Koronavirusu, be 65-erių J.Bolsonaro, persirgo pirmoji Brazilijos ponia 38-erių Michelle Bolsonaro, vyresnysis J.Bolsonaro sūnus, 39 metų senatorius Flavio Bolsonaro ir jaunėlis 22-ejų Jairas Renanas Bolsonaro.
Brazilijos prezidentas, kaip ir jo bičiulis Jungtinių Valstijų lyderis Donaldas Trumpas, pasižymi gebėjimu kone kasdien pasakyti ką nors skandalingo. Šis J.Bolsonaro „talentas“ ypač atsiskleidė per COVID-19 pandemiją.
Politikas garbina karinių diktatūrų budelius – juos vadina tikraisiais didvyriais.
J.Bolsonaro sako, kad jei turėtų homoseksualų sūnų, norėtų, jog šis verčiau žūtų per avariją.
Kaip ir D.Trumpas, Brazilijos vadovas – vienas tų vyrų, kurie, kaip manyta, išmirė XX a.
Bet dabar, 2020-aisiais, visi jie kartu valdžioje: nacionalistai JAV prezidentas D.Trumpas, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, Indijos premjeras Narendra Modi ir Brazilijai vadovaujantis J.Bolsonaro. Tai – galbūt radikaliausi, pavojingiausi dešiniojo populizmo atstovai.
Socialiniai tinklai „Twitter“ ir „Instagram“ ištrynė Brazilijos prezidento žinutes apie COVID-19 dėl pavojaus plačiajai visuomenei.
Teisėsauga atlieka tyrimą, susijusį su vyriausiu J.Bolsonaro sūnumi, – dėl pinigų plovimo, su antruoju – dėl šmeižikiškų pareiškimų ir su pačiu prezidentu – dėl kišimosi į policijos veiksmus.
Bet J.Bolsonaro – vis dar penktos pagal dydį šalies prezidentas.
Ir tuo pat metu šeimininkas didžiausio turto – Amazonės atogrąžų miškų, kuriuos nori paversti milžinišku ariamosios žemės plotu.
Brazilijos prezidento variklis
J.Bolsonaro vadovauja 213 milijonų žmonių tautai, kurią itin skaudžiai palietė koronavirusas.
Patvirtintų užsikrėtimų atvejų skaičius peržengė 4,4 mln., mirčių – viršijo 134 tūkst.
Šalis nesilaiko būtiniausių COVID-19 apsaugos priemonių. Jų mažiausiai paiso pats prezidentas – pasisveikindamas spaudžia ranką. Negana to, užsikrėtęs koronavirusu su žmonėmis bendraudavo be kaukės.
J.Bolsonaro pats pateikė sprendimą pandemijai suvaldyti: „Visi turi mirti.“
Brazilijos prezidento pasirodymai viešumoje dažnai atrodo kaip vieno žmogaus šou, kurį stebi visas pasaulis. Šou, nukreiptas prieš mokslą, Jungtines Tautas ir švietimą.
Ir jei yra žmogus, žinantis, kas įkvepia J.Bolsonaro, tai būtų 62-ejų Silasas Malafaia.
Šis įtakingas pamokslininkas – Brazilijos prezidento variklis, jo ragintojas.
Su S.Malafaia žurnalistai susitiko po pamaldų, Rio de Žaneire, jo didžiulėje bažnyčioje, kurioje telpa 10 tūkst. žmonių.
Žiniasklaidos atstovai norėjo paimti iš S.Malafaios interviu apie J.Bolsonaro. Tai vyko dar iki koronaviruso protrūkio.
Krikščionių evangelikų bažnyčios pastorius – įžvalgus psichologas. Atgal sušukuotais plaukais, kalbantis pabrėžtinai švelniai, aiškiai ir suprantamai. Tačiau balsas tampa griausmingas kalbai pakrypus apie homoseksualų teises, feministes ir jo gero bičiulio J.Bolsonaro priešus.
