Minską kiekvieną sekmadienį užtvindo šimtatūkstantinės eitynės – nerimsta protestai dėl rugpjūčio 9-ąją vykusių suklastotų prezidento rinkimų, toliau liejasi kraujas.
Šalies diktatorius Aliaksandras Lukašenka, Baltarusiją valdantis nuo 1994 m., įsikibęs valdžios lyg skęstantis šiaudo.
Remiantis oficialiai paskelbtais rinkimų rezultatais, A.Lukašenką palaikė 80,1 proc. rinkėjų, o opozicijos kandidatė Sviatlana Cichanouskaja gavo 10,12 proc. balsų. Tačiau baltarusiai tuo nepatikėjo ir jau rinkimų dieną išėjo į gatves.
Baltarusijos opozicijos Koordinacinė taryba siekia naujų prezidento rinkimų ir taikaus valdžios perdavimo, tačiau režimas derėtis nėra pasirengęs.
„Šitas režimas neatsirado per vieną dieną. Jis buvo kuriamas visus 26 metus. Viena pagrindinių režimo ramsčių yra Rusija, itin glaudūs Maskvos ir Minsko santykiai.
Lietuvai, turinčiai beveik 700 kilometrų pasienio ruožą su Baltarusija, ši šalis yra svarbi visomis prasmėmis – ir ekonomiškai, ir kultūriškai. Bet jeigu kalbame plačiau – apie Europos Sąjungą, natūralu, jog tų interesų yra įvairiausių“, – sakė Europos humanitarinio universiteto Komunikacijos ir plėtros skyriaus vadovas 28 metų M.Milta.
Režimas smurtui pritaria
– Maksimai, vieni žmonės Minske protestuoja prieš suklastotus prezidento rinkimus, kiti juos suiminėja, yra jėgos struktūrų pusėje.
Situacija šalyje labai sudėtinga, žmonės susipriešinę.
– Protestai, kurie vyksta, vienija visas socialines grupes – nuo kunigų iki LGBT bendruomenės, nuo pensininkų iki futbolo sirgalių, nuo taksi vairuotojų iki klestinčių ir pasiturinčių verslininkų. Dėl to tai unikalu. Ir tai nėra perdėta, nes mes kalbame ne tik apie Minską – kalbame apie visą Baltarusiją. Tiek didmiesčius, tiek ir mažesnius miestus.
Sekmadieniais, kai į gatves išeina 100–200 tūkst. žmonių, ir taip šeši sekmadieniai iš eilės vien Minske, žmonės net atsineša maišų šiukšlėms surinkti. Kai jie lipa ant suoliukų, nusiauna batus. Pats savo akimis tai matau per kiekvieną protestą. Kartu tai – labai gražūs protestai.
Kai interneto portaluose žmonių buvo klausiama, ką jie norėtų palaikyti artėjančiuose prezidento rinkimuose, A.Lukašenka sulaukė tik trijų procentų palaikymo.
Visi kruvini įvykiai, kurie buvo vykdomi, be jokios abejonės, ne tiktai su režimo pritarimu, bet ir su režimo nurodymais, leidžia manyti, kad A.Lukašenką, ko gero, palaiko tik tie likusieji 3 procentai, kuriuos sudaro daugiausia jėgos struktūros. Artimiausias ratas, kuris tiesiogiai finansiškai priklauso nuo jo buvimo valdžioje.
– Ar Minsko moksleiviai eina į mokyklą?
– Vaikai eina į mokyklas. Mokyklos – tos vietos, kuriose yra rinkimų apylinkės, todėl rinkimų komisijos nariai būna mokytojai. Jie buvo atsakingi už rinkimų rezultatų klastojimą.
Todėl nuo rugsėjo 1-osios žmonės aktyviai skatinami pasiimti savo vaikus, kad jie mokytųsi namie savarankiškai. Pirmiausia tai politinė paskata. Tai nėra masinis reiškinys, bet nėra ir pavienis.
