Rinkimų metu šalyje buvo atjungtas priėjimas prie interneto ir užblokuoti socialiniai tinklai, taip Minskas siekė suvaldyti protestuotojus ir užkirsti informacijos perdavimą, tačiau po porinkiminių apklausų rezultatų paskelbimo dešimtys tūkstančių žmonių išėjo į gatves reikalaudami teisingumo. Ten protestuotojų jau laukė OMON pajėgos, kurios malšino kiekvieną smurto protrūkį.
Pranešama, kad susirėmimų metu žuvo mažiausiai vienas žmogus. Dalis internetinių puslapių buvo neprieinami ir pirmadienį.
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto politologas Laurynas Jonavičius naujienų portalui lrytas.lt tvirtino, kad viskas vyko pagal scenarijų, kurį iš anksto buvo galima numatyti.
„Klausimas buvo dėl protestų masto. Kas netikėta lyginant su praeitais kartais, tai regionuose pasireiškęs aktyvumas. Žmonės ir mažesniuose miestuose ėjo į gatves ir stojo prieš OMON.
Nežinau, kiek teisingi yra pranešimai, tačiau buvo žinučių, kad kai kur OMON'as nemušė žmonių. „Pasitraukė į protestuotojų pusę“ – gal kiek per skambus pasakymas, tačiau jie tiesiog nenaudojo jėgos“, – kalbėjo L.Jonavičius.
Anot politologo, naktį po rinkimų kilusi situacija parodo tik vieną dalyką – A.Lukašenkos režimas neturi daugiau jokių kitų instrumentų, kad išlaikytų situacijos kontrolę. Vienintelis jiems žinomas kelias – smurtas prieš žmones.
Dar prieš rinkimus A.Lukašenka buvo pareiškęs, kad „antras Maidanas nepasikartos“.
Artėjant rinkimams Baltarusijoje situacijoje buvo itin įkaitusi. Netoli Minsko Baltarusijos pareigūnai sulaikė 33 karinės grupuotės „Wagner“ kovotojus, o Maskvą apkaltino bandymu kištis į rinkimus ir mėginimu įvykdyti perversmą.
Tačiau po balsavimo į Maskvos pusę kaltinimai neskriejo.
„Nėra nieko žinoma. Buvo pasirodę žinutės, kad A.Lukašenka susiskambino su Vladimiru Putinu ir kažką susitarė, tačiau informacijos trūksta.
Rusijos veiksnys tuo metu buvo naudojamas kaip siekis pateisinti būsimą jėgos naudojimą prieš žmonės. Mano supratimu, Rusijos kišimasis yra stumiamas į šoną. Jėga jau panaudota, o susipriešinimas su Rusija nėra reikalingas“, – kalbėjo L.Jonavičius.
Anot VU TSPMI politologo, nėra įmanoma atsakyti, kas artimiausiu metu laukia Baltarusijos.
„Kas akivaizdu, didžioji dalis žmonių nėra patenkinti A.Lukašenkos valdymu. Ar jie turi instrumentų kovoti iki galo? Niekas negali pasakyti, tai turėtų paaiškėti per artimiausią savaitę.
Bet kokių atveju, išliks A.Lukašenka valdžioje ar ne, jam valdyti šalį neturint pasitikėjimo bus labai sunku. Tai reiškia, kad matysime vis griežtėjančias kontrolės priemones, vis daugiau prievartos ir visuomenės varžymo. Tai tik dar labiau didins žmonių nepasitenkinimą ir įtampą šalyje“, – tvirtino L.Jonavičius.
Aišku viena, režimo laukia sunki ateitis. L.Jonavičius prognozuoja, kad A.Lukašenka ateityje gyvens nuolatinėje baimės ir įtampos būsenoje, o jo ateitį ir išlikimą gali lemti net ir patys mažiausi menki dalykai.