S.Malafaia asmeniškai sutuokė prezidentą su jo trečiąja žmona.
„Kairieji nori jį sunaikinti. Prezidentas J.Bolsonaro – doras žmogus, kariuomenėje išmokęs, kas yra svarbu: Dievas, šeima, tėvynė, tvarka. Jis – vienas tų, kurie ryžtasi ginti tikrąsias vertybes“, – kalbėjo Krikščionių evangelikų bažnyčios pastorius.
Draugai dažnai susitinka
S.Malafaia interviu visada duoda galiniame savo bažnyčios kambaryje, kuris yra tokio dydžio kaip sporto salė. Kondicionieriai slopina tropinį Rio de Žaneiro tvankumą, asistentai rūpinasi pamokslininkui būtinais gėrimais ir makiažu.
Rinkliava iš jo bažnyčios narių S.Malafaią pavertė multimilijonieriumi. Jis sėdi kaip monarchas savo valstybėje ir suteikia audienciją.
„J.Bolsonaro dažnai sakiau, jog jis privalo šiek tiek sumažinti savo emocijas.
Jis – karšto būdo. Bet jo požiūris į teisėtvarką yra būtent toks, kokio reikia šiai nuniokotai šaliai. Jį mums pasiuntė Dievas“, – tvirtino S.Malafaia.
Kai prezidento rinkimų kampanijos metu J.Bolsonaro buvo sunkiai sužalotas peiliu, krikščionių evangelikų pastorius buvo vienas iš nedaugelio, galėjusių aplankyti jį ligoninėje.
„Žiūrėk, ką Dievas parodė. Tave bandė nudurti, o dabar visi kandidatai skundžiasi, kad tu susižersi žiniasklaidos dėmesį“, – sakė S.Malafaia savo bičiuliui.
Abu draugai dažnai susitinka prie kepsninės, prezidento rūmuose, bažnyčioje ir susitaria dėl tarpusavio bendradarbiavimo – pamokslų bendruomenei ir brazilų tautai.
Brazilijos prezidento ir jo sąjungininko S.Malafaios pasaulėžiūrą suformavo Šaltojo karo, kairiųjų kova su dešiniaisiais, komunistų kova su kariškiais, laikas, kai juodaodžiai dar buvo vadinami negrais.
Jų pasaulėžiūrai įtakos turėjo praėjusi politinių ir karinių lyderių, autoritarinių vadovų ir chuntų epocha, kurios dvasia jie gyvena ir dabar.
Brazilijos prezidentas emigrantus vadina fekalijomis, Jungtinių Tautų Organizaciją – komunistų krūva.
Vienai Kongreso narei J.Bolsonaro sakė, jog ji nesanti verta išprievartaujama, nes yra pernelyg bjauri.
Pasak Krikščionių evangelikų bažnyčios pastoriaus, jo draugo žodžiai kartais prašauna pro šalį, nepasiekia tikslo. Bet J.Bolsonaro iš esmės teisingai apibrėžia problemą.
Tarsi moralinis apaštalas
S.Malafaia apibūdina J.Bolsonaro fenomeną taip, lyg šis būtų Brazilijos padorumo, sąžiningumo, atsinaujinimo įsikūnijimas, moralinis apaštalas.
Bet kodėl J.Bolsonaro reikia kėsintis ir į atogrąžų miškus, paskutinį didelį planetos turtą?
„Mes nesileisime įkalbami dėl Amazonės miškų. Vokiečiai sunaikino savo atogrąžų miškus. Jiems nieko nesakėme“, – su įniršiu balse žurnalistams sakė pastorius.
Ir pridūrė, kad už tolesnę kritiką šiuo klausimu jis asmeniškai iškirs papildomą hektarą atogrąžų miško.
Interviu su žiniasklaida pabaigoje jis aiškino, jog Vokietijos kanclerė Angela Merkel padarė didelę klaidą, nes dabar musulmonai pamažu užvaldo Vokietiją.
