispanijoje gamybinė veikla nėra sustabdyta, tad gamyklose žmonės trinasi kartu, tačiau bendros karantino normos yra griežtos ir dauguma jų laikosi.
Į gatvę draudžiama išeiti be rimtos priežasties – galima eiti tik dirbti, pirkti maisto prekių ar vaistų arba pas gydytoją.
Šunį galima vedžioti tik vienam žmogui ir ne toliau nei 500 m nuo namų. Eiti pasivaikščioti ar sportuoti gryname ore draudžiama. Dirbantys žmonės turi specialius leidimus.
Policija Katalonijoje patruliuoja miestuose ir keliuose.
„Jei tik išvažiuoji iš įprastos zonos namai–darbas, iškart baudžia. Kolega vakar gavo 600 eurų baudą už važinėjimą be būtino reikalo“, – pasakojo ligoninėje dirbanti Manresos gyventoja Nuria Serra.
Nepaklusnūs piliečiai yra įspėjami, baudžiami piniginėmis baudomis arba net laisvės atėmimu. Iki šiandien Ispanijoje dėl karantino nesilaikymo buvo suimta daugiau nei 1 tūkst. žmonių.
Lenkija: valdžia tildo medikus
Lenkijoje kyla įtarimų, jog valdžia slepia tikrą apsikrėtusių ir mirusių nuo koronaviruso asmenų skaičių, kad nereiktų nukelti po šešių savaičių turinčių įvykti prezidento rinkimų.
Dėl paskelbto karantino šalyje draudžiami visi masiniai renginiai ir su rinkėjais dabar susitikinėja vienintelis iš keliolikos potencialių kandidatų – dabartinis prezidentas Andrzejus Duda.
Kova su koronavirusu prezidentui suteikė unikalią galimybę kasdien kalbėti televizijoje, ir rūpestingo globėjo vaidmuo padidino A.Dudos reitingus bei galimybę likti antrajai kadencijai, nors pastaruoju metu tuo buvo rimtai abejojama.
Opozicija įtaria, jog valdantieji mažina COVID-19 užsikrėtusių ir mirusių žmonių skaičių ir slepia tragišką padėtį ligoninėse, kad nereikėtų skelbti nepaprastosios padėties ir nukelti rinkimų.
Baiminamasi esą ir to, kad nukėlus rinkimus į rudenį piliečiai pajus pandemijos sukeltą didelį ekonominį nuosmukį ir tada kaltins valdančiuosius dėl blogos kovos su virusu ir nebalsuos už jų kandidatą.
„Gazeta Wyborcza“ atskleidė, kad 3 savo namuose nuo koronaviruso mirę asmenys nebuvo įtraukti į oficialią pandemijos aukų statistiką. Laikraščio teigimu, sanitarinė inspekcija ir vyriausybė daro viską, kad mirusieji, turėję koronaviruso požymių, vėliau nebūtų tiriami, o būtų skelbiama, kad jie mirė nuo kitų ligų.
Įtarimus, kad šalį valdanti Teisės ir teisingumo partija (TTP) siekia slapukauti, didina ir Sveikatos apsaugos ministerijos nurodymas epidemiologams prieš kalbant žiniasklaidai kalbą suderinti su ministerija.
Tokį nurodymą ir tai, kad viena medikė buvo atleista iš darbo už atviravimą feisbuke, jog ligoninėje trūksta apsaugos priemonių, pasmerkė chirurgų sąjunga „Skalpel“.
Pastaroji parašė, kad valdžia nori įbauginti ir nutildyti medikus, kad visuomenė nesužinotų tiesos apie realią kovos su pandemija situaciją.
Dauguma ekspertų pripažįsta, kad vyriausybei suteikti didžiuliai specialūs įgaliojimai liudija, jog šalyje įsigaliojo nepaprastoji padėtis, tačiau valdantieji jos nenori įteisinti formaliai, mat tuomet tektų 90 dienų nukelti prezidento rinkimus.
Firmos „United Survey“ atlikta apklausa parodė, jog 71,8 proc. lenkų pageidauja, kad rinkimai būtų nukelti. Prieš savaitę Lenkijoje turėjo vykti rinkimai į atsilaisvinusias vietas savivaldybių tarybose, bet daugybėje vietovių jie neįvyko dėl koronaviruso baimės.
