Legendinis praėjusio amžiaus vidurio žalias baltu stogu autobusas iki šiol stovėjo atokioje Aliaskos vietoje – miškingoje plynaukštėje prie upės kranto.
Čia jis išbuvo beveik 60 metų, tačiau net ir pastaruoju metu traukė daugybę smalsuolių.
Į nuošalią vietą statybų kompanija autobusą atgabeno praėjusio amžiaus 7-ajame dešimtmetyje. Jis turėjo būti pastogė darbininkams, kurie palei Stampedės taką (Stampede trail) planavo tiesti kelią.
Tačiau projektas nepavyko, o autobusas taip ir liko apleistas laukinėje gamtoje, 50 km iki artimiausio kelio.
Netyčia aptiko keliautojas
1992-ųjų pavasarį 24-erių keliautojas Christopheris McCandlessas aptiko autobusą blaškydamasis po Aliaskos valstiją.
Vaikinas turėjo 4,5 kg ryžių maišą, „Remington“ šautuvą, 400 šovinių, krūvelę knygų ir laisvės bei nuotykių troškimą.
Jis apsistojo nuošaliame autobuse ir čia atitrūko nuo civilizacijos. Ch.McCandlessas užsirašinėjo savo mintis į knygutę ir sugebėjo išgyventi keturis mėnesius.
Bet nuo tirpstančio sniego patvino upės ir vaikinas negalėjo grįžti atgal. Ch.McCandlessas susirgo ir vasarą mirė – greičiausiai iš bado.
Čia autobusas stovėjo toliau, kai rašytojas Jonas Krakaueris 1996-aisiais bandė atsekti Ch.McCandlesso klajones po šalį, pasibaigusias tragiška mirtimi.
Apie dvejus metus trukusią vaikino savęs pažinimo kelionę J.Krakaueris parašė bestseleriu tapusią knygą „Į laukinį pasaulį“.
Čia autobusas stovėjo ir 2007-aisiais, kai pagal J.Krakauerio knygą buvo pastatytas filmas „Atgal į gamtą“. Po juostos pasirodymo apie Aliaskos miškuose atsidūrusį autobusą sužinojo dar daugiau žmonių.
Socialiniame tinkle „Facebook“ buvo sukurtos bent dvi Ch.McCandlesso gerbėjų grupės, kuriose dabar yra tūkstančiai narių.
Kiekvienais metais šimtai piligrimų iš viso pasaulio ėjo per miškus, kirto upes ir tolo nuo civilizacijos, kad pasiektų šį autobusą ir atiduotų pagarbą čia žuvusiam vaikinui, kurie žingsniais patys sekė.
Lankytojai nuošalioje vietovėje dažnai papuldavo į nemalonias situacijas – įstrigdavo, sušaldavo, susižeisdavo.
Praėjusiais metais autobusą bandęs pasiekti keliautojas nuskendo bandydamas kirsti Teklanikos upę. Dar vienas žmogus toje pat vietoje žuvo 2010 m.
Dėl pavojaus žmonių sveikatai vietos valdžios atstovai nusprendė autobusą išgabenti. Šiemet birželio 18-ąją Ferbankso 142 autobusas nacionalinės gvardijos sraigtasparniu buvo iškeltas. Legendinė vieta liko tuščia.
Traukia laukinis gyvenimas
Nėra bendros nuomonės, kas šimtus žmonių traukė prie surūdijusio autobuso.
„Tai tapo lyg Ch.McCandlessui ir jo idėjoms prijaučiančių piligrimų traukos vieta, kur žmonės bandė surasti save gamtoje“, – tvirtino Aliaskos Ramiojo vandenyno universiteto profesorius Paulas Twardockas. Jis pats su studentais yra ten keliavęs.
Anot jo, gamtovaizdis ypač vilioja jaunus žmones: „Autobuso aplankymas jiems padeda susieti knygoje „Į laukinį pasaulį“ perskaitytas mintis į kai ką apčiuopiamo“.
Ši vieta smalsuolius taip pat traukė, nes ją pasiekti yra rimtas iššūkis.
„Tai nėra įprasta lankytina vieta. Aliaska – didelė, nuošali ir kelianti grėsmę. Čia net maža klaida gali turėti didelių pasekmių, tad autobuso pasiekimas žmonėms yra tarytum apdovanojimas už pastangas“, – kalbėjo P.Tawrdockas.
Keliautojai daugiau kaip 30 km turi eiti laukine gamta per miškus, kirsti upes. Bet kurią akimirką galima sutikti briedį ar nedraugiškai nusiteikusią mešką.
„Girdėjau, kad ši vieta pavojinga, ypač keliaujant vienam, – sakė Vermonte gyvenantis Eddie Habeckas, kuris per visą šalį pamatyti autobuso skrido prieš 8 metus. – Tačiau aš mėgstu iššūkius, man visada patiko Aliaska ir kai sužinojau, kad būtent čia vyko knygos „Į laukinę gamtą“ veiksmas, dar labiau užsinorėjau ten nukakti.“
Vaikinas skaitė knygas, įrašus tinklaraščiuose, „YouTube“ vaizdo įrašus – išnarstė kiekvieną žygio dalį ir galiausiai pasiryžo tai įgyvendinti.
„Buvau netgi „persiruošęs“, – tvirtino E.Habeckas.
Tenka peržengti Rubikoną
Tačiau toks „persiruošimas“ vaikinui išėjo į naudą, ypač kai reikėjo kirsti Teklanikos upę. Ją J.Krakaueris savo knygoje apibūdiną kaip „Ch.McCandlesso Rubikoną“, kurį klajoklis peržengė, tačiau grįžti nebegalėjo.