Šiuos žodžius krikščionių evangelikų pastorius sako taip užtikrintai, tarsi Dievas jam būtų tai pasakęs asmeniškai.
Tūnojo galinėse eilėse
„Mesijas“ J.Bolsonaro į politiką atėjo aplinkiniais keliais.
Jis kilęs iš nedidelio Gliserijaus miesto. Laisvalaikį būsimasis Brazilijos prezidentas leido su meškere prie upės.
Baigęs mokyklą J.Bolsonaro patraukė į kariuomenę. Neatsitiktinai. Būtent kariuomenėje iš kuklias pajamas gaunančių šeimų kilę jaunuoliai turėjo daugiausia galimybių atsistoti ant aukštesnio gyvenimo laiptelio.
J.Bolsonaro tapo parašiutininku. Jo gebėjimus būti vadovu pastebėjo jo viršininkai.
Vėliau paaiškėjo, kad jis su savo draugais, protestuodamas dėl mažų atlyginimų, planavo sukurti bombą.
J.Bolsonaro teko palikti kariuomenę. Bet jis tapo Rio de Žaneiro tarybos nariu, o devintojo dešimtmečio pradžioje – Brazilijos Kongreso deputatu.
28 metus J.Bolsonaro tūnojo galinėse eilėse.
Jo radikaliausi pareiškimai liko nepastebėti, kol Brazilija, nuo 1990-ųjų stabilios, jaunos demokratijos valstybė, susidūrė su milžiniška korupcija, ekonominėmis krizėmis ir smurtu.
Tai buvo puiki dirva J.Bolsonaro karingumui pasireikšti.
Atsargos kapitonas, tris kartus vedęs penkių vaikų tėvas – 2019 m. sausį staiga tapo Brazilijos valstybės prezidentu.
Liūdnai pagarsėjęs posėdis
Tautai atrodė, kad jau pažįsta J.Bolsonaro iš jo dažnai pažeriamų aštrių, įžeidžiančių pasakymų.
Bet per slaptą vyriausybės kabineto posėdį gegužę, kuris vėliau vis dėlto buvo paviešintas, tariamas kovotojas su korupcija pasirodė iš naujos – korumpuoto žmogaus pusės.
Pradžioje jis apšaukė politikus kalės sūnumis, šūdais ir homoseksualais, – iš viso 31 kartą.
Tokiais atvejais J.Bolsonaro atrodo kaip JAV prezidento D.Trumpo sielos draugas, graužiamas neapykantos, kurią impulsyviai išspjauna.
Paskui tame pačiame posėdyje jo aplinkosaugos ministras Ricardo Sallesas pasiūlė koronaviruso sukeltą krizę vertinti kaip galimybę slapta keisti aplinkosaugos įstatymus ir skatinti atogrąžų industrializaciją.
Beveik orvelišku būdu J.Bolsonaro pasirinko aplinkosaugos ministrą, kuris savo užduotimi laiko sunaikinti aplinką.
Tačiau paskui įvyko didžiausias liūdnai pagarsėjusio posėdžio demaskavimas.
Dalyvaujant teisingumo ir visuomenės saugumo ministrui, svarbiausiam Brazilijos korupcijos medžiotojui Sergio Moro prezidentas sakė, jog nori atleisti policijos vadovą.
To pagrindas – federalinė policija pradėjo tyrimą prieš prezidento sūnus.
J.Bolsonaro pridūrė: „Nelauksiu, kol jie pradės krušti mano draugus ir šeimą.“
Tai buvo ne mažiau nei kišimasis vykdyti teisingumą ir kol kas paskutinė tikros bananų respublikos nuoroda.
