Pragarą primenantys gaisrai tūkstančius pavertė benamiais, bet prezidentas bėdos nemato

JAV Vakarų pakrantėje liepsnoja precedento neturintys miškų gaisrai. Kol šalies prezidentas neigia globalinio atšilimo daromą įtaką, tūkstančiai žmonių jau neteko savo namų, bet liepsnos nerimsta.

Milžiniškuose gaisruose Kalifornijoje žuvo bent 35 žmonės. Šis skaičius gali būti didesnis – gelbėtojai negali patikrinti kiekvienos nusiaubtos gyvenvietės.<br>AP/„Scanpix“ nuotr.
Milžiniškuose gaisruose Kalifornijoje žuvo bent 35 žmonės. Šis skaičius gali būti didesnis – gelbėtojai negali patikrinti kiekvienos nusiaubtos gyvenvietės.<br>AP/„Scanpix“ nuotr.
Benamiais tapusiems žmonėms kyla problemų: kaip neužsikrėsti COVID-19 ir kuo mažiau kvėpuoti nuodingu oru. San Fransiske dangus aptemo taip, kad buvo sunku suprasti, kada prasideda diena.<br>AP/„Scanpix“ nuotr.
Benamiais tapusiems žmonėms kyla problemų: kaip neužsikrėsti COVID-19 ir kuo mažiau kvėpuoti nuodingu oru. San Fransiske dangus aptemo taip, kad buvo sunku suprasti, kada prasideda diena.<br>AP/„Scanpix“ nuotr.
Kuršių nerijai teko išgyventi šiurpius gaisrus
Kuršių nerijai teko išgyventi šiurpius gaisrus
Milžiniškuose gaisruose Kalifornijoje žuvo bent 35 žmonės. Šis skaičius gali būti didesnis – gelbėtojai negali patikrinti kiekvienos nusiaubtos gyvenvietės.<br>AFP/„Scanpix“ nuotr.
Milžiniškuose gaisruose Kalifornijoje žuvo bent 35 žmonės. Šis skaičius gali būti didesnis – gelbėtojai negali patikrinti kiekvienos nusiaubtos gyvenvietės.<br>AFP/„Scanpix“ nuotr.
D.Trumpas mano, kad dėl Kaliforniją niokojančių gaisrų kalta valstijos valdžia.<br>„ZUMA Press“/„Scanpix“ nuotr.
D.Trumpas mano, kad dėl Kaliforniją niokojančių gaisrų kalta valstijos valdžia.<br>„ZUMA Press“/„Scanpix“ nuotr.
Gaisrai Kalifornijoje.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Gaisrai Kalifornijoje.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Gaisrai Kalifornijoje.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Gaisrai Kalifornijoje.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Gaisrai Kalifornijoje.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Gaisrai Kalifornijoje.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Gaisrai Kalifornijoje.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Gaisrai Kalifornijoje.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Daugiau nuotraukų (9)

Lrytas.lt

Sep 19, 2020, 10:17 PM

Šiuo metu Jungtinių Valstijų Vakarų pakrantėje liepsnojančių gaisrų mastas toks didelis, kad pranešama, jog dūmai pastebimi net Niujorko, esančio kitoje šalies pusėje, danguje. Trečiadienį taip pat buvo pranešta, kad dūmų dalelės pasiekė ir Europą.

O žmonės, gyvenantys keli šimtai kilometrų nuo paveiktos vietos, kenčia dėl itin prastos oro kokybės.

Bet valstybės ir federaliniai politikai dėl gaisrų priežasčių vieni kitiems kimba į atlapus.

Vieni kaltina globalinį atšilimą, kiti – prastą miškų tvarkymą ir darbų organizavimą.

„Niekas nevyksta vakuume. Klimato sąlygos išties tampa šiltesnės, o visas kuras, kuris miškuose susikaupė daugiau nei per šimtmetį, yra sausesnis. Pasirinkimas „gyventi be gaisrų“, kurį galėjome turėti pastaruoju metu, nebeįmanomas“, – tikina Arizonos universiteto dendrochronologijos profesorė Valerie Trouet.

Milžiniškas gaisrų mastas

Šiemet Kalifornijoje jau išdegė daugiau nei 1,2 mln. hektarų žemės. Pasak Kalifornijos miškininkystės ir gaisrų apsaugos departamento, šis skaičius – rekordinis, lenkiantis net 2018 metų gaisrus.

