Šią savaitę jaunoji švedų klimato kaitos aktyvistė nevengė karčių žodžių aukščiausiems Europos vadovams, tarp jų ir Vokietijos kanclerei Angelai Merkel.
17-metė paauglė apkaltino Vokietijos kanclerę ir kitus politikus neveiksnumu klimato kaitos programų atžvilgiu.
Nors viso pasaulio akys nukreiptos į kovą su koronaviruso pandemija, aplinkosaugos problemos vietoje nestovi. Prognozuojama, kad 2020-ieji bus vieni karščiausių metų planetos istorijoje.
Kol politiniai sprendimai stringa, viso pasaulio mokslininkai sutinka, jog būtina imtis skubių pokyčių, ir ieško sprendimų, kad apsaugotume Žemę nuo milžiniškos tragedijos.
Prie išgelbėjimo gali prisidėti tiek pavieniai asmenys, tiek ir viso pasaulio ekonomikos varikliai.
Būtini verslo pokyčiai
Ekologinę ekonomiką tiriantis Kembridžo universiteto mokslininkas Arnas Palaima „Lietuvos rytui“ tvirtino, kad rinkos ekonomikos modelis nebeatremia ekologinių iššūkių ir būtina jį keisti pasitelkiant aplinkai palankesnį žiedinės ekonomikos modelį.
„Ilgą laiką žmonės manė, kad technologijos gali sutvarkyti absoliučiai viską.
Taip buvo kalbama ir apie aplinkos taršą, tačiau jau daug metų dirbu su įvairiomis technologijomis ir galiu teigti, kad jos neapsaugos mūsų planetos“, – kalbėjo A.Palaima.
Biologas tvirtina, kad jau daugelyje šalių tradicinis tapęs rinkos ekonomikos modelis nebeatliepia ekologinių problemų ir veiksnių, kurie vyksta šiomis dienomis.
„Tradicinis, arba rinkos ekonomikos, modelis, kuriame viskas vyksta pagal principą „pagaminau–suvartojau–išmečiau“, neatspindi tikrosios pagaminimo vertės. Gamintojai nemokamai naudoja gamtos išteklius, tokius kaip oras, vanduo, o tai tiesiogiai liečia mūsų planetą“, – pabrėžė biologas A.Palaima.
Daugelio verslo ir kitų sričių atstovai mano, kad mūsų planetos ištekliai neturi limitų, – auga ir ekonomika, valstybės klesti, tad viskas iš pirmo žvilgsnio yra gerai.
Tačiau toks įmonių mąstymas visą žmoniją gali privesti prie katastrofų ir krizių, kurių išspręsti greitu metu nebegalėsime.
Žiedinės ekonomikos nauda
„Rinkos ekonomika nesusitvarko su įvairiomis ekologinėmis problemomis.
Pas mus įsigalėjęs įsitikinimas, kad jei įvyksta kokie nors pinigų pervedimai, o šalis klesti finansiškai, tuomet viskas yra šaunu“, – pažymėjo Kembridžo universiteto tyrėjas.
Taip nėra, o visi veiksmai žmonijai sugrįžta bumerangu. Tai aiškindamas A.Palaima kaip pavyzdį pasitelkia Amazonės regiono miškų kirtimus.
„Taip, mes to nepastebime, tačiau tokių miškų kirtimai sukelia daugybę problemų mūsų atmosferoje. Kenčia tiek visos biosistemos, tiek atskiros gyvūnų rūšys“, – tvirtino A.Palaima.
Mokslininkas teigia, kad žiedinė ekonomika veikia kiek kitaip negu rinkos. Būtent jos pasitelkimas įvairiose gyvenimo srityse padėtų saugoti mūsų aplinką ir gamtos išteklius.
„Čia veikia kitoks principas. Aš jį vadinu „pagaminau–suvartojau–perdirbau“. Toks procesas turi vykti tol, kol užtikrinama minimali aplinkos tarša“, – aiškino mokslininkas.
Tačiau šių principų įgyvendinimas – labai sudėtingas procesas.
Kad verslas sutiktų fundamentaliai keisti savo ekonomikos principus ir supratimą, tai jam turi apsimokėti. Tiesa, galimybių savo veiklos modelį transformuoti pagal žiedinės ekonomikos principus yra daugybė.
Vis daugiau verslų savo veiklą šiais principais grindžia vien tam, kad patenkintų visuomenėje atsiradusį ir vis labiau plintantį vartotojų poreikį.
„Kai kurios Vakarų Europos šalys, tokios kaip Nyderlandai, Danija, Jungtinė Karalystė, Prancūzija, ir jų verslininkai jau dabar vadovaujasi žiedinės ekonomikos principais. Verslui tose šalyse atrodo, kad tai naujas būdas užsidirbti“, – pasakojo ekologinės ekonomikos žinovas.
Tačiau Lietuvos dar laukia ilgas kelias. Tiek verslininkai, tiek vartotojai dar nėra patikėję žiedinės ekonomikos nauda.
Padėti tai pagreitinti gali Europos Sąjungos „Europos žaliosios juostos“ iniciatyva, pagal kurią ekologinėms programoms Senajame žemyne skiriama nemažai lėšų.
Imtis tokių veiksmų Bendriją paskatino globalinis atšilimas. Tačiau ši problema – tik viena iš daugelio ekologinių problemų visame pasaulyje.
Problemų spektras didžiulis
Dar vienas svarbus globalus iššūkis yra augalų ir gyvūnų rūšių nykimas, prie kurio tiesiogiai ar netiesiogiai prisideda ir žmonės.