Laiko šalies didvyriu
Giliomis raukšlėmis išvagoto veido 48-erių S.Moro daugelis laiko Brazilijos didvyriu. Jis, būdamas teisėjas, dėl korupcijos buvusį šalies prezidentą Luizą Inacio Lula da Silvą nuteisė daugiau nei devynerių metų laisvės atėmimo bausme.
Užsienio žurnalistai su S.Moro buvo susitikę prieš dvejus metus. Tuomet jis sėdėjo už aukšto dokumentų kalno. Teisėjas tyrė visus korupcijos atvejus – verslininkų, kairiųjų partijų, dešiniųjų senatorių, visų, kurie sudarė Brazilijos elitą.
„Tai – mano gyvenimo uždavinys“, – taip S.Moro aiškino istorinę galimybę šią tankiais korupcijos tinklais apraizgytą šalį pagaliau paversti teisine valstybe.
S.Moro buvo kažkas panašaus į svarbiausią korupcinių tinklų medžiotoją. O prezidentui J.Bolsonaro – trofėjus.
Brazilijos valstybės vadovas kovotoją su korupcija pakvietė į savo vyriausybės kabinetą. Bet ten S.Moro sutiko žmogų, kurio, kaip jis netrukus konstatavo, visiškai nedomino korupcijos tema.
Brazilijos žiniasklaidos imperija „O Globo“ konstatuoja, jog „J.Bolsonaro tarsi trečiojo pasaulio diktatorius nori federalinę policiją paversti asmenine policija“.
Po bloga lemiančio vyriausybės kabineto posėdžio S.Moro atsistatydino iš Brazilijos teisingumo ir visuomenės saugumo ministro pareigų. Ir nuo to laiko stojo į karą su prezidentu.
Naujas lyderio priešas
Krikščionių evangelikų bažnyčios pastorius S.Malafaia – svarbiausias J.Bolsonaro patarėjas ir sąjungininkas. S.Moro dabar yra pagrindinis jo priešas ir galimas varžovas per kitus Brazilijos prezidento rinkimus.
„Atėjau į J.Bolsonaro vyriausybę kovai su korupcija stiprinti. Pasidaviau, kai man teko suvokti, jog šioje srityje negaliu pasiekti jokios pažangos“, – kalbėjo S.Moro.
Jei J.Bolsonaro nepasilieka prezidento rūmuose, jis kaip visi turtingi brazilai gyvena už mūrinių sienų ir spygliuotos vielos Rio de Žaneiro žymiajame Bara da Tižukos rajone.
Brazilijos prezidento vila išsidėsčiusi Atlanto vandenyno pakrantėje uždaro gyvenamojo kvartalo viduryje.
Baltaodžiai gyventojai čia nuolat gyvena kaip atostogų kurorte – su baseinais, teniso aikštynais, žaidimo aikštelėmis.
Juos saugo juodaodžiai apsaugininkai ir aptarnauja juodaodžiai namų tarnautojai, kurių mėnesinis atlyginimas – 200 eurų.
Tai Brazilija, kurioje nuo kolonijinių laikų nedaug kas pasikeitė.
Bet Brazilijoje – panašiai kaip JAV – kyla klausimas, kodėl paprasti šalies gyventojai turtingą elito žmogų laiko savo gelbėtoju?
Vargšų kvartale gyvenantis greitosios pagalbos vairuotojas, 49-erių Oseiasas Aceredo sako, kad jis J.Bolsonaro pasitiki kaip kariškiu ir stebisi jo drąsa stoti į kovą su visais – žiniasklaida, Aukščiausiuoju teismu.
„Jis prieš nieką nesiklaupia“, – sako O.Aceredo.
Nepaisant visų skandalų J.Bolsonaro stabiliai palaiko apie 33 proc. gyventojų, o tarp neturtingųjų šis procentas net išaugo.
„J.Bolsonaro žino, jog mes, vargšai, ir per koronaviruso pandemiją privalome dirbti, nes priešingu atveju badautume“, – sako O.Aceredo.
Parengė Ona KACĖNAITĖ
