Ši suma 2013 metų gruodį buvo paskolinta Ukrainos prezidentui Viktorui Janukovyčiui. Pinigų Rusija taip iki šiol ir neatgavo.
V.Putino pažadėti pinigai dabar Aliaksandrui Lukašenkai reikalingi kaip niekada anksčiau. Beveik tokią pat sumą – 1,4 mlrd. dolerių (1,18 mlrd. eurų), o tai sudaro 15 proc. Baltarusijos aukso valiutos atsargų – baltarusių vyriausybei teko išleisti rugpjūtį sparčiai krintančios nacionalinės valiutos kursui palaikyti.
Bet ir šis žingsnis leido tik 8,4 proc. apriboti baltarusių rublio kurso susilpnėjimą dolerio atžvilgiu. Dar vienas nacionalinės valiutos kurso kritimas gali sukelti ne tik tautos, bet ir dar paklusnaus elito nepasitenkinimą.
Kaip priminė informacinė agentūra „The Bell“, esant labai panašioms sąlygoms Rusijos valstybės plėtros korporacija „Vnešekonombank“ 2013 m. gruodį nupirko ukrainietiškų obligacijų už 3 mlrd. dolerių prezidentui V.Janukovyčiui palaikyti.
Skirtumas tik tas, kad tuo metu jo režimas atrodė labiau „atsparesnis“ nei dabar A.Lukašenkos. Šių pinigų Rusija, kaip buvo spėjama, nesusigrąžino.
Nuvertus V.Janukovyčių naujoji Ukrainos valdžia pareiškė, kad kreditas buvo paimtas prievarta, ir atsisakė mokėti. Rusija pateikė teismo ieškinį Jungtinės Karalystės teismui.
Ukraina turi mažai šansų laimėti, bet bylos nagrinėjimas tęsiasi jau penkeri metai.
Dėl to dauguma Rusijos žiniasklaidos priemonių paviešino Baltarusijos opozicijos lyderės Sviatlanos Cichanouskajos pareiškimą: „Tikiuosi, jog V.Putinas supranta, kad būtent A.Lukašenka, o ne mūsų tauta turės atiduoti šį kreditą. Tai gali pratęsti A.Lukašenkos agoniją, bet užkirsti kelio tautos pergalei negalės.“
Ar tai supranta V.Putinas, galima tik spėlioti. Tačiau Rusijos finansų ministras Antonas Siluanovas jau apsidraudė.
Politikas jau kitą dieną pareiškė, kad kreditą Baltarusija gaus ne iš karto, o per du kartus: milijardą šiemet, pusę – kitais.
Rusija dabar išskirs A.Lukašenkos vyriausybei tik 500 mln. dolerių (421,8 mln. eurų) – kaip tarpvalstybinį kreditą.
Kitą milijardo pusę rusai skirs iš Eurazijos stabilizacijos ir plėtros fondo. Tai regioninis finansų mechanizmas, kurį 2009-aisiais įsteigė Armėnija, Baltarusija, Kazachstanas, Kirgizstanas, Rusija ir Tadžikistanas.
Tai reiškia, kad pusės milijardo dolerių kreditą Minskui suteiks visa Eurazijos ekonominė bendrija.
Pagrindinis Eurazijos stabilizacijos ir plėtros fondo šaltinis – Rusijos įnašai, sudarantys beveik 90 proc., bet, formaliai vertinant, kreditas tarptautinis ir anksčiau ar vėliau jį teks atiduoti bet kokiai baltarusių valdžiai.
Dabartinio kredito grąžinimo terminas nustatytas 10 metų, o kas bus paskui – pamatysime.
Diktatorius grasina uždaryti sienas su Vakarais
Susitikęs su A.Lukašenka V.Putinas teigė, kad Baltarusija pati privalo rasti problemų sprendimo būdą. Anot Kremliaus, logiškiausia tai išspręsti būtų keičiant konstituciją.
Europos Parlamentas ketvirtadienį paskelbė rezoliuciją, kuria atmetė Baltarusijos prezidento rinkimų rezultatus ir pripažino, kad diktatorius A.Lukašenka nėra legitimus šalies vadovas ir turėtų trauktis iš posto.
Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Šarūnas Liekis naujienų portalo lrytas.lt žurnalistui Juliui Palaimai tvirtino, kad ES ir toliau daro tik simbolinius veiksmus. „Peržaisti A.Lukašenkos ir V.Putino dueto, jų draugystės visos šios krizės metu tiek ES, tiek kaimyninėms valstybėms nepavyksta ir panašu, kad greičiausiu metu nepavyks“, – kalbėjo Š.Liekis.
A.Lukašenka ketvirtadienio vakarą paskelbė, kad vakarinėms sienoms apsaugoti siunčia dalį kariuomenės ir uždaro sieną su Lenkija bei Lietuva, be to, stiprina sienos su Ukraina apsaugą. Tačiau penktadienį sienos išliko atidarytos. G.Nausėda paskelbė, kad jeigu sienos bus iš tikrųjų uždarytos, laukia veidrodinis atsakas.
