Daugybę aistrų kelianti COVID-19 vakcina – dar tolimas miražas Kieno suveiks ir kokį šalutinį poveikį bus galima pakęsti

Lenktynės dėl vakcinos nuo koronaviruso sukūrimo jau seniai prasidėjo. Ne viena kompanija bando sukurti ir dar šiais metais aprūpinti pasaulio žmones priešnuodžiu nuo tūkstančius gyvybių nusinešusios ligos. Tačiau finišo tiesioji dar toli.

Nors pasaulio mokslininkai jau skelbia apie pirmuosius laimėjimus vakcinos nuo koronaviruso kūrimo srityje, pirmųjų skiepų žmonėms dar teks palaukti.<br> Reuters/Scanpix nuotr.
Nors pasaulio mokslininkai jau skelbia apie pirmuosius laimėjimus vakcinos nuo koronaviruso kūrimo srityje, pirmųjų skiepų žmonėms dar teks palaukti.<br> Reuters/Scanpix nuotr.
Nors pasaulio mokslininkai jau skelbia apie pirmuosius laimėjimus vakcinos nuo koronaviruso kūrimo srityje, pirmųjų skiepų žmonėms dar teks palaukti.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Nors pasaulio mokslininkai jau skelbia apie pirmuosius laimėjimus vakcinos nuo koronaviruso kūrimo srityje, pirmųjų skiepų žmonėms dar teks palaukti.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Nors pasaulio mokslininkai jau skelbia apie pirmuosius laimėjimus vakcinos nuo koronaviruso kūrimo srityje, pirmųjų skiepų žmonėms dar teks palaukti.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Nors pasaulio mokslininkai jau skelbia apie pirmuosius laimėjimus vakcinos nuo koronaviruso kūrimo srityje, pirmųjų skiepų žmonėms dar teks palaukti.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Nors pasaulio mokslininkai jau skelbia apie pirmuosius laimėjimus vakcinos nuo koronaviruso kūrimo srityje, pirmųjų skiepų žmonėms dar teks palaukti.<br>AFP/Scanpix nuotr.
Nors pasaulio mokslininkai jau skelbia apie pirmuosius laimėjimus vakcinos nuo koronaviruso kūrimo srityje, pirmųjų skiepų žmonėms dar teks palaukti.<br>AFP/Scanpix nuotr.
Nors pasaulio mokslininkai jau skelbia apie pirmuosius laimėjimus vakcinos nuo koronaviruso kūrimo srityje, pirmųjų skiepų žmonėms dar teks palaukti.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Nors pasaulio mokslininkai jau skelbia apie pirmuosius laimėjimus vakcinos nuo koronaviruso kūrimo srityje, pirmųjų skiepų žmonėms dar teks palaukti.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Nors pasaulio mokslininkai jau skelbia apie pirmuosius laimėjimus vakcinos nuo koronaviruso kūrimo srityje, pirmųjų skiepų žmonėms dar teks palaukti.<br>AP/Scanpix nuotr.
Nors pasaulio mokslininkai jau skelbia apie pirmuosius laimėjimus vakcinos nuo koronaviruso kūrimo srityje, pirmųjų skiepų žmonėms dar teks palaukti.<br>AP/Scanpix nuotr.
Nors pasaulio mokslininkai jau skelbia apie pirmuosius laimėjimus vakcinos nuo koronaviruso kūrimo srityje, pirmųjų skiepų žmonėms dar teks palaukti.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Nors pasaulio mokslininkai jau skelbia apie pirmuosius laimėjimus vakcinos nuo koronaviruso kūrimo srityje, pirmųjų skiepų žmonėms dar teks palaukti.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Nors pasaulio mokslininkai jau skelbia apie pirmuosius laimėjimus vakcinos nuo koronaviruso kūrimo srityje, pirmųjų skiepų žmonėms dar teks palaukti.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Nors pasaulio mokslininkai jau skelbia apie pirmuosius laimėjimus vakcinos nuo koronaviruso kūrimo srityje, pirmųjų skiepų žmonėms dar teks palaukti.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Nors pasaulio mokslininkai jau skelbia apie pirmuosius laimėjimus vakcinos nuo koronaviruso kūrimo srityje, pirmųjų skiepų žmonėms dar teks palaukti.<br>AP/Scanpix nuotr.
Nors pasaulio mokslininkai jau skelbia apie pirmuosius laimėjimus vakcinos nuo koronaviruso kūrimo srityje, pirmųjų skiepų žmonėms dar teks palaukti.<br>AP/Scanpix nuotr.
JAV farmacijos kompanija „Moderna“ tikisi, kad rudenį sugebės paruošti vakcinų paketą šalies gyventojams.<br>AFP/„Scanpix“ nuotr.
JAV farmacijos kompanija „Moderna“ tikisi, kad rudenį sugebės paruošti vakcinų paketą šalies gyventojams.<br>AFP/„Scanpix“ nuotr.
Daugiau nuotraukų (10)