Tačiau gaisrai liepsnoja ne vienoje valstijoje – kaimyninėse Oregono ir Vašingtono valstijose žmonės taip pat kenčia dėl šiųmetės negandos. Kai kurie gaisrai netgi artėja prie didžiųjų žmonių susitelkimo centrų.

Oregone daugiau nei 40 tūkst. žmonių buvo priversti palikti savo namus, o visoje Vakarų pakrantėje gaisruose žuvo mažiausiai 35 žmonės. Manoma, kad šis skaičius gali padidėti, kai gelbėtojai pagaliau galės patekti ir nuodugniai apžiūrėti išdegusias gyvenvietes.

Vašingtono valstijoje dega daugybė didesnių ir mažesnių gaisrų, savo kelyje jau sunaikinusių daugiau nei 200 tūkst. hektarų žemės.

„Tai netikėtina įvykių grandinė, kurią turime išgyventi, – sakė Vašingtono valstijos gubernatorius Jay Inslee. – Žolė labai sausa, temperatūra itin aukšta, o vėjas ypač stiprus.

Prie šių sąlygų, be abejonės, prisidėjo klimato kaita.“

Gaisrai yra natūrali daugumos vakarinių valstijų ekosistemos dalis, tai padeda atsinaujinti miškams ir žolynams. Tačiau dabartinių gaisrų dydis, greitis, vieta ir laikas išsiskiria, palyginti su ankstesniais metais.

Didėjanti gaisrų rizika atsiranda dėl žmonių veiksmų, susijusių su įvairiausia veikla – tai tyčinis ir netyčinis gaisrų sukėlimas, miestų planavimas, miškų tvarkymas ir globalinis atšilimas.

Svarbios ir kelios minutės

Saulas Hernandezas iš Los Andželo pirmą kartą dalyvavo turistiniame žygyje prie Mamutų tvenkinio, kuris yra Sieros nacionaliniame miške. 23 metų vaikinas, atvykęs su savo draugais bei šeima, džiaugėsi, kad galės pasimėgauti grynu oru.

Tačiau jau pirmąją naktį jis suprato, kad kažkas ne taip: oras buvo pernelyg sausas ir karštas. Ugnis, siaučianti netoliese, kalnų orą pripildė dūmų, o dangų nudažė ryškiai oranžine spalva.

„Jautėme, kad netoliese liepsnoja ugnis, – sakė S.Hernandezas. – Ji buvo kitoje kalno pusėje.“

Kitą rytą iš kitų stovyklautojų jie sužinojo, kad buvo paskelbti nurodymai evakuotis. Bet ugnis buvo itin greita – kol jie susirinko daiktus, bėgti buvo per vėlu.

„Mums viena šeima pasakė, kad teks palikti viską, ką turime, tiktai tokiu atveju galėsime ištrūkti gyvi, – sakė jis. – Ta šeima paspruko. Mes pasilikome 2–3 minutėmis ilgiau, ir tos kelios minutės buvo lemtingos.“

Ugnis jau buvo pasiekusi poilsiavietę, tad S.Hernandezas ir jo šeima nebeturėjo kur eiti. Liepsnos buvo per arti.

„Buvo beprotiškai karšta, – pasakojo vaikinas. – Kai nuėjome iki ežero, liepsnos pradėjo dar labiau artėti link mūsų. Žinojome, kad ugnis keliauja greitai, tačiau patekome į spąstus. Ji buvo per greita.“

Liepsnoms priartėjus dar labiau žmonėms pasidarė beveik neįmanoma kvėpuoti. S.Hernandezas manė: jeigu jie nesudegs, uždus nuo tirštų dūmų. Juos ramino tiktai ežeras, esantis šalia. Kad atlaikytų nepakeliamą karštį, jie vis įšokdavo į vandenį.

„Manėme, jog išgyvensime vien dėl to, kad aplink mus – ežeras, – pasakojo vaikinas. – Ugnis nebegalėjo mūsų pasiekti. Bet kvėpuoti tuo oru buvo labai sunku. Atrodė, kad sėdime orkaitėje.“

Tik šeštadienio naktį turistai sužinojo, kad jų išgelbėti sraigtasparniu atvyksta nacionalinė gvardija.

