Mečys Laurinkus. Vakarai gali prarasti savo rėmėjus Rusijoje

Prisimindamas Antrojo pasaulinio karo pabaigos 75-ąsias metines D.Trumpas nugalėtojomis įvardijo JAV ir Didžiąją Britaniją, bet nepaminėjo Rusijos. Nepaminėjo tyčia, žinodamas, kad toks elgesys Rusijai ir daugumai jos gyventojų yra smūgis į paširdžius, kuris, laukiant atitinkamos Maskvos reakcijos, gali būti naudingas D.Trumpui prezidento rinkimuose.

M.Laurinkus.
M.Laurinkus.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

May 16, 2020, 3:22 PM, atnaujinta May 16, 2020, 5:57 PM

Rusiją galima prilyginti Ebolos grėsmei, galima vadinti „benzino kolonėle“, drambliu molinėmis kojomis, bet net neužsiminti apie ano meto valstybės, kuri vadinosi SSRS, vaidmenį sutrypiant nacius jų pačių irštvoje ir tam paaukojant 27 milijonus savo gyventojų gyvybių yra asmeninis įžeidimas. Net tiems, kurie save laiko proamerikiečiais ir kritikuoja V.Putino valdžią.

Keista, kad daugelis vakarietiškų politikų to nesupranta. Nukentėję nuo stalininių represijų ir net gulaguose sunaikintų gyvi likę artimieji karo metu jautė pareigą kovoti su naciais.

Man asmeniškai įstrigo rusų istoriko etnologo, eurazininko L.Gumiliovo gyvenimo kelias.

Tėvas, garsus rusų poetas N.Gumiliovas, sušaudytas į valdžią atėjusių bolševikų. Sūnus, būsimas mokslininkas, jau nuo studentavimo laikų patekęs į NKVD akiratį ir už nieką tris kartus pūdytas gulage, dalyvavo kare, nuėjo iki Berlyno, nors po to vėl suimtas. Dalyvavimą kovoje su fašizmu laikė savo pareiga ir skyrė tai nuo savo požiūrio į Staliną ir jo politiką.

Šitokių pasirinkimų kaip L.Gumiliovo buvo daug, tad neapdairiai ir neįsigilinę į savo vertinimus Vakarai gali prarasti savo rėmėjus Rusijoje. O svarbiausia yra tiesa. Rusijos indėlis kovoje su nacistine Vokietija milžiniškas.

Teisus ministras L.Linkevičius, kad po karo viena nelaisvė Rytų Europoje buvo pakeista kita nelaisve. Bet tai jau atskira tema. Negalima visko sumesti į vieną katilą ir pradėti virti neaiškią politinę košę.

Antrojo pasaulinio karo ištakos, kas atvėrė kelią Hitlerio ir jo sėbrų pamišusioms idėjoms, – sudėtinga ir labai paini tema. Atsiranda vis naujų dokumentų, priverčiančių dar kartą persvarstyti žinomus. Kadangi nuo sovietinės didžiojo tėvynės karo istorijos mokyklose bėrė, šia tema daug metų nesinorėjo nei skaityti, nei matyti.

Atsimenu, su kokiu susidomėjimu karo metai atgijo jau atsidūrus didžiojoje politikoje, ypač pradėjus nagrinėti Ribbentropo-Molotovo pakto ir slaptųjų protokolų aplinkybes, jų vaidmenį ne tik Lietuvos istorijoje. Šių dokumentų vakarietiškas vertinimas teisingas, bet, manau, ne galutinis.

Keli Seimo nariai siūlo rugsėjo 17-ąją, kai 1939 m. tą dieną Sovietų Sąjunga įkėlė karinę koją į Lenkiją, paskelbti atmintina diena, simbolizuojančią agresorės įžengimą į Europą. Jeigu būčiau Seimo narys, balsuodamas susilaikyčiau, nes trūksta papildomų istorinių žinių ir neaiški tokio paskelbimo prasmė. Tiesa, parašyta nemažai tyrinėjimų, bet, atvirai sakant, skaitant juos vis labiau neaišku, kur istorinė, dokumentais paremta tiesa, o kur tik politinis užsakymas.

Gal dėl šios interpretacijų kakofonijos minėjimo išvakarėse žurnale „Der Spiegel“ pasirodė Vokietijos užsienio reikalų ministro H.Maaso ir istoriko A.Virschingo publikacija „Negali būti politikos be istorijos“. Straipsnyje, kurį galima pavadinti oficialiu Vokietijos pareiškimu, aiškiai sakoma, kad būtent nacistinė Vokietija yra atsakinga už jos pačios sukeltą Antrąjį pasaulinį karą ir aukas.

Straipsnyje rašoma, kad Vokietija nesugebėjo savo jėgomis įveikti nacionalsocializmo. Pasaulinis karas prasidėjo Vokietijai užpuolus Lenkiją. Vokietija taip pat esanti atsakinga už holokaustą. Tokio pareiškimo iš Berlyno pusės reikėjo – jis reiškia, kad solidi ir įtakinga ES valstybė elgiasi sąžiningai ir nesiruošia perrašinėti istorijos.

Geroji samprotavimų, netgi politizuotų, pusė apie pasaulinių karų pradžią yra ta, kad kelia daug didesnį ir reikšmingesnį klausimą: ar tai gali pasikartoti?

Ar dabartiniame pasaulyje, sudėtinguose ir komplikuotuose santykiuose tarp valstybių matome ženklus „anų baisiųjų laikų“, kai pasaulis prarado daugiau nei 60 milijonų žmonių gyvybių?

Tame pačiame žurnale „Der Spiegel“ D.Kurbjuweitas savo straipsnį pavadino „Ar įmanomas karinis konfliktas dabartinėje Europoje?“. Autoriaus nuomone, karais nuklotoje Europos istorijoje jie vis labiau plėtėsi, įtraukdami vis daugiau valstybių ir pereidami prie masinių civilių gyventojų žūčių. Dar 1815 metais Vienos kongrese buvo bandoma įsprausti karus, jei jie jau kyla, į lokalinius ir tik tarp karių.

Pirmojo pasaulinio karo metu (15 milijonų žuvusių) mūšiai vyko fronto linijose, o civiliai, nors ir kentė nuo nepriteklių ir bado, nebuvo naikinami.

Per Antrąjį pasaulinį karą, autoriaus apgailestavimu, visi apribojimai dingo. Pritardamas kito istoriko nuomonei, kad plataus masto karai atsirado susikūrus nacionalinėms valstybėms ir kilus revoliucijoms, D.Kurbjuweitas papildo: didelę įtaką kariniams konfliktams kilti turi sisteminės priešpriešos tarp valstybių, pavyzdžiui, monarchija prieš demokratiją; fašizmas prieš demokratiją; fašizmas prieš socializmą.

Bet po Antrojo pasaulinio karo šokas buvo toks stiprus, kad Europa daug metų jo veikiama gyveno ir tebėra taikoje. Deja, šoko jausmas pamažu tirpstąs ir vėl formuojasi naujos sisteminės priešpriešos.

„Taika nebėra pakankama aplinkybė didesnei Europos integracijai“, – rašoma straipsnyje. D.Kurbjuweitas išskiria keturis veiksnius, galinčius atgaivinti net karinius konfliktus Europoje: šoko pabaiga (jauni politikai nebeturi to jausmo, kurį turėjo karo metais gimusieji), atgimstantis nacionalistinis mąstymas, grėsmė liberaliajai demokratijai ir nauja priešpriešų banga (liberalioji demokratija prieš galimą autoritarizmą net ES rėmuose). Geriau, kad autorius klystų.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.