Po žygio pėsčiomis autobusą pasiekusį E.Habecką sužavėjo vienas dalykas: „Buvo nepaprastai tylu. Tai man išliko atmintyje po ilgo pasiruošimo, skrydžio per visą šalį ir tolimos kelionės miškais ir upėmis“.
Tačiau ar tikrai dėl ramybės verta pereiti tikrą pragarą?
„Yra svajojančių, kaip atrodytų gyvenimas, jeigu visiškai pasišalintume iš visuomenės ir nepatirtume jokių suvaržymų, – pasakojo E.Habeckas, autobuse praleidęs naktį. – Daug žmonių nori pajusti bent kruopelytę Ch.McCandlesso istorijos.“
Bet E.Habecko ramybė autobuse greitbuvo sudrumsta: proskynoje jis išgirdo atvažiuojančio automobilio garsus, kurie privertė sunerimti.
Iš visureigio išlipo vyras, kuris pasakė: „Sveikas, aš Dusty. Nori alaus?“ Nuo tos akimirkos E.Habeckas ir Dusty išliko draugais.
Apsilankė paskutinieji
„Džiaugsmas yra tikras tik tada, kai juo daliniesi“, – turbūt žymiausia mintis, kurią prieš mirdamas savo užrašuose paliko Ch.McCandlessas.
Šiais žodžiais autobuso lankytojai išraižė visą jo vidų.
„Tai mano mėgstamiausia citata. Jis buvo teisus“, – tvirtino E.Habeckas.
Kelionė jam padarė labai didelį įspūdį ir po poros metų vyras čia grįžo su savo žmona medaus mėnesio metu. Vis dėlto porai pavyko nusigauti tik iki Teklanikos upės.
„Nuėjome beveik trečdalį kelio, bet upė buvo tiesiog pašėlusi. Būtų buvę siaubinga mirti pirmą santuokos dieną“, – kalbėjo E.Habeckas.
Neseniai iki autobuso naują taką praminti bandė Aliaskoje gyvenantis Ianas Borowskis ir jo draugas Shane'as. Jie keliavo Denalio nacionaliniu parku, kirto kalnus, plaustais skriejo Teklanikos upe ir tada miškais ėjo iki autobuso.
„Mes tai vertinome kaip kartą gyvenime pasitaikančią galimybę. Nenumanėme, kad praėjus savaitei po mūsų kelionės autobusas bus iškeltas“, – kalbėjo I.Borowskis. Jis su draugu greičiausiai buvo paskutiniai autobuso lankytojai.
Kelionę vyrai užfiksavo vaizdo įraše, kuriuo pasidalijo „YouTube“ kanale. Vaikinai citavo Ch.McCandlesso mintį, vedusią juos į šią kelionę: „Žmogaus dvasios šerdis yra aistra nuotykiams“.
„Šie idealai puikiai mane atspindi. Dėl jų daugelis žmonių simpatizuoja Ch.McCandlessui, o jo istorija taip žinoma“, – teigė I.Borowskis.
Džiaugiasi valdžios veiksmais
Tačiau daugelis vietos gyventojų istoriją su autobusu vertina kitaip.
„Gerai, kad autobusas buvo pašalintas, net jeigu tai ir nesustabdys čia plūstančiųjų“, – tvirtino keliautojams iki autobuso nusigauti padėdavęs BJ Keithas. Jis iki autobuso lydėjo ir filme „Atgal į gamtą“ Ch.McCandlessą vaidinusį Emile‘į Hirschą.
Anot BJ Keitho, žmones traukia gamta, tačiau Ch.McCandlesso istorija yra pernelyg romantizuota nesuvokiančiųjų realybės.
„Esu čia pagelbėjęs daugeliui žmonių. Perskaičiusieji knygą ar mačiusieji filmą tiesiog nori tą patį patirti, tačiau net neįsivaizduoja, ką daro. Nesuprantu, kodėl žmonės taip išpūtė šią istoriją“, – kalbėjo kitas vietinis gyventojas.
Paprastai per metus sraigtasparniai net kelis kartus kyla ištraukti laukinėje gamtoje įstrigusių žmonių. Bet dažniausiai nelaimėliams savo jėgomis padeda vietos gyventojai.
„Daugelį gelbėjimo operacijų vykdome patys. Ch.McCandlesso pėdomis sekantys žmonės turėtų suprasti visas rizikas ir atsakomybes, kurios dėl jų kvailumo gali kristi ant kitų pečių“, – tvirtino netoliese esančio Hilio ugniagesių vadas Bradas Randallas.
Tikisi dar pamatyti
Kelionės iki vietos, kur stovėjo autobusas, dabar nevyksta dėl patvinusių upių ir koronaviruso apribojimų. Tačiau norintys gali pasivaikščioti bent dalimi takų, kuriais teko eiti Ch.McCandlessui: vietos gidai rengia pusdienio ekskursijas.
„Žmonės nori čia pabūti, išgirsti vietovės istoriją ir žengti Ch.McCandlesso pėdomis“, – tvirtino ekskursijas organizuojantis Jordanas Heckley.
Anot jo, blogai, kad autobusas pašalintas be jokių diskusijų. Šia tema įvyko tik vienas susitikimas, apie kurį beveik niekas nežinojo.
J.Heckley tikisi, kad autobusas atras savo vietą kitur: „Galbūt kaip muziejaus eksponatas. Žmonės privalo turėti galimybę jį pamatyti, suprasti, ką jiems tai reiškia“.
O į Hilį atvykę žmonės gali pamatyti Ferbankso 142 autobuso kopiją, kuri buvo naudota kuriant filmą „Atgal į gamtą“.
Parengta pagal CNN inf.