Dešimtą valandą vakaro 63 žmonės buvo išskraidinti iš pragaru pavirtusios vietos, tačiau S.Hernandezas nepateko į šią grupę. Jam teko laukti dar 5 valandas – jis buvo ketvirtoje grupėje. Tą dieną buvo išgelbėti 224 žmonės.

„Tiktai tuomet palengvėjo, – sakė S.Hernandezas. – Žinojome, kad galų gale nebereikės kvėpuoti dūmais.“

Šiurpino ryškus dangus

Su gaisrų pasekmėmis susidūrė ir tie, kurie gyvena gana toli nuo siaučiančios ugnies.

San Fransisko gyventojai praėjusį trečiadienį atsibudę išvydo šiurpų vaizdą – raudoną dangų ir pelenų lietų.

Dangus primena apokalipsę, kai saulės šviesa filtruojama per orą užteršusius dūmus.

„Dūmų dalelės išsklaido mėlyną šviesą ir tik raudonai leidžia pasiekti paviršių“, – tviteryje rašė San Fransisko oro taršos kontrolės agentūros atstovai.

Vietos gyventojai pranešė, kad sutriko jų miego ritmas: dangus buvo toks tamsus, jog buvo sunku suprasti, kada baigiasi naktis ir kada prasideda diena.

Policijos pareigūnai rekomendavo vairuotojams šviesas laikyti įjungtas visą dieną, gatvėse ir ant tiltų taip pat visą parą buvo įjungtas apšvietimas, nes saulės spinduliai negalėjo prasiskverbti.

„Buvo baisu – ypač dėl to, kad dangus buvo toks ryškiai raudonas“, – kalbėjo Patricia Fouts, kuriai teko evakuotis iš senjorų apgyvendinimo centro Oregone.

Sukėlė sveikatos bėdų

Pranešama, kad net keturi Vakarų pakrantės miestai pateko į miestų, kuriuose didžiausias oro užterštumas, dešimtuką.

Portlandas ir Siatlas dešimtuke buvo pirmas ir antras, o San Fransiskas ir Los Andželas – ketvirtas ir šeštas. Šie keturi miestai pagal užterštumą aplenkė bet kurią vietą Kinijoje – šiuo metu ten oro kokybė geresnė nei Vakarų pakrantėje.

Daugelyje miestų Kalifornijoje toks oras tvyro jau beveik mėnesį. Šioje valstijoje gaisrų sezonas šiemet prasidėjo gerokai anksčiau nei bet kada – rugpjūčio viduryje.

Medikai jau dabar pastebėjo prasto oro įtaką gyventojų sveikatai. Stanfordo universitetas užfiksavo, jog į ligoninę dėl astmos kreipiasi 10 procentų daugiau žmonių, o sveikatos sutrikimų, susijusių su smegenų kraujagyslėmis, tokių kaip insultas, padaugėjo net 23 procentais.

COVID-19 pandemijos akivaizdoje, kai dideli susibūrimai viduje kelia grėsmę, o vieninteliu malonumu tapo pasivaikščiojimas gryname ore, daugelis žmonių jaučiasi įkalinti.

Iš dangaus krintant pelenams ir patenkant į pastatų vidų net per mažiausius plyšelius miestų politikai ir pareigūnai reikalauja, kad žmonės liktų viduje ir vengtų bet kokios fizinės veiklos lauke.

Per gaisrus namų netekę gyventojai susiduria su kitokiu iššūkiu – jiems reikia rasti tokį prieglobstį, kad išvengtų ir kvėpavimo pelenais, ir galimo užsikrėtimo koronavirusu.

Lyderis problemos nemato

Siaubingi Kalifornijoje siaučiantys gaisrai, kaip teigė Joe Bidenas, yra „nepaneigiamos, vis labiau įsibėgėjančios ir mus baudžiančios klimato kaitos“ pasekmė. Tačiau vienam kandidatui į prezidentus kalbant apie negandas, JAV vadovas Donaldas Trumpas šioje situacijoje įžvelgia sėkmę.

Nors koronavirusas JAV pareikalavo daugiau nei 200 tūkst. gyvybių, D.Trumpas tikina, jog amerikiečiai su juo kovoja puikiai. Šalyje 30 mln. žmonių neteko darbo, tačiau prezidentas sako, kad ekonomika atsigauna.

