Dar 2003 metais grupė mokslininkų iš Irano pradėjo vykdyti slaptą žvalgybinę užduotį, siekdama surasti vietą neįprastam tuneliui statyti. Paieškas jie vykdė druskingoje Luto dykumoje – vietoje, kur negali išgyventi joks augalas ar gyvūnas.
Bet vieta buvo ideali kitam tikslui – požeminei ertmei, kurioje būtų vykdomi Irano branduoliniai bandymai.
Nuotraukos ir vietovės parametrai buvo užfiksuoti laukiant laiko, kai bus sukurta testuoti skirta bomba.
Tunelis niekad nebuvo iškastas, tačiau po 17 metų nuotraukos ir įrašai apie vietą išliko.
Vakarų pasaulio valstybės vis dažniau bando užduoti klausimą: kaip greitai Iranas galėtų sukurti branduolinę bombą, jeigu tai nuspręstų padaryti? O galbūt tai jau daro?
Urano išgavimas spartėja
Jungtinės Tautos dar šį mėnesį pranešė, kad Iranas paspartino urano išgavimą ir jau turi pakankamą prisodrintos medžiagos kiekį, kad pasigamintų branduolinę bombą.
Rankas tai daryti jam atrišo JAV vadovo Donaldo Trumpo administracijos pasitraukimas iš 2015 m. pasiekto Irano branduolinio susitarimo.
Ilgai slėpti dokumentai, kuriuos prieš porą metų pavogė Izraelio šnipai, atskleidė, kad Irano pareigūnai ilgus metus ieškojo svarbių komponentų norėdami pasigaminti branduolinį ginklą.
Naujai išplatinti dokumentai rodo Irano mokslininkų atliktus tyrimus, kaip jie bandė pažaboti technines kliūtis norėdami sukurti visam pasauliui grėsmę keliančią bombą.
Mokslininkai slaptose laboratorijose bandė išsiaiškinti atsakymus į praktiškus klausimus, pavyzdžiui, kurioje šalies dalyje vertėtų atlikti būsimus ginklo bandymus? Surinkta informacija dabar gali pasitarnauti Irano labui.
„Dar 2003 metais Iranas buvo sukūręs branduolinio ginklo dizainą, bet mes iki šiol nežinome, ar jis tikrai ruošėsi jį gaminti. Gali būti, kad netrukus tai paaiškės“, – kalbėjo branduolinių ginklų ekspertas Davidas Albrightas.
Nuo pat 2018-ųjų, kai JAV administracija pasitraukė iš branduolinio ginklo programos, islamiškoji Irano valstybė atsisakė kai kurių apribojimų norėdama pasigaminti daugiau branduolinio kuro.
Vis dėlto baiminamasi, jog tokių apribojimų panaikinimas gali būti ženklas, kad Iranas planuoja panaudoti uraną branduoliniam ginklui kurti.
Nuo to laiko, kai JAV prezidentas D.Trumpas pasitraukė iš 2015 metų susitarimo, Iranas prisodrino urano, kurio užtektų net kelioms bomboms pagaminti.
Branduolinio susitarimo šalininkai kritikavo JAV lyderį už tai, kad jis atsisako laikytis idėjų, kurios tikrai veikė, nepaisant tam tikrų trūkumų.
Apie susitarimo efektyvumą keliskart prabilo ir D.Trumpo bendražygiai, tačiau kai kurie iš jų mano, kad Irano grėsmė branduolinėje srityje yra labiau išpūsta negu reali.
„Iranas dabar gali plėsti savo branduolinį arsenalą, sudrumsti ekonomiką ir grasinti regiono šalims, kurios yra JAV sąjungininkės“, – kalbėjo Vidurinių Rytų regiono patarėjas Baracko Obamos ir Billo Clintono administracijose Robertas Malley.
Informaciją paviešino šnipai
Vienas 2015 metų branduolinio susitarimo kūrėjų, tuometis JAV energetikos sekretorius Ernestas Monizas sako, kad iraniečiai vengė rodyti veiksmus, kurie rodytų, kad jie planuoja kurti branduolinio tipo ginklus.