Vienintelis dalykas, kuris apsunkina gyvenimą, yra tai, kad Baltarusijoje dažnai išjungiamas internetas, pirmiausia mobilusis. Dažniausiai – sekmadieniais, kai būna milžiniškos protestuotojų eitynės. Todėl, norint atsiskaityti banko kortele, ne visada gali pavykti tai padaryti. Su šia kliūtimi susidūriau keletą kartų.
Suėmimai tęsiasi iki šiol
– Didieji protestai Minske prasidėjo iš karto po prezidento rinkimų. Nors ir suiminėjami, kankinami, žmonės iki šiol nepraranda ryžto pakeisti valdžią. Kiek yra sužalotų ir kiek žuvusių?
– Rinkimai Baltarusijoje vyko rugpjūčio 9 d., jei tai, kas vyko, galima pavadinti rinkimais.
Žmonių sulaikymai ir smurtas prieš juos prasidėjo jau iki rinkimų ir tęsėsi per visą rinkimų kampaniją. Nuo gegužės pabaigos iki rugpjūčio 9-osios buvo sulaikyti 1352 asmenys.
Nuo rugpjūčio 9 d. iki rugsėjo 22 d. sulaikyta 10,5 tūkst. žmonių. Rinkimų naktį prasidėję žmonių protestai tęsiasi iki šiol.
Yra aukų, yra žmonių, kurie buvo kankinami, kurie buvo išprievartauti.
Kalbant apie žuvusiuosius, jų skaičius svyruoja nuo trijų iki šešių. Mažiausiai 3 mirtys siejamos su jėgos struktūrų smurtu per protestus. Dar trys kūnai aptikti vėliau, po kruviniausių įvykių. Jie, labai stipriai sužaloti, buvo rasti mįslingomis aplinkybėmis.
Labai retas atvejis, kad sulaikius žmogų jis nepatiria smurto. Tas smurtas, jo mastas svyruoja.
Vien kalbant apie Jungtinėms Tautoms pateiktus skaičius apie tiesioginius kankinimus – tai ne metafora, o tiksli sąvoka – tokių įrodymų yra mažiausiai 450 atvejų, kad žmonės buvo kankinami po sulaikymų.
Žmonės buvo sumušami iki sąmonės netekimo ir paliekami gulėti savo kraujyje. Žmonės buvo išprievartauti sulaikymo izoliatoriuose ir kitose vietose.
– Minsko gatvėse protesto akcijas rengia ir moterys, bet jėgos struktūros puola ir jas.
– Rugsėjo 8 d. prie pagrindinio Minsko turgaus „Komarovka“ moterys išėjo į protesto akciją, kurios tikslas buvo solidarizuotis su viena svarbiausių opozicijos lyderių Maryja Kalesnikava. Ji priklauso ir Koordinavimo tarybos dėl taikaus valdžios pasikeitimo prezidiumui.
Prieš dvi savaites ji buvo pagrobta ir buvo bandyta ją išgabenti iš šalies.
Nežinau, kaip žodžiais apsakyti, bet M.Kalesnikavos sprendimas – pasienyje suplėšyti savo pasą ir tokiu būtu torpeduoti eilinę saugumiečių misiją – buvo nerealus. M.Kalesnikava atsidūrė tardymo izoliatoriuje.
Dėl grėsmės nacionaliniam saugumui jai gresia iki 5 metų laisvės atėmimo bausmė.
Bet ji yra apskundusi miliciją ir KGB dėl grasinimų nužudyti.
Tačiau prie „Komarovkos“ turgaus prieš protestuojančias moteris buvo panaudota jėga, ganėtinai brutaliai.
Iki tol buvo savotiška nerašyta taisyklė, kad saugumiečiai ir omonininkai lyg ir neliečia moterų. Bet, matyt, buvo gautos kitokios instrukcijos.
Rugsėjo 19 d. moterys dalyvavo „Žėrinčiame žygyje“ su tviskančiais aksesuarais. Pareigūnai jas tempė, nešė į mikroautobusus.
Kone protestų legenda tapusi 73 metų geologė Nina Bahinskaja omonininkų buvo įgrūsta į mikroautobusą ir nuvežta į areštinę. Iš jos buvo atimta baltarusių tautinė vėliava.