Olštyno miesto meras nusiuntė Vyriausiajai rinkimų komisijai prašymą jų mieste šalies prezidento rinkimų nerengti dėl koronaviruso pavojaus komisijų nariams ir balsuotojams. Tai padaryti prašo daugybė garsių šalies žmonių.
TTP lyderis Jaroslawas Kaczynskis pareiškė, kad rinkimams nukelti turi būti ypatingos priežastys, o „dabar akivaizdu, kad jų nėra“.
Žurnalas „Newsweek“ tokius J.Kaczynskio žodžius įvertino kaip „kelią į tikslą per lavonus“, bet jo autoritarinį valdymą gali apsunkinti prezidentu išrinktas opozicijos atstovas.
Ketvirtadienį į nepaprastą posėdį dėl koronaviruso susirinkus Seimui, J.Kaczynskis bei premjeras Mateuszas Morawieckis jame demonstratyviai pasirodė be kaukių ir pirštinių. Panašiai pasielgė ir jų artimiausi pavaldiniai.
Leidinys „Politico“ stebisi, kodėl Varšuva nenori nukelti prezidento rinkimų. Žurnalo teigimu, valdantieji suprato, kad koronavirusas suteikė unikalią galimybę reklamuotis vieninteliam kandidatui A.Dudai, ir TTP planuoja pasinaudoti šiuo šansu nepaisydami koronaviruso pavojaus.
Oficialus koronavirusu užsikrėtusių žmonių skaičius savaitgalį turėtų viršyti pusantro tūkstančio. Penktadienį nuo COVID-19 oficialiai buvo mirę 17 asmenų.
Rusija: kada baigsis slėpynės?
O Rusijos turtuoliai turi naują madą: savo butus ir užmiesčio vilas stengiasi aprūpinti medicinos įranga. Ypač paklausūs dirbtinės plaučių ventiliacijos aparatai, būtini pacientams, kurie serga komplikuota COVID-19 forma ir negali normaliai kvėpuoti.
Maskvos neurologijos mokslinio centro neurochirurgas Aleksejus Kaščejevas žurnalistams atskleidė, kad turtingi rusai pradėjo įsirenginėti personalines reanimacijas tam atvejui, jei susirgtų koronavirusu.
Turtuoliai kreipiasi į medikus dėl konsultacijų, kokių aparatų reikia įsigyti. Vieno dirbtinės plaučių ventiliacijos aparato Maskvoje kaina siekia apie 1,8 mln. rub. (21 tūkst. eurų).
Tačiau Maskvos gydytojas Vladimiras Budianskis specialiai per radiją „Echo Moskvy“ paaiškino, kad dirbtinei plaučių ventiliacijai reikalingas ne atskiras aparatas, o daug įvairių įtaisų. Tai vadinamoji reanimacijos lova su dideliu papildomos įrangos komplektu.
Tokios įrangos pardavimu užsiimančių kompanijų atstovai teigia, kad jau sudaryti laukiančių pretendentų sąrašai 8 mėnesiams į priekį.
Rusijos sveikatos apsaugos ministerija tikina, kad tokios įrangos šalyje, ir juolab Maskvoje, yra pakankamai. Medicinos įstaigos šalyje turi 40 tūkst. dirbtinės plaučių ventiliacijos aparatų.
Pagal Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) normas yra reikalaujama turėti 27 aparatus 100 tūkst. gyventojų.
Rusijos vyriausybė iš rezervinio fondo skyrė lėšų dar 5,7 tūkst. dirbtinės plaučių ventiliacijos aparatų įsigyti. Tiekėju paskirtas koncernas „Radioelektronyje technologiji“, įeinantis į karinę-pramoninę valstybinę korporaciją „Rostech“.
Ten per mėnesį pagaminama 250–300 dirbtinės plaučių ventiliacijos aparatų, tačiau „Rostech“ pasirengusi gamybos apimtį padidinti iki 2000–2500 vienetų. Klausimas: ar to reikia?
Pavyzdžiui, visoje Karelijoje dabar yra apie 200 dirbtinės plaučių ventiliacijos aparatų, o patvirtintų koronaviruso atvejų – nė vieno. Nors ligoninėse guli 31 žmogus, įtariamas užsikrėtęs pavojinga infekcija.
PSO duomenimis, tiktai 5 proc. sergančiųjų koronavirusu reikalingi dirbtinės plaučių ventiliacijos aparatai.
Galbūt kovai su COVID-19 pandemija bus reikalinga visiškai kitokia įranga.