Todėl būtų sunku patikėti, jei D.Trumpas į JAV Vakarų pakrantėje siaučiančius gaisrus žiūrėtų kitu kampu nei teigiamas „sėkmingos Amerikos“ požiūris.

Pirmadienį D.Trumpas paskraidė dūmais užterštu dangumi, kad susipažintų su situacija.

Kai vietinis pareigūnas griežtai pasakė, kad atėjo laikas galvas ištraukti iš smėlio ir pripažinti, jog globalinis atšilimas prisideda prie gaisrų masto, D.Trumpas sugrįžo atgal į savo politinį burbulą. Jis patikino, kad „mokslininkai nieko neišmano“.

Pirmadienį prezidentas taip pat tvirtino, kad kitos miškingosios šalys neturi tokios gaisrų problemos kaip JAV.

Anot D.Trumpo, kitos šalys savo miškus tvarko geriau nei Kalifornija, bet dar šiemet Australijoje siautė neregėto dydžio miškų gaisrai, o praėjusiais metais pragaro liepsnos niokojo Amazonės atogrąžų miškus.

Mokslininkai sutartinai tvirtina, kad pagrindinė problema, nulėmusi šių gaisrų mastą, yra globalinis atšilimas.

Priežastis – ne viena

Tačiau D.Trumpas iš dalies gali būti teisus. V.Trouet teigia, kad prastas miškų tvarkymas iš tiesų prisideda prie gaisrų masto, tačiau tai nėra pagrindinė priežastis, kodėl pastaruoju metu jie gerokai didesni.

Miškus tiriantys mokslininkai yra išsiaiškinę, kad iki XX a. miškų gaisrai buvo natūrali Vakarų pakrantės ekosistemos dalis.

„Šie gaisrai buvo visiškai kitokie, nei matome dabar. Jie degdavo pažemėje kas 10–15 metų. Jie išvalydavo didelę degiųjų medžiagų dalį iš apatinio miškų sluoksnio ir nepasiekdavo suaugusių medžių“, – kalbėjo V.Trouet.

Pastarąjį šimtmetį JAV šie gaisrai buvo malšinami, todėl miškuose susikaupė didelis degiųjų medžiagų kiekis.

„Kai gaisrai kyla šiomis dienomis, jie yra gerokai didesni, sunaikina kur kas daugiau negu anksčiau ir pasiekia net medžių viršūnes“, – sakė profesorė.

Ji tikina, kad JAV turėtų grįžti prie ankstesnės sistemos, mat tai padėtų reguliuoti miškuose besikaupiančių medžiagų kiekį.

„Gaisrai ne tik būtų mažesni, jie mūsų nebestebintų – sukeltume juos tada, kada reikėtų. To nedarytume vasarą ar sausuoju periodu.

Gaisrus reikėtų kelti drėgnu sezonu, kad jie būtų kontroliuojami“, – sakė V.Trouet.

Ji sako, jog ironiška, kad dėl to D.Trumpas kaltina Kalifornijos gubernatorių demokratą, – už tai yra atsakinga federalinė valdžia. Taip pat priduria, kad miškų tvarkymas ir kontrolė tikrai nėra vienintelė priežastis, dėl kurios gaisrai Vakarų pakrantėje tapo beveik nevaldomi.

„Klimato kaita atlieka labai svarbų vaidmenį, galbūt net svarbiausią.

Tai nėra vieno arba kito kaltė. Turime suprasti, kad suvaldyti miškų gaisrus kuo toliau, tuo bus sunkiau“, – sakė V.Trouet.

Prie klimato kaitos stabdyti turi visas pasaulis

Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Tyrimų ir plėtros skyriaus vedėjas dr. Donatas Valiukas „Lietuvos rytui“ sakė, kad tai, kas dėjosi Australijoje ar šiuo metu dedasi JAV, be abejonės, yra susiję su klimato kaita. „Didėja orų kontrastingumas, todėl atsiranda palankesnės sąlygos tiems gaisrams kilti. Globalinis atšilimas savaime gaisrų nesukelia, bet šiuo metu besikeičiančios sąlygos padeda jiems kilti ir nenuslopti“, – teigė klimatologas.