Nepaisant moterų amžiaus, rugsėjo 19-ąją smurtas prieš jas buvo naudojamas. Taip pat ir prieš nėščiąsias.
Nuo rugsėjo pradžios malšinant protestus omonininkams talkina gaujininkai (baltarusiai juos vadina „tichari“ – tai neuniformuoti žmonės, einantys pareigas jėgos struktūrose. – Red.), kurie taip pat griebiasi smurto.
Pavyzdžiui, sekmadienio (rugsėjo 6 d.) įvykiuose Minsko milicijos Kovos su organizuotu nusikalstamumu ir korupcija departamento vadovas buvo kaip tik tas asmuo, kuris be skiriamųjų ženklų, be uniformos buvo aktyviausias vitrinų daužytojas.
Smurtas tą sekmadienį liejosi plačiai.
Tipiškas autokrato elgesys
– Rugsėjo 20-ąją A.Lukašenkos rezidencija Minske prieš prasidedant jau tradicinėmis tapusioms protesto eitynėms ir vėl buvo aptverta spygliuota viela, o jos prieigas saugojo šarvuočiai.
Ilga patriarcho rudens agonija – ar A.Lukašenka neketina atiduoti valdžios?
– Neketina. Tai tironas, kuris 26 metus uzurpavo valdžią, todėl natūralu, kad A.Lukašenkai valdžia yra egzistencinis klausimas.
Kiekvieną kartą, kai A.Lukašenkai siūlomas konstruktyvus derybų būdas, kuriam atstovauja Baltarusijos opozicijos Koordinacinė taryba, – o tai yra būtent taikus valdžios perdavimas, – jis šio dialogo ne tiktai nepalaiko, bet ir Koordinacinės tarybos atstovus sodina į kalėjimą arba juos prievarta ištremia.
A.Lukašenkos, kuris ne tik pats išėjo prieš tautą su „Kalašnikov“ automatu, bet ir savo 15-mečiam sūnui įdavė šį automatą ir surengė tą kliedesių pilną „Varšuvos ir Berlyno pokalbį“, elgesys yra tipiškas autokrato elgesys. Jis ne kartą sakė, kad valdžios atiduoti neplanuoja.
– Rugsėjo 17 d. plenarinėje Europos Parlamento (EP) sesijoje didžiąja balsų dauguma buvo priimta rezoliucija, kuria atmetami Baltarusijos prezidento rinkimų rezultatai.
Skelbiama, kad EP nepripažins A.Lukašenkos Baltarusijos prezidentu pasibaigus jo dabartinei kadencijai lapkričio 5-ąją. Gal tada diktatorius taikiai perduos valdžią Koordinacinei tarybai?
– Kalbant apie Koordinacinės tarybos vaidmenį, ji turi mandatą iš išrinktosios Baltarusijos prezidentės S.Cichanouskajos. Koordinacinę tarybą sudaro 70 asmenų. Joje taip pat yra prezidiumas, kurį sudaro septyni asmenys.
Yra dar išplėstinis Koordinacinės tarybos sąrašas, į kurį įeina daugiau nei 3 tūkst. asmenų.
Dabar iš septynių prezidiumo narių laisvėje ir Baltarusijoje yra tik viena – tai rašytoja, Nobelio literatūros premijos laureatė Sviatlana Aleksijevič. Kiti šeši arba buvo priverstinai ištremti, arba patys išvyko į užsienį, arba pasodinti į izoliatorių, kalėjimą.
– Baltarusijoje pralieta daug kraujo. Vakarai į šiuos įvykius vis dėlto per ilgai žiūrėjo vangiai. Net ir S.Aleksijevič žinomumas visame pasaulyje nepagelbėja. Į jos namus taip pat brovėsi saugumiečiai.
– Kol kas Baltarusijos likimą sprendžia patys baltarusiai. Natūralu, kad tarptautinės bendruomenės solidarumas yra svarbu. Bet šis režimas nepaiso jokių etikos ar moralės normų. Jis turi tik vieną tikslą – užtikrinti savo buvimą valdžioje.
Todėl jeigu tam reikės pasodinti S.Aleksijevič, niekas iš saugumiečių nedvejos, ir tai bus padaryta. Jeigu bus pasakyta ją ištremti, bus lygiai taip pat. Ir tai liečia visus.