Lrytas.lt

Aug 1, 2020, 9:30 PM, atnaujinta Sep 18, 2020, 9:40 AM

Įmonių, kurios nori sukurti kokybišką, pigią ir didžiajai žmonijos daliai prieinamą vakciną, yra nemažai. Prie jų finansavimo prisideda ir galingiausios pasaulio valstybės, tokios kaip JAV ar Jungtinė Karalystė.

Didžiosios pasaulio farmacijos kampanijos, mokslininkai ir medicinos ekspertai susivienijo, kad numalšintų jau daugiau nei pusmetį trunkančią sveikatos krizę.

Į mokslininkų duomenis nusitaikė net įvairių šalių programišiai, norėdami perimti magiškąjį COVID-19 vakcinos receptą.

Nors mokslo atstovai jau dabar skelbia apie reikšmingus laimėjimus tyrimų srityje ir tvirtina, kad išsipildys optimistiškiausi scenarijai, panašu, jog priešnuodžio nuo klastingojo koronaviruso teks palaukti bent iki kitų metų. Dabar skelbiami laimėjimai – tik viešųjų ryšių akcija.

Įmonės dirba sparčiai

JAV biotechnologijų gigantė „Moderna“ šią savaitę pranešė apie trečiosios klinikinių tyrimų fazės siekiant sukurti vakciną nuo koronaviruso pradžią.

Per pirmąją tyrimų fazę savanoriams suleista vakcina pasirodė veiksminga – jiems visiems pasireiškė imuninis atsakas į virusą.

Naujausioje tyrimų fazėje, kurią atlieka „Moderna“, bandymo savanoriais taps 30 tūkst. žmonių. Pusei jų bus suleista vakcina, o kitai pusei – placebas.

Abi grupės bus stebimos, o mokslininkai aiškinsis, ar vakcinuotų asmenų organizmas yra atsparesnis koronavirusui.

„Moderna“ vakcina yra pagaminta unikaliu būdu – jai sukurti panaudota viruso informacinė RNR dalis, kurioje yra saugoma genetinė informacija. Šitaip siekiama apgauti vakcinuotų žmonių kūnus ir priversti jų organizmus gaminti svarbius baltymus, kurie apsaugotų žmones nuo susirgimo COVID-19.

Į dyglius panašūs koronaviruso apsauginiai dariniai leidžia naujajam užkratui prasiskverbti į žmogaus organizmo ląsteles, tačiau juos sudarantis baltymas laikomas gana nekenksmingu.

Tai parodė ir vykdyti bandymai su beždžionėmis. Jų rezultatai parodė, kad šiems gyvūnams formuojasi imuninis atsakas į virusą.

Kompanija sulaukė milžiniško JAV vyriausybės palaikymo – šios šalies Sveikatos ir žmonių paslaugų departamentas įmonei skyrė 1 mlrd. JAV dolerių (850 mln. eurų) tolesniems darbams vykdyti.

Jeigu bus patvirtintas vakcinos veiksmingumas, dar rudenį JAV rinką pasieks 100 mln. vakcinos dozių.

Kita įmonė, siekianti kaip įmanoma greičiau sukurti vakciną nuo koronaviruso, – Vokietijos kompanija „BioNTech“. Jai padeda JAV farmacijos milžinė „Pfizer“.

Kompanijos dar praėjusį mėnesį paskelbė apie sėkmingus vakcinos bandymus su savanoriais ir kad jiems pasireiškė imuninis atsakas į virusą.

Praėjusį mėnesį ir šis duetas paleido trečiąją vakcinos bandymų fazę. Abi bendrovės tikisi, kad spalio mėnesį jos jau gaus sveikatos ekspertų leidimą pradėti masinę vakcinos gamybą.

Finansuoja šalių vyriausybės

JAV vyriausybė nutarė „BioNTech“ ir „Pfizer“ duetui skirti 1,95 mlrd. dolerių (1,66 mlrd. eurų) dotaciją pirmoms 100 mln. vakcinų.