Jungtinių Tautų 2019 m. atliktas tyrimas parodė, kad daugiau nei 1 mln. gyvų organizmų rūšių šiuo metu yra prie išnykimo ribos.
Kitas organizacijos tyrimas atskleidė, kad nuo 1990-ųjų pasaulyje buvo iškirsta 420 mln. hektarų miško. Vadinasi, nuo mūsų šalies nepriklausomybės atkūrimo pasaulyje buvo išnaikinta tiek miško kaip 64-ios Lietuvos.
Ekologinės ekonomikos žinovas teigia, kad miškų kirtimas yra milžiniška žmonijos problema, ir nors svarbu ir toliau tęsti visuomenėje kylančias akcijas ir judėjimus už medžių sodinimą, kur kas svarbiau išsaugoti senyvo augimo medžius.
„Akivaizdu, kad kur kas lengviau pasodinti 5 medžius ir tuo pasigirti, tačiau reikia dėti visas pastangas norint apsaugoti senus medžius ir miškus, nes juose glūdi ištisos įspūdingos ekosistemos, – pasakojo A.Palaima. – Stovinčio miško vertė turi būti didesnė nei nukirsto miško. Tik tuomet jie nustos būti kertami.“
Bet dabar itin sunku įtikinti Pietų Amerikos ar Azijos šalių vadovus, kad jie nustotų kirsti savo miškus ar bent tai stipriai apribotų.
„Dabar Europos ar Šiaurės Amerikos lyderiai gali ateiti, besti pirštu ir sakyti šiuose žemynuose esančių šalių vadovams, kad gamta yra labai svarbi ir ją reikia saugoti. Tačiau būtent Šiaurės Amerikos ir Europos šalys praeityje iškirto didžiąją dalį savo miškų, tad jų vadovų nurodymai gali atrodyti, švelniai tariant, juokingi“, – įsitikinęs A.Palaima.
Tokia situacija pasaulyje susiklostė ir kalbant apie anglies dvideginio emisijos mažinimą.
Kinija ir Indija – vienos didžiausių aplinkos teršėjų anglies dvideginiu, tačiau atsisako mažinti emisiją tvirtindamos, kad Vakarų Europos šalys lygiai irgi aplinką teršė jau nuo Pramonės revoliucijos XVIII a. ir taip pat yra kaltos.
Trūksta svarbios informacijos
Anot Kembridžo universiteto mokslininko, visuomenė nepakankamai informuojama apie žiedinės ekonomikos naudą ir galimybes.
„Lietuvoje labai daug kalbama apie praeitį ir dabartį, apie rinkos ekonomiką ir bendrąjį vidaus produktą, tačiau ateičiai, kur link mes judame, skiriama mažai dėmesio. Dabartiniai ekonomistai apie tai nieko nesupranta“, – tvirtino A.Palaima.
Žiedinės ekonomikos ekspertus Lietuvoje galima suskaičiuoti vienos rankos pirštais, dėl to ir nėra judama į priekį.
„Žmonėms reikia konkrečių pavyzdžių, kitaip nieko nebus. Jiems reikia parodyti sėkmės istorijas ir kaip iš to galima užsidirbti“, – pabrėžė biologas.
Sprendimas – tam tikrų žiedinės ekonomikos informacinių centrų, kuriuose būtų pristatomi Lietuvos, Europos arba pasaulio sėkmės pavyzdžiai, steigimas.
Tokie centrai jau prigijo kitose pasaulio šalyse.
„Turėtų vykti nuolatinė informacijos apie šiuos procesus sklaida. Turi būti vykdomas sisteminis švietimas“, – tvirtino Kembridžo universitete dėstantis mokslininkas.
Pagyrė G.Thunberg judėjimą
Biologas teigiamai atsiliepia apie G.Thunberg įkvėptą pasaulinį judėjimą „Fridays for Future“.
„Jis žavus tuo, kad kelia pagrindinius pasaulio ekologinius, aplinkosaugos klausimus.
Labai daug žmonių Jungtinėje Karalystėje palaiko šį judėjimą“, – pasakojo A.Palaima.
Ekspertas manymu, šių paauglių veiksmai itin svarbūs, nes iš valdžios jie reikalauja konkrečių ir greitų politinių sprendimų.
„Jų idėjos teisingos. Šie vaikai išryškino tai, kad institucionalizuotas suaugusiųjų pasaulis nėra pajėgus greitai reaguoti į globalias klimato kaitos ar aplinkosaugos problemas, – pabrėžė A.Palaima. – Tačiau nemanau, kad tokios demonstracijos gali atvesti iki žymių pokyčių.“
A.Palaima tvirtina Kembridžo universitete ėmęsis projekto, kad galėtų paskatinti viso pasaulio studentus, jog jie domėtųsi inovatyviais ekologiniais klausimais ir problemomis.
„Reikia siekti, kad jaunas žmogus galėtų spręsti realias problemas, o ne vadovėliuose aprašytus klausimus“, – kalbėjo mokslininkas.
Tačiau viskas vėl atsimuša į pasenusį ekonomikos mechanizmą, kuris mus toliau laiko šiame užburtame rate.
„Viskas pasaulyje vyksta labai greitai. Ekologinės problemos auga neregėtu tempu. Todėl reikia į besikeičiančią situaciją reaguoti kaip įmanoma greičiau, – įsitikinęs A.Palaima. – Tačiau žmonės žiūri tik į savo kiemą ir jiems nesvarbu, kas blogo nutiks po 50 ar 100 metų.“