Kai S.Aleksijevič gavo Nobelio literatūros premiją, Baltarusijoje iš oficialių Minsko pareigūnų nesulaukė jokio pagerbimo. Ji seniai žinoma kaip viena Baltarusijos režimo kritikių. Tai režimui – dar vienas priešas.
Gali pritrūkti pinigų
– Kaip žiūrite į A.Lukašenkos grūmojimus Lietuvai, norą pastatyti ją į vietą?
– Jis seniai grasina, kad tai padarys. Galbūt trumpą laikotarpį krovinių gabenimo ar naftos tiekimo srautai ir bus nukreipti ne į Klaipėdos uostą, bet ekonominės logikos šiame sprendime nėra.
Vien rugpjūtį Baltarusijos aukso atsargos sumažėjo 15 proc. Natūralu, kad kažkuriuo momentu pinigų tiesiog neužteks, ir jų pirmiausia neužteks mokėti atlyginimus jėgos struktūrų pareigūnams, kurie vykdo nurodymus.
Todėl režimas vis tiek bus priverstas ieškoti pajamų, pirmiausia užsienio valiuta, kuri gaunama iš eksporto. Ir kad pelningumas būtų užtikrintas, pirmiausia reikia vadovautis ekonomine logika. Jeigu kalbame apie krovinių gabenimą, Baltarusijai nėra kito uosto, kuris būtų arčiau nei Klaipėdos.
Buvo jau pavyzdžių, kai Baltarusija bandė importuoti naftą iš Venesuelos, Irano. Ekonominės logikos šiuose sprendimuose buvo nulis, tačiau politinė logika, matyt, kažkokia buvo, ji greičiausiai suprantama tik A.Lukašenkai.
– Minske nemažai streikuojančių. Tikriausiai juos išmes iš darbo, bet žmonėms reikės kažkaip gyventi. Iš kur jie gali sulaukti paramos?
– Streikai labai įvairūs, nelygu, kokia gamykla streikuoja. Bet esmė ta, kad Baltarusijoje nevyko privatizacija, todėl didžioji tų milžiniškų gamyklų dalis yra valstybinės. Įteisinti streiką labai sunku. Todėl dažniausiai, jei žmonės pradeda streiką, jie iš karto atleidžiami iš darbo.
Siekiant palaikyti šiuos žmones Baltarusijoje sėkmingai vyksta dvi sutelktinės finansavimo kampanijos: viena surinko apie du milijonus eurų, kita – daugiau nei du milijonus. Vienos jų paskirtis – paremti streikuojančius, kitos – tuos, kurie patyrė smurtą.
Baltarusijoje šiuo metu vidutinis atlyginimas – mažiau nei 500 eurų. Bet jei žmogus dėl dalyvavimo streikuose buvo atleistas iš darbo, jam ši kampanija – o ją remia baltarusiai visame pasaulyje – suteikia vienkartinę 1500 eurų išmoką, kad jis turėtų finansinį stabilumą bent trumpą laikotarpį.
Baltarusijos rublis nuo gegužės mėnesio nuvertėjo daugiau nei 30 procentų. Šalies finansinė padėtis ir ekonomika labai trapi. Ir tai turės tiesioginį poveikį ir žmonių gyvenimo būdui. Kol kas jis, ypač Minske, nesutriko.
Minske prekių yra, parduotuvės dirba, kavinės ir restoranai veikia. Bet jų darbo grafikas derinamas prie protestų.
Padarė šuolį į priekį
– O kaip dabar atrodo Minskas? Iš to, kaip turtingesni baltarusiai mėgsta apsipirkti Vilniaus „Akropolyje“, susidaro vaizdas, kad Minske mažai ko gausi.
– Man atrodo, kad Lietuvoje yra susiformavusi klaidinga nuomonė, kad Minskas – atsilikęs miestas. Minskas buvo labai atsilikęs, aš pats tai mačiau savo akimis, kai jame gyvenau būdamas vaikas. Bet tas stereotipas buvo teisingas iki daugmaž 2015 m.