„Akivaizdu, jog Irano režimas bando parodyti, kad nesiruošia išlaisvinti savo branduolinio potencialo“, – kalbėjo E.Monizas.
Nauji atradimai iš Irano branduolinės informacijos archyvų rodo, koks būtų toks branduolinio potencialo atskleidimas.
Nuo 2007 metų JAV žvalgyba žinojo, kad Iranas dar praėjusio tūkstantmečio paskutiniame dešimtmetyje pradėjo programą „Projektas 110“, kuria buvo siekiama per trumpą laiką sukurti iki penkių branduolinių bombų.
JAV pareigūnai įsitikinę, kad Irano programa buvo suspenduota po to, kai Jungtinių Valstijų kariuomenė įsiveržė į kaimyninį Iraką 2003 metais.
Tačiau Izraelio šnipų surinkta informacija atskleidė visiškai naujų detalių apie apleistą branduolinio ginklo idėją ir kaip Irano agentūros ir laboratorijos pastaraisiais metais atkakliai siekė perprasti esmines technologijas ir įgūdžius per ribotą laiką pagaminti branduolinį ginklą.
Surinkti dokumentai buvo pasidalinti su Vienoje įsikūrusia Tarptautine atominės energijos agentūra (TATENA), JAV ir kitų šalių vyriausybėmis.
TATENA pareigūnai patvirtino, kad rinko pagrindinius faktus ir kreipėsi į Irano vadovus su prašymu pasiaiškinti apie branduolinius planus.
„Tokią informaciją mes vertiname labai rimtai, tačiau, norint ją priimti kaip faktą, reikia ją deramai ir labai nuodugniai ištirti“, – tikino TATENA vadovas Rafaelis Grossi.
Ruošėsi itin kruopščiai
Dokumentai parodė, kad Irano branduolinės energetikos ekspertai dirbo komandose siekdami išspręsti techninius galvosūkius norint sukurti branduolinį ginklą.
Branduolinės energetikos eksperto D.Albrighto išvadose pateikta 200 skirtingų testų, kurie buvo atlikti per kelis mėnesius.
Jie buvo susiję su fizikinėmis problemomis, kurias būtina išspręsti norint sukonstruoti sprogstamuosius užtaisus apie urano metalo šerdį. Tik pasiekus nepriekaištingą laiko tikslumą sprogimo metu įvykdavo grandininė reakcija, kurios eigoje sprogdavo urano šerdis.
Kas mėnesį buvo įvykdomi 32 tokie testai, ir tai nustebino visko mačiusius branduolinės energetikos ekspertus D.Albrightą ir jo kolegas.
Didelė dalis paviešintų dokumentų atskleidė informaciją apie ankstesnius Irano bandymus rasti tinkamą požeminę vietą branduoliniams tyrimams atlikti.
Žinoma, kad Iranas turėjo išsirinkęs 5 galimas tyrimų vietas, bet šios šalies mokslininkai apsistojo ties Luto dykuma – teritorija Pietryčių Irane, šalia Afganistano sienos.
Irano pareigūnai vietovėje toliau rinko geologinę informaciją ir rinkosi, kur galėtų iškasti branduoliniams stebėjimams ir bandymams skirtą šachtą.
Pragariškoji Luto dykuma yra viena karščiausių vietų mūsų planetoje. Palydovai čia ant smėlėto pagrindo užfiksuodavo iki 70 laipsnių Celsijaus temperatūrą.
Toks klimatas būtų ideali vieta, nes aplinkui nėra jokios gyvybės, tad bandymams atlikti niekas netrukdytų.
Nori daugiau viešumo
Lieka neaišku, kiek iki šių dienų Irano pareigūnai sugebėjo išsaugoti branduolinio testavimo įrangos ir komponentų po to, kai programa buvo pristabdyta.
Praėjus beveik dviem dešimtmečiams įranga ir bazės turėtų būti rekonstruotos ir atkurtos taip, kad atitiktų šiuolaikinius poreikius, bet, D.Albrighto manymu, kitos esminės „Projekto 110“ detalės išliko nepaliestos ir yra slepiamos kažkur Irane.