Dar viena vakcinos nuo koronaviruso lenktynių dalyvė – įmonė „AstraZeneca“, kuri bendradarbiauja su Oksfordo universiteto mokslininkais.

Šios įmonės kuriama vakcina siekiama organizme sukurti genetiškai nežymaus peršalimo virusą, kuriame yra sėkmingai su COVID-19 galinčių kautis baltymų.

Tokia technika jau buvo kadaise efektyviai panaudota kaunantis su gripu ir Zikos virusine infekcija.

Ši kompanija taip pat sėkmingai pradėjo trečią bandymų dalį Jungtinėje Karalystėje, Brazilijoje ir Pietų Afrikos Respublikoje.

„AstraZeneca“ taip pat yra pasirašiusi sutartį su JAV vyriausybe ir rengiasi pagaminti 400 milijonų vakcinos dozių. Sėkmės atveju už tai įmonė susižertų kiek daugiau nei milijardą eurų.

Ji taip pat bendradarbiauja ir su Jungtinės Karalystės vyriausybe, kuriai pranešė, kad tikisi šiai šaliai paruošti 30 milijonų vakcinos dozių iki rugsėjo, nors šis variantas perdėm optimistiškas.

Amerikiečių biotechnologijų įmonė „Novavax“ kol kas negali pasigirti dideliais laimėjimais. Trečią vakcinos bandymų fazę ji ruošiasi pradėti tik spalį.

Tačiau kompanijos veikla ir bandymai padarė įspūdį net JAV prezidentui Donaldui Trumpui, kuris lankėsi „Novavax“ bendradarbių – vaistų gamintojos „Fujifilm Diosynth Biotechnologies“ gamykloje Šiaurės Karolinos valstijoje.

Po susitikimo D.Trumpas pažadėjo skirti dar 224 milijonus eurų „Novavax“ firmos sukurtai vakcinai gaminti.

Tačiau vyriausybių dėmesio sulaukiančios kompanijos nėra vienintelės farmacijos ir mokslininkų grupės, kurios prisideda prie vakcinos kūrimo.

Daugybė mažesnių kompanijų taip pat efektyviai ir sėkmingai vykdo savo bandymus ir ruošiasi įsiveržti į priekį tarp didžiųjų firmų.

Pelno skaičiuoti neketina

Vienos iš vakcinos nuo koronaviruso sukūrimo lenktynių lyderių „Pfizer“ vadovas Alberto Bourla leidiniui „Time“ atskleidė manantis, kad JAV maisto ir vaistų kontrolės tarnyba suteiks leidimą platinti vakciną.

A.Bourla pripažino, kad kelyje į sėkmę yra daug neaiškumų ir kliuvinių, tačiau jis pats nevengia prisiimti rizikos, net jei vakcinos bandymai bus nesėkmingi.

„Pfizer“ nelaukdama JAV maisto ir vaistų kontrolės tarnybos sprendimo metė didžiulius finansus ir resursus į COVID-19 nugalėti skirtos vakcinos kūrimą, o tai yra išties netradicinis žingsnis.

„Manau, kad turime šansų jau rugsėjo mėnesį pranešti, ar mūsų vakcina veiksminga, ar ne.

Jei mums pasiseks, tada lauksime Maisto ir vaistų kontrolės tarnybos sprendimo spalį. Tai nėra neįmanoma misija. Sudėtinga, tačiau visko gali būti“, – optimistinį scenarijų piešė A.Bourla.

Kompanija investavo daugiau nei 2 mlrd. JAV dolerių (1,69 mlrd. eurų) į šį ambicingą projektą, bet „Pfizer“ vadovas nesibaimina, kad nesėkmės atveju farmacijos gigantė patirs milžiniškų nuostolių.

„Turėsime pripažinti klydę ir toliau tęsti kitus projektus. Viso labo prarasime tik pinigus“, – kalbėjo A.Bourla.

Jis atskleidė, kad kalbėjosi su įvairių šalių vyriausybėmis, kurios iš anksto užsisakinėja dar nesukurtos vakcinos dozes. A.Bourla teigė, jog sieks padaryti viską, kad priešnuodis prieš COVID-19 būtų paskirstytas sąžiningai.

Pats verslininkas tikina, kad iš šios kuriamos vakcinos užsidirbti nesiruošia, o šalių vyriausybių prašo tik simbolinės kainos už savo produktą.