D.Valiukas tikina, kad tokių ir panašių atvejų ateityje galima tikėtis tik daugiau. Vienas padarinių, kuris labiausiai pabrėžiamas, ir yra įvairių ekstremalių reiškinių dažnėjimas, intensyvėjimas. „Žinoma, yra natūralūs, gamtiniai reiškiniai, tačiau yra ir tokių, kurie tiesiog susiję su klimato kaita. Labai dažnai vienas jų yra sausra“, – teigė D.Valiukas.

Anot eksperto, Lietuva nėra išimtis ir mūsų šalyje taip pat justi klimato kaitos pasekmės: „Lietuvoje oro temperatūra kyla: daugiau nei per pusę šimto metų ji jau pakilo dviem laipsniais. Šiaurės pusrutulio šiaurinės dalys šyla gana sparčiai.“

Tačiau D.Valiukas pabrėžia, kad didžiausia problema tampa ne kylanti oro temperatūra, bet įvairūs orų persitvarkymai ir kontrastai, pavyzdžiui, šiltuoju laikotarpiu užklumpančios sausros ar kintantis kritulių pobūdis, kai per trumpą laiką jų iškrinta didelis kiekis. „Tai labai pasijunta miestuose, tarkim, patvinsta gatvės, nes infrastruktūra nėra pritaikyta tokiems reiškiniams – anksčiau to paprasčiausiai nebūdavo“, – kalbėjo D.Valiukas.

Klimatologo teigimu, jeigu lygintume save su labiau pietuose esančiomis šalimis, situacija nėra tokia bloga. Pavyzdžiui, karščio bangos yra juntamos, tačiau jos nėra tokios intensyvios kaip kitose, piečiau esančiose, vietose. Jis taip pat pabrėžia, kad nereikia pamiršti, jog tai, kas vyksta pasaulyje, pavyzdžiui, ekstremalūs reiškiniai kitose vietose, daro žalą ir mums.

Anot klimatologo, pagrindinis žingsnis stabdant klimato kaitą yra šiltnamio dujų emisijos mažinimas. „Globali temperatūra negali pakilti daugiau nei dviem laipsniais. Kiekviena valstybė turi kelti ambicingus tikslus. Kad jie būtų pasiekti, prie to turi prisidėti visas pasaulis“, – sakė D.Valiukas.

Kuršių nerijai teko išgyventi šiurpius gaisrus

Lietuvoje taip pat būta didelių ir pražūtingų gaisrų. Vienas didžiausių įvyko 2006 metais Kuršių nerijoje. Ugnis sunaikino net 235 hektarus Smiltynės miško, o su liepsnomis gaisrininkai kovojo penkias dienas.

Gesinant gaisrą dalyvavo beveik 1,5 tūkst. žmonių, degė kalninių ir paprastųjų pušų miškai, sproginėjo užsilikę Antrojo pasaulinio karo laiko sprogmenys. Malšinant liepsnas dalyvavo ir Lietuvos karinės pajėgos.

Gaisras buvo likviduotas per penkias dienas. Užgesinę jį ugniagesiai gaisravietėje dirbo dar tris savaites. Manoma, kad gaisrą sukėlė žmogus, tačiau kaltininkas iki šiol nėra rastas.

2013 metais 50 hektarų plotas buvo apsodintas įvairių medžių sodinukais. Taip pat buvo parengtas projektas, pagal kurį turėjo būti iškirstos mineralinės juostos, skirtos lengviau lokalizuoti gaisrus, įrengti vandens punktai.

Projektas įgyvendintas nebuvo, o 2014-aisiais ir vėl kilo gaisras. Tąkart jis padarė apie 13 mln. eurų žalos. Gaisras plito itin sparčiai, o Juodkrantės gyventojams dėl kilusios grėsmės buvo paskelbta nepaprastoji padėtis.

Pranešta, kad ugnis išdegino apie 117 hektarų ploto. Gaisro metu ir vėl buvo rasta nemažai Antrojo pasaulinio karo amunicijos, todėl ne kartą lankėsi ir išminuotojai. Kaltininkai ir vėl nebuvo nustatyti, tačiau įtarimų šešėlis krito ant ilgamečio girininko. Kaltinimai jam nebuvo pareikšti.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.