Remiantis informacija iš Kinijos, ten mirštamumą nuo koronaviruso pavyko sumažinti pritaikius ekstrakorporinę membraninę oksigenaciją (EKMO) – kraujotakos palaikymo sistemą. Bet tokia įranga yra tik 31-oje Rusijos klinikoje, o per 10 metų aparatai panaudoti vos 176 kartus. Rusijoje ši įranga negaminama. Importinė kainuoja 6–13 mln. rub. (70–151 tūkst. eurų), o išlaidos vienam klinikiniam atvejui – 250–500 tūkst. rub. (2,3–2,9 tūkst. eurų).
Sunkios būklės paciento, prijungto prie EKMO, gydymo savikaina vidutiniškai sudaro 1,5–1,8 mln. rub. (17,5–21 tūkst. eurų).
Tai reiškia, kad EKMO – viena brangiausių Rusijos privalomojo medicininio draudimo sistemos paslaugų. O tokiam masiniam gydymui rusų medicina nepasirengusi ir net nežinoma, kiek jo prireiks.
Nežinomybė – didžiausia Rusijos medicinos problema koronaviruso atveju. Virusas buvo diagnozuotas jau daugiau kaip 1,2 tūkst. žmonių, iš jų 34mirė.
Pastarosiomis dienomis sergamumas šia infekcija nuo 20–30 išaugo iki 60–90 žmonių per parą, tačiau valdžia slepia tikrąjį pandemijos mastą.
Vienas susirgusiųjų – Rusijos estrados garsenybė Levas Leščenka. Ligoninėje jis atsidūrė antradienį, tačiau valdžia apie koronavirusu susirgusį 78 metų dainininką pranešė tik penktadienį.
Jis nuo trečiadienio buvo gydomas reanimacijoje: duso, kraujyje buvo sumažėję deguonies.
Ekspertai epidemiologai sako, kad tolesnis susirgusiųjų koronavirusu Rusijoje skaičiaus didėjimas neišvengiamas.
Neseniai pats L.Leščenka buvo pareiškęs, kad panika dėl koronaviruso kuriama dirbtinai.
„Aš ką tik parskridau iš Amerikos ir kol kas nieko nežinau apie problemas pramogų versle.
Manau, jog visa tai daroma specialiai, kad pakurstytų baimę“, – kalbėjo atlikėjas.
Karo gydytojas Viktoras Zujevas prognozuoja neišvengiamą infekuotųjų skaičiaus augimą, kai į tėvynę grįš kitose šalyse įstrigę turistai. Nuo penktadienio šalyje atšaukti visi skrydžiai – leidžiama atskristi tiktai rusus iš kitų šalių gelbstintiems lėktuvams.
Per pastarąsias 10 dienų į Rusiją paskutiniais skrydžiais iš užsienio atvyko milijonas žmonių, o didelio užsikrėtusiųjų skaičiaus padidėjimo iki šiol nėra.
Bet tam ruošiamasi. Taip sutapo, kad būtent kilus šiai infekcijai Rusijos sostinėje buvo pastatyta nauja tūkstančio lovų ligoninė Komunarkos rajone.
Ji iškart buvo pertvarkyta į infekcinę ir parengta užsikrėtusiems koronavirusu. Bet klinika iki šiol pusiau tuščia dėl ligonių stygiaus. Dar 10 miesto ligoninių rengiamos tam, kad esant būtinybei būtų atlaisvintos ir pertvarkytos į infekcines. Maskviečiai įtaria, kad tai ne veltui.
Panašios priemonės įgyvendinamos ir kituose šalies miestuose.
Rusijos sveikatos apsaugos ministras Michailas Muraška premjerui Michailui Mišustinui pranešė, kad visoje šalyje suplanuota skubiai pertvarkyti 55 tūkst. ligoninių lovų į „infekcines“.
Šis pranešimas neva turi nuraminti gyventojus, kad visi bus išgydyti. Nors dar šią savaitę specialistai tikino, kad veiksmingų priemonių nuo koronaviruso nėra ir jos atsiras ne anksčiau nei po metų.
Parengė „Lietuvos ryto“ korespondentai Neringa Budrytė (Italija), Kristina Nastopkaitė (Ispanija), Eldoradas Butrimas (Lenkija), Aleksandras Procenka (Rusija) ir Giedrius Kanapka (Lietuva)