„Bet kokia vertinga įranga – sprogmenys, kameros – neabejotinai buvo išsaugotos ir išgabentos į saugią vietą. Ar jie pasiruošę pradėti naujus testavimus, yra klausimas, į kurį mes turime atsakyti. Diskusija, kaip greitai jie gali panaudoti uraną branduoliniam ginklui gaminti, šiandien yra nepaprastai svarbi“, – pabrėžė branduolinės energetikos ekspertas D.Albrightas.
Gauti atsakymus iš Teherano šiandien neatrodo įmanoma misija. Iranas niekada nepripažino, kad praeityje bandė kurti branduolinę bombą, o dabartinius planus taip pat saugo po devyniais užraktais.
Pastaraisiais mėnesiais aukščiausi Irano pareigūnai net tris kartus blokavo TATENA inspektorių vizitus į tris skirtingas mokslininkų bazes.
Buvęs TATENA pareigūnas Olli Heinonenas, kuris analizavo Irano mokslininkų bazes dar tūkstantmečio pradžioje, sakė, kad Teheranas privalo atskleisti savo paslapties šydą ir parodyti savo mokslines bazes ir planus.
Pasak O.Heinoneno, iraniečiai turi paaiškinti apie savo planus, kad išvengtų įtarimų, jog ruošiasi kurti branduolinį ginklą.
„Net prabėgus septyniolikai metų TATENA negali padaryti išvados, kad Iranas laikosi branduolinio susitarimo sąlygų. Tai nėra geros naujienos visam pasauliui“, – apie nerimą dėl Irano branduolinių ambicijų kalbėjo O.Heinonenas.
Slepia informaciją ir apie koronavirusą
Prabėgus nedaug laiko nuo globalinės koronaviruso krizės pradžios, Iranas tapo viena skaudžiausiai pandemijos paliestų valstybių pasaulyje. Šalyje virusu užsikrėtė jau 38,3 tūkst. gyventojų, o mirusiųjų skaičius viršijo 2,6 tūkst., tačiau beveik neabejojama, kad aukų yra gerokai daugiau.
Irano valdžios kritikai mano, kad lyderiai slepia tikrąją padėtį. Viruso protrūkis prasidėjo piligrimų pamėgtame Komo mieste, o pirmosios mirtys nuo COVID-19 buvo užfiksuotos dar vasario 19 dieną. Bet nėra jokių abejonių, kad koronavirusas šalyje siautėjo daug ilgiau.
Žiniasklaidos priemonės dar visai neseniai informavo, kad į kiekvieną iš šalies ligoninių buvo išsiųsti saugumo agentai, kurie neleidžia nutekinti informacijos apie aukų skaičių ar būtiniausių medicininių priemonių trūkumą.
Sveikatos apsaugos ministras paskelbė planą, pagal kurį žadėjo į miestų gatves išsiųsti 300 tūkst. pareigūnų, kad jie dezinfekuotų vietos gyventojų namus. Pareigūnai taip pat įspėjo vietos gyventojus, kad jiems grės net mirtis, jei jie didžiuliais kiekiais kaups medicinines priemones, tokias kaip veido kaukės, ir jomis nesidalins.
Tačiau didžiausi nerimo ženklai pasirodė kovo 12 dieną: tuomet buvo paviešintos palydovo nuotraukos, kuriose matyti masinės kapavietės, skirtos koronaviruso aukoms laidoti. Ekspertų teigimu, šie kapai yra visiškai nauji, o kūnai užkasami taip, kad būtų išvengta nemalonaus yrančių kūnų kvapo.
Įrašai iš masinių kapinių parodė, kad kovo 3 dieną buvo užkasta daugiau nei 250 viruso aukų, nors valdžia skelbė, jog iki tos datos nuo COVID-19 mirė viso labo 77 žmonės. Teherano Sharifo technologijų universiteto skaičiavimais, viruso atvejų šalyje gali būti iki 4 mln., o nuo koronaviruso mirti gali net 3,5 mln., jei žmonės nesiims valdžios raginimų saviizoliuotis. Pagal optimistinį scenarijų, šalyje iki protrūkio pabaigos gali susirgti 120 tūkst. gyventojų, o iš jų mirti dešimtadalis.
Parengta pagal „The Washington Post“, „The Independent“