„Tikimės, kad vyriausybės vakcinas platins nemokamai visiems savo piliečiams. Mes nesiekiame užsidirbti iš šio produkto – prašome tik simbolinės sumos“, – pasakojo „Pfizer“ vadovas A.Bourla.

Galimas šalutinis poveikis

Nepaisant teigiamų naujienų, kad įmonės sparčiai kuria vakcinas nuo koronaviruso, nemažai specialistų tikina, jog naujieji skiepai gali turėti nemalonų šalutinį poveikį.

Kuriamas vakcinas išbandę savanoriai patikino – jie jautė tam tikrą diskomfortą po vykdomų klinikinių tyrimų.

Nemažai žmonių jautė galvos skausmus, nuovargį, drebulį, o kai kuriems net pasireiškė ūminis karščiavimas. Ir nors šie simptomai iš pirmo žvilgsnio neatrodo grėsmingi, nėra aišku, kaip tolesnėse vakcinos tyrimų fazėse jie keisis ir ką jaus bandomaisiais triušiais tapę savanoriai.

Medicinos srities specialistai teigia, kad žmones jau dabar reikia perspėti apie galimą vakcinų sukeliamą šalutinį poveikį, kuris gali būti nemalonus.

„Reikia suprasti, kad naujosios vakcinos sukels tam tikrą organizmo reakciją, bet tai šiuo atveju yra visiškai normalu“, – kalbėjo Našvilyje įsikūrusio Vanderbilto universiteto vakcinų tyrimų programos vadovė Kathryn Edwards.

Tuo metu medicinos ekspertas Brianas Southwellas tvirtino, kad žmonės supranta galinčias kilti problemas, tačiau visa tai toliau daro dėl bendro gėrio.

Dvi kompanijos – amerikiečių „Moderna“ ir kinų „CanSino“ – nustojo atlikti bandymus su didelėmis vakcinų dozėmis, kai tyrime dalyvavusiems asmenims pasireiškė ryškus šalutinis poveikis.

Vienam „Moderna“ pirmojoje vakcinos tyrimų fazėje dalyvavusių asmenų, Ianui Haydonui, teko keliauti į ligoninę, kai jo kūno temperatūra šoktelėjo net iki 40 laipsnių.

„Kaip ir daugeliu kitų vakcinų atveju, žmonės tolerantiškai žiūrės į galimą šalutinį poveikį, jei jiems pranešime, ko galima tikėtis“, – sakė Merilando universiteto Medicinos fakulteto Vakcinų centro direktorė Kathleen Neuzil.

Sveikatos specialistai tvietina, kad su žmonėmis reikia nuolatos komunikuoti, o viešojoje erdvėje formuojama prieš vakcinas nukreipta nuomonė šioje situacijoje nepadeda.

Tačiau kita medalio pusė yra ta, jog didesnė JAV populiacijos dalis (70 proc.) yra pasiryžusi vakcinuotis, kad galėtų apsaugoti save ir savo artimuosius nuo dar didesnio COVID-19 poveikio.

Rinko slaptą informaciją?

Noras greitai sukurti veiksmingą vakciną nuo koronaviruso paskatino suskubti ir pasaulio programišius, kurie galimai veikė paliepti savo šalių vyriausybių.

Dar praėjusią savaitę Jungtinės Karalystės, JAV ir Kanados saugumo tarnybos paviešino ataskaitą, kurioje buvo nurodyti Rusijos slaptųjų tarnybų ir šios šalies programišių bandymai perimti svarbią informaciją apie vakcinas.

Rusijos grupuotė norėjo pasinaudoti Vakarų šalių mokslininkų surinkta informacija, kuri būtų panaudojama šalies medicinos laboratorijose, kad būtų sukurta vakcina nuo koronaviruso.

Nepasitenkinimą šiais programišių ir saugumo tarnybų veiksmais pareiškė ir Jungtinės Karalystės užsienio reikalų sekretorius Dominicas Raabas.

Jis Rusijos veiksmus pavadino nepriimtinais.

Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas atsikirto, kad šios šalies saugumo tarnybos nesiekė perimti reikšmingos informacijos apie vakcinas nuo koronaviruso.

Rusija jau kurį laiką skelbia, kad pirmoji pasaulyje patvirtins skiepus nuo koronaviruso ir pradės jų masinę gamybą rugsėjį.

