Gamta atkovoja teritoriją: gyvūnai pandemijos metu sugrįžo į gatves

Pandemijos metu žmones stebina netikėtose vietose – pasaulio didmiesčių gatvėse – pasirodantys gyvūnai. Bet, užuot stebėdamiesi egzotiniais svečiais, turėtume pagalvoti, kaip galime sugyventi kartu.

Pingvinai karantino metu apsilankė viename Misūrio meno muziejuje.<br>„The Nelson-Atkins Museum of Art“/„Scanpix“ nuotr.
Pingvinai karantino metu apsilankė viename Misūrio meno muziejuje.<br>„The Nelson-Atkins Museum of Art“/„Scanpix“ nuotr.
Kašmyro ožkų būriai oriai vaikšto ir šeimininkauja Velso kurorte Landidne.<br>AP/„Scanpix“ nuotr.
Kašmyro ožkų būriai oriai vaikšto ir šeimininkauja Velso kurorte Landidne.<br>AP/„Scanpix“ nuotr.
Pangngos įlankoje vėžliai padėjo kiaušinių, ko nebūta jau daugelį metų.<br>AP/„Scanpix“ nuotr.
Pangngos įlankoje vėžliai padėjo kiaušinių, ko nebūta jau daugelį metų.<br>AP/„Scanpix“ nuotr.
Daugiau nuotraukų (3)

Lrytas.lt

May 31, 2020, 4:57 PM

Atrodo, koronaviruso pandemijos metu po pasaulio žiniasklaidą pažirę vaizdai pasiūlė žmogui ir gyvūnui apsikeisti vaidmenimis.

Visame pasaulyje nuo baisios infekcijos žmonija slepiasi savo namuose. O laukiniai gyvūnai vis dažniau visur pasirodo didmiesčiuose.

Tai byloja daugybė nuotraukų ir filmukų, kurie po socialines medijas plinta taip greitai kaip pražūtingasis COVID-19.

Kadaise gatvės buvo perpildytos mašinų ir pėsčiųjų šurmulio, o dabar tuščiose gatvėse drąsiai vaikštinėja gyvūnai.

Netikėti svečiai iš gamtos

Adelaidėje per tuščią sankryžą, degant raudonai šviesoforo šviesai, šokinėja kengūra. Vidury dienos Čikagoje viena aveniu, kur nematyti nė vieno žmogaus, bėgioja ilgakojai kojotai.

Kriugerio nacionaliniame parke, esančiame Pietų Afrikos Respublikoje, liūtų patinai tarsi naminės katės snūduriuoja ant šilto asfalto.

Kašmyro ožkų būriai su išriestais siaubą keliančiais ragais ir kreminės spalvos šilkiniu žvilgančiu kailiu oriai vaikšto priešais Viktorijos laikų architektūrinius statinius Velso kurorte Landidne.

Šie netikėti svečiai jautėsi taip laisvai, kad net apgraužė vietos gyventojų priekines kiemo gyvatvores.

Tuo metu vieno Misūrio muziejaus atstovai patys nutarė karantino metu į pastatą atsivesti gyvūnų. Trys pingvinai iš netoliese esančio zoologijos sodo galėjo laisvai vaikščioti muziejaus salėse. Juos stebėję prižiūrėtojai pasakojo, kad pingvinai kartkartėmis sustodavo prie juos sudominusių meno kūrinių ir į juos pasižiūrėdavo atidžiau.

Užgrobia svetimą teritoriją

Gyvūnai, kaip teigiama jų elgseną komentuojančiuose pranešimuose, pandemijos metu užgrobia svetimą teritoriją.

Laikraščių antraštės vis kartoja, kad gamta grįžta.

Šis teiginys pirmiausia išreiškia romantiškumu nuspalvintus troškimus, vakarietišką mąstymą, kuris vis dar neaprėpia dykvietės ir civilizacijos, gamtos ir kultūros.

Juk šios sritys glaudžiai susipynusios ir gali plėtotis tik viena kitos sąskaita.

Neabejotinai paranku, kad žmogaus judėjimo apribojimai tolimuose pasaulio kampeliuose sutapo su gyvūnijos poravimosi ir veisimosi sezonu. Dėl to kai kurioms nykstančioms gyvūnų rūšims, pavyzdžiui, kietaodžiams vėžliams, atsirado viltis sėkmingai pratęsti giminę.

Dabar tuščiuose Tailando provincijos Pangngos įlankos paplūdimiuose, vadinamuose turistų knibždėlynais, vėžliai padėjo daugybę kiaušinių, o to nebūta jau daugelį dešimtmečių.

Teigiama, kad viename Honkongo pramogų parkų pirmą kartą niekieno netrikdomos dvi didžiulės pandos staiga tapo seksualiai aktyvios.

Apie lytinį pandų santykiavimą nekart tvirtino uždarytų zoologijos sodų darbuotojai. Pasak jų, kai nėra lankytojų, gyvūnai esą nenuobodžiauja.

Bet krizė dėl koronaviruso pandemijos turėjo šalutinį poveikį kai kurių gyvūnų elgsenai. Tai lėmė kiti neigiami veiksniai.

Juk žmonių saviizoliacijos metu neišnyko gaisrų grėsmė, monokultūrų (laukų, kuriuose tam tikru sezonu auginami vienos rūšies augalai. – Red.), gyvenviečių ir kelių plėtra.

Ėdesio tenka ieškoti patiems

Neseniai buvo pastebėta po Čilės sostinės Santjago gyvenvietes klaidžiojanti puma, kuri įprastai vengia atvirų vietovių.

Labai tikėtina, kad šiam plėšriajam žinduoliui jo gyvenamoje teritorijoje nebepakanka ėdesio.

Laukiniai gyvūnai paprastai skverbiasi į neįprastas vietas, kai dėl pablogėjusių sąlygų neberanda to, ko anksčiau buvo jų tradicinėse buveinėse.

Būriai ilgauodegių makakų buvo savotiškas istorinio Lopbūrio miesto Tailande senovinės budistų šventyklos traukos centras. Dabar, kai nebėra jas pamaloninančių turistų, makakos nebeteko savo pagrindinio maitinimosi šaltinio.

Ilgauodegiai gyvūnai pradėjo plėšikauti tuščiose gatvėse.

Pranešama, kad staiga išmirusioje Venecijoje prie ledų ir picų likučių įpratę kirai susidūrė, vaizdžiai sakant, su iššūkiu – pirmą kartą bandyti pasigauti žuvų.

Ir visame pasaulyje savo kanalais ir gondolomis žymi Venecija nustebino pranešimais apie staiga nusėdusias nuosėdas ir kanaluose spindintį krištolo skaidrumo vandenį. Nebeliko turistų ir lankytojų, tad garsiųjų Venecijos kanalų vanduo nuskaidrėjo pirmą kartą per daugelį metų.

Dėl COVID-19 izoliavus miestą sumažėjo tarša. Į kanalus sugrįžo net mažos žuvytės. Tai byloja nuotraukos ir vaizdo įrašai.

Gamta atkovoja savo teritoriją, tad po karantino žmonijos lauks svarbi užduotis – išmokti sugyventi su kitais planetos gyventojais.

Parengė Ona KACĖNAITĖ

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.