Penkeri metai, kai Minskas padarė milžinišką šuolį į priekį – nuo prekybos centrų iki restoranų, SPA, baseinų, golfo aikštynų, teniso kortų. To priežastis – informacinių technologijų sektorius, kuriame dirba apie 100 tūkstančių žmonių. Tai paskatino miesto šuolį į priekį.
Minskas – labai didelis miestas, jame gyvena daugiau nei du milijonai žmonių, tad labai gera rinka verslui vystyti. Bet, aišku, dėl politinių priežasčių dabar tai daryti nėra palankiausias metas.
– Jūs – vilnietis, gyvenimo nublokštas į Minską?
– Aš esu kilęs iš Vilniaus ir mano šeima – iš Vilniaus. Minske gyvenau apie 15 metų, jame baigiau gimnaziją. Tada grįžau į Vilnių. Europos humanitarinis universitetas, kuriame dirbu, nuo 2005 m. veikia Vilniuje. Todėl, kad 2004 m. A.Lukašenka jį uždarė dėl politinių priežasčių. Tai – baltarusių universitetas tremtyje. Aš universitete dirbu nuo 2013 m. lapkričio.
Per protestus Minske buvo sulaikyta 20 mūsų universiteto absolventų. Buvo sulaikyti trys studentai, dar du pripažinti politiniais kaliniais. Mūsų absolventai grįžta į Baltarusiją. Dauguma jų – nevyriausybinių organizacijų vadovai, kiti dirba privačiame sektoriuje. Dėl savo pilietinio ir politinio aktyvumo Baltarusijoje jie susiduria su priespauda.
A.Lukašenkos inauguracijos Vakarai nepripažįsta
A.Lukašenka trečiadienį buvo slapčia prisaikdintas Baltarusijos prezidentu. Apie diktatoriaus inauguracijos ceremoniją nežinojo net dalis Baltarusijos vyriausybės narių. Į staiga surengtą inauguraciją susirinko keli šimtai žmonių. Vėliau ištikimybę prezidentui prisiekė ir Baltarusijos kariškiai.
Ši slapta inauguracija sukėlė pasipiktinimą Vakaruose, o Baltarusijoje po jos kilo nauja protestų ir represijų banga. Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius pareiškė, kad po inauguracijos A.Lukašenka gali būti vadinamas buvusiu Baltarusijos prezidentu ne tik politine, bet ir teisine prasme. L.Linkevičius ne kartą yra pavadinęs A.Lukašenką buvusiu prezidentu.
Lietuva ir dalis Europos valstybių iškart po inauguracijos paskelbė, kad nelaiko A.Lukašenkos teisėtu Baltarusijos vadovu. Baltijos šalys paskelbė, kad nacionalinių sankcijų sąrašą papildo dar 100 asmenų pavardėmis. Tarp jų – teisėjai, A.Lukašenkos administracijos darbuotojai ir jėgos struktūrų pareigūnai.
Europos Sąjunga taip pat pareiškė, kad negali pripažinti politiko Baltarusijos prezidentu. S.Cichanouskaja savo ruožtu paskelbė, kad ji yra vienintelė išrinkta Baltarusijos žmonių lyderė.
ES svarsto skirti sankcijas apie 40 Baltarusijos pareigūnų, kurie yra atsakingi už rinkimų klastojimą ir vykdomas represijas. Sąraše turėtų būti ir A.Lukašenka, tačiau norint patvirtinti sankcijas būtinas visų 27 ES šalių pritarimas, o tam prieštarauja Kipras. Nikosija reikalauja, kad pirma turi būti įvestos sankcijos Turkijai dėl dujų žvalgybos rytinėje Viduržemio jūros dalyje.
Šią savaitę turėjo vykti Europos Vadovų Tarybos (EVT) susitikimas, kuriame turėjo būti keliamas sankcijų Baltarusijai klausimas, tačiau šį renginį teko nukelti, nes EVT vadovui Charles’iui Micheliui teko karantinuotis jo apsaugos pareigūnui nustačius COVID-19. Europos lyderių susitikimas turėtų vykti spalio 1–2 dienomis.