Šią vakciną sukurė Gamalėjos tyrimų institutas ir kariuomenės ekspertai.

Kremliaus kritikai teigia, kad tai viso labo aukščiausių šios šalies pareigūnų bandymas pavaizduoti Rusiją kaip pasaulinę mokslo galiūnę.

JAV pareigūnai pranešė, kad į nepaprastos svarbos mokslininkų informaciją apie COVID-19 skiepus taikėsi ir asmenys iš Kinijos.

Kaltinime pranešta, kad du programišiai iš Kinijos ieškojo spragų vakcinas kuriančių įmonių kompiuteriniuose tinkluose.

Beveik neabejojama, kad panašios kibernetinės atakos bus vykdomos ir toliau, kol pasaulyje vyks vakcinos nuo koronaviruso kūrimo lenktynės.

Vakcinos kūrimas: daugiau klausimų nei atsakymų

Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro Biotechnologijos instituto Imunologijos ir ląstelės biologijos skyriaus vadovė prof. Aurelija Žvirblienė „Lietuvos rytui“ tvirtino, kad Lietuvos šansai sukurti vakciną nuo koronaviruso yra menki: „Vakcinų kūrėjų pasaulyje yra apie 160. Šioje srityje lyderiauja pasaulinės farmacijos ir biomokslų gigantės, tad Lietuvos pozicijos šiose lenktynėse gana silpnos, tad nėra šansų, kad jos įsiterptų tarp tokių kompanijų.“

Bet prof. A.Žvirblienė teigia, kad mūsų šalies mokslininkai irgi prisideda prie koronaviruso vakcinos kūrimo, nes turi didelį virusų komponentų kūrimo įdirbį, kuris gali būti panaudotas kuriant naujas vakcinas. „Vilniaus universiteto laboratorijos daugelį metų dirba su virusų baltymais, kuria juos, kad jie vėliau būtų panaudojami diagnostikai ir kaip vakcinų komponentai“, – pažymėjo VU mokslininkė.

A.Žvirblienė teigė, kad šioje srityje itin pasižymi iš VU mokslininkų suburta bendrovė „Baltymas“. Ji sukūrė koronaviruso paviršiaus baltymą, kuris gali būti potencialios COVID-19 vakcinos komponentas. Anot pašnekovės, pastaruoju metu pasaulyje išbandomi įvairiausi vakcinų variantai, nes dar trūksta žinių apie žmonių imunitetą koronavirusui ir kuriamų vakcinų efektyvumą.

„Vakcinos yra gaminamos įvairiausiais būdais. Galima paimti virusą ir jį, pavyzdžiui apdoroti cheminėmis medžiagomis, kad nesukeltų infekcijos ir būtų sukuriamas organizmo imuninis atsakas. Yra nemažai tokiu būdu vakcinas kuriančių kompanijų“, – pasakojo A.Žvirblienė. Kitas metodas, kurį pasitelkia ir minėti Lietuvos mokslininkai, rekombinantinių viruso baltymų, kurie sukeltų ir neutralizuotų antikūnų susidarymą ir taip sukurtų ląstelinį imunitetą, gamyba.

Mokslininkė teigia, kad nors pasaulinės kompanijos skelbia savo laimėjimus kuriant vakciną nuo koronaviruso, klausimų norint įrodyti jų efektyvumą yra daugiau nei atsakymų. „Vyksta varžybos tarp vakcinų kūrėjų. JAV kompanija „Moderna“ kuria vakciną pasitelkdama informacinę RNR (ląstelės dalį, kurioje saugoma genetinė informacija. – Red.), nors toks variantas niekada nebuvo išbandytas. Šiuo metu yra labai daug klaustukų, o pasaulio mokslininkai bando į juos atsakyti. Kadangi žmogaus imuninė sistema labai sudėtinga, atsakyti į šiuos klausimus be galo sunku“, – tvirtino A.Žvirblienė.

VU universiteto mokslininkė teigė, kad UAB „Baltymas“ atlieka tikrai ryškių ir pastebimų darbų kovoje su koronavirusu, tačiau Lietuva nėra pajėgi finansiškai sukurti savo vakcinos nuo COVID-19 ir jos patiekti mūsų šalies rinkai. Vienintelis kelias – ieškoti turtingesnių partnerių iš užsienio, kurie atkreiptų dėmesį į Lietuvoje pagamintus viruso baltymus ir juos pasitelktų savo tyrimuose